Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Nematomuose Apkasuose. Kaip mes atkūrėme Lietuvos kariuomenę (III)

 
2018 01 08 11:38
RIKIUOTĖ. Iškilminga PAG-17 karių rikiuotė Čagčarane, Afganistanas, 2014 m.
RIKIUOTĖ. Iškilminga PAG-17 karių rikiuotė Čagčarane, Afganistanas, 2014 m.

Toliau tęsiame praėjusį šeštadienį pradėtą spausdinti aukšto rango Lietuvos karininko, buvusio Lietuvos Respublikos kariuomenės vado, Lietuvos ambasadoriaus Rumunijoje Arvydo Pociaus knygos ištraukas.

„Hercules C-130“

Lėktuve pagalvojau, kaip gerai, kad konteineryje, uždengtame vėliava, guli ne lietuvis karys. Bet karas yra karas ir negali žinoti kieno koks likimas.

Skrendant prisiminiau, kaip 1991–1992 m. dviejų lietuvių karių tėvams turėjau pranešti, jog žuvo jų sūnūs, ir atiduoti kūnus. Nepaprastai sunku matyti tėvų skausmą, nemalonu justi piktus jų giminaičių žvilgsnius, girdėti priekaištus, kad neišsaugojome karių gyvybių. Niekam nelinkiu to patirti.

Mes, karininkai, kurie esame atsakingi už politinės vadovybės mums duotas užduotis, suprasdami, kad svarbiausia yra jas įvykdyti, kartu esame atsakingi ir už karių gyvybes. Todėl visada labai apgalvotai turime priimti sprendimus ir duoti įsakymus kariams, vykdantiems užduotis, kad būtų išvengta beprasmių žūčių.

Įspūdingi skrydžiai

Būdamas LK LPV buvau atsakingas už Lietuvos karių parengimą tarnybai misijose Afganistane ir už jų veiklą būnant ten. Todėl su kiekviena nauja pamaina vykdavau į tarnybos vietą ir dažniausiai grįždavau su jau atitarnavusios pamainos kariais atgal į Lietuvą.

Į Afganistaną iš Lietuvos mūsų karius numatytu laiku nuskraidinti buvo įsipareigoję amerikiečiai ir to žodžio dažniausiai jie laikėsi. Tačiau, kalbant apie skrydžius pačiame Afganistane, buvo sudėtingiau.

Atskridę į Kabulą po poros dienų buvimo laikinoje tranzitinėje bazėje, pagaliau galėjome skristi į Čagčaraną su belgų transportiniu lėktuvu C-130.

Susėdę laukėme skrydžio. Varikliai jau buvo užvesti, atrodė, tuoj pradėsime riedėti iš stovėjimo aikštelės, tik staiga varikliai išsijungė ir mums buvo pranešta, kad lėktuvas į Čagčaraną mūsų neskraidins, nes orlaivio vadas priėmė sprendimą nerizikuoti leistis ant žvyruoto tūpimo tako Čagčarano oro uoste, kad nebūtų pradurtos lėktuvo padangos. Jokių komentarų.

Visi išlipame ir laukiame kitos galimybės nuskristi į reikiamą vietą. Anksti ryte man ir dar keliems su manimi atvykusiems karininkams pasiūlė skristi su rusų civiliniu krovininiu lėktuvu. Bala nematė, pagalvojau, nežinia, kiek čia Kabule dar teks laukti skrydžio, skrendam. Privažiuojame prie rusų lėktuvo, įlipame į jį ir nejauku pasidaro. Pilotai buvę SA karininkai ir čia skraidę per SSRS ir Afganistano

karą. Matyti, kad iš vakaro visi gerokai išgėrę, pilotų kabinoje – konservų dėžutė, pilna nuorūkų. Pradėjo užvedinėti vieną variklį. Tas šiaip netaip drebėdamas užsivedė. Antras neužsiveda. Pasak orlaivio vado, matyt, variklis apledėjęs.

Tada liepė vienam iš įgulos narių užlipti ant lėktuvo ir su pagaliu nudaužyti ledą. Buvo ruduo, 2 kilometrų virš jūros lygio kalnuotoje Kabulo vietovėje naktį pašaldavo, būdavo minusinė temperatūra.

Apie lėktuvo nuledinimą nebuvo jokios kalbos, nes tai kainuoja pinigus. Rusai dar keletą kartų pabandė užvesti antrąjį variklį, bet šis taip pat neužsivedė. Ir ačiū Dievui, pagalvojau. Gerai, kad neužsivedė ir su jais neskridome.

SUSITIKIMAS. Brigados generolas A. Pocius 2006 m. Irake susitinka su LITCON-7 kariais.
SUSITIKIMAS. Brigados generolas A. Pocius 2006 m. Irake susitinka su LITCON-7 kariais.

Grįžome atgal į oro uostą laukti kito pakeileivingo lėktuvo, o rusai, palaukę, kol patekės saulė ir nutirps lėktuvą padengęs ledas, vėliau išskrido. Tokie rusų skrydžiai priminė „Rusiškos ruletės“ žaidimą su revolveriu.

Tą dieną Čagčaraną pasiekėme su Kazachų oro linijų bendrovės, gabenančios KBR krovinius Afganistane, lėktuvu AN-26. Pilotai taip pat buvę sovietiniai karininkai, tarnavę karo metais Afganistane. Gana maloniai mus pasitiko ir atsiprašė, kad lėktuvas visiškai pakrautas ir ne visiems yra vietos atsisėsti, keliems teks skristi stovint.

Taip pasikeisdami vienas su kitu nuskridome į Čagčaraną. Taigi, kai nelabai yra iš ko rinktis, renkiesi geriausią variantą iš blogiausių – nors ir stovint, bet skrendi, nes privalai pasieki tikslą.

Skristi su tokiu lėktuvu, kai afganai buvo dar nepamiršę, ką sovietų kariai per karą išdarinėjo jų šalyje, atvirai pasakius, nebuvo jauku. Bet savo tikslą pasiekėme ir padėkoję kazachų pilotams palinkėjome sėkmingai jiems sugrįžti atgal.

Kai Lietuvos kariuomenė įsigijo 3 transportinius orlaivius „Spartan C-27J“, Lietuvos KOP pilotų skrydžiai į Afganistaną ir po jį su tais įsigytais naujais transportiniais lėktuvais absoliučiai pakeitė lietuvių karių skrydžių kokybę. Skrydžius buvo galima planuoti, sutaupyti laiko, kuris kartais būdavo praleidžiamas tuščiai laukiant lėktuvo skrydžių. Tiesa, mūsų pilotai, džiaugdamiesi naujais ir puikiomis techninėmis charakteristikomis pasižyminčiais lėktuvais, kartais sugalvodavo „pasitreniruoti“ ir virš kalnų paskraidindavo vadinamuoju taktiniu skrydžiu, t. y. žemame aukštyje skrisdami tarp kalnų viršūnių, kur pilna oro duobių. Taip skrendant jausmas ne visada būdavo malonus, atrodo, jog jau krenti žemyn, o čia staiga pilotai užlaužia vairalazdę ir staigiai pradedi kilti į viršų. Tokie pilotų paišdykavimai kai kuriems kariams sukeldavo šiek tiek baimės.

Šiaurės ir Baltijos šalių vadų susitikimai

Skandinavijos ir Šiaurės šalys (Danija, Norvegija, Švedija bei Suomija) yra įkūrusios Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje formatą (angl. Nordic Defense Cooperation – NORDEFCO).

Trims Baltijos valstybėms – Estijai, Latvijai ir Lietuvai – tapus NATO ir ES narėmis į pasitarimus aptarti visiems aktualių šio regiono gynybos klausimų buvo pradėti kviesti ir trijų pastarųjų valstybių gynybos ministrai, gynybos ministerijų sudarytos darbo grupės bei kariuomenių vadai.

Tokie Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų pasitarimai vykdavo kartą per metus rotacijos principu, kiekvienais metais vis kitoje valstybėje.

Kiekviena šalis, organizuodama Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų pasitarimą, iš anksto paruošdavo konferencijos programą, darbotvarkės klausimus, pristatydavo savo šalies kariuomenę, geopolitinę aplinką, priimančiosios šalies specifines problemines sritis ir nacionalinę kultūrinę programą.

Per savo kadenciją dalyvavau tokio pobūdžio pasitarimuose Norvegijoje, Suomijoje, Latvijoje, Švedijoje ir vieną tokį pasitarimą teko organizuoti Lietuvoje.

Kadangi daugelis kariuomenių vadų pagal trijų Baltijos šalių bei dvišalio bendradarbiavimo programas anksčiau jau buvo lankęsi Vilniuje, buvo nuspręsta šį kartą susitikimą organizuoti Klaipėdoje.

Beje, visų šių šalių sostinės yra įsikūrusios prie jūros, išskyrus Lietuvą.

Šiaurės ir Baltijos šalių pasitarimas 2013 m. sausio mėn. vyko Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų štabe, kuriame dalyvavo septynių valstybių atstovai.

Susitikime dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. leitenantas Arvydas Pocius, Danijos kariuomenės vadas generolas Peteris Bartramas, Estijos kariuomenės vadas brigados generolas Riho Terrasas, Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graube, Norvegijos kariuomenės vadas generolas Haraldas Sunde, Suomijos kariuomenės vadas generolas Aris Puheloinenas ir vietoje pasitarime negalėjusio dalyvauti Švedijos kariuomenės vado Švedijos kariuomenei atstovavo Politikos ir planavimo departamento direktorius generolas majoras Dennisas Gyllensporre.

Mes, kaip šio renginio šeimininkai, supažindinome svečius ne tik su situacija Lietuvos kariuomenėje, bet ir esama padėtimi, vykdoma veikla, kariniais mokymais ir pratybomis kaimyninėse Baltarusijoje bei Rusijos Kaliningrado srityse. Ypač svečius domino Rusijos Baltijos jūros laivyno vykdoma veikla Baltijos jūros regione ir greta Lietuvos teritorinių vandenų vykdomi Rusijos karinių laivų provokaciniai veiksmai Lietuvos civilinių laivų atžvilgiu. Buvo aptarti regiono saugumo klausimai, valstybių bendri projektai, NATO ir ES dalyvavimas karinėse operacijose. Kariuomenių vadai daug dėmesio skyrė šiuolaikiniams iššūkiams bei naujoms grėsmėms – energetiniam, kibernetiniam saugumui, jų įtakai valstybės saugumui, karinių pajėgų veiklai operacijų rajonuose. Vėliau pristatė situaciją savo šalyse, aptarė dalyvavimą tarptautinėse operacijose, bendrus reikalus, projektus ir kt.

Tą pačią dieną su uostamiestyje viešinčiais Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadais susitiko Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"