Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Naujoji Rusijos karyba: samdiniai, snaiperiai ir elektroninės atakos

 
2018 02 20 12:12
Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV Ginkluotųjų pajėgų Asimetrinio karo grupė (AKG) buvo sukurta 2006 metais, kad užpildytų spragas karinėje doktrinoje ir mūšio taktikoje bei tirtų naujas potencialių priešininkų taktikas. Neseniai ši grupė išleido kišeninę atmintinę amerikiečių kareiviams, pavadintą „Naujos kartos Rusijos karyba“.

Instrukcijoje nagrinėjama, kaip Rusijos pajėgos kariauja Ukrainoje ir Sirijoje. Kaip rašo „The National Interest“, atmintinėje piešiamas baugus vaizdinys, kaip efektyviai Rusija derina klasikinę artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos taktiką su naujomis technologijomis, kibernetiniu ir informaciniu karu bei masiniu snaiperių panaudojimu.

Visgi, atmintinės autoriai neteigia, kad dabartinė Rusijos kariuomenė yra neįveikiamas gigantas ir pažymi, kad palyginus su sovietine raudonąja armija ir jos „Gilaus mūšio“ taktika, numatančia didžiulių šarvuotos technikos kiekių panaudojimą, dabartinė Rusijos kariuomenė savo pirmtakei nusileidžia ir kokybe, ir ištekliais.

Kaip pažymi „The National Interest“, Rusijos kariuomenė transformuojasi į profesionalias pajėgas, tačiau iki šiol jos stuburas – šauktiniai, o vadovavimo struktūra yra tokia pat centralizuota, kaip sovietų laikais ir žemesnio rango karininkų ir puskarininkių iniciatyvai joje vietos nėra.

Atmintinės autoriai pasirinko savitą analizės būdą: jie nekreipia dėmesio į tai, kaip naująją savo taktiką suvokia patys rusai, o nagrinėja jų pajėgas iš vakarietiškų pozicijų.

Naujus karybos būdus Rusija išbandė Ukrainoje ir Sirijoje./AFP/Scanpix nuotrauka
Naujus karybos būdus Rusija išbandė Ukrainoje ir Sirijoje./AFP/Scanpix nuotrauka

Nedidelės formuotės

Pagrindine kovine Rusijos armijos formuote, anot atmintinės autorių, tapo batalionų taktinė grupė, sudaroma konkrečioms užduotims vykdyti ir palaikoma priešlėktuvinės gynybos, elektroninėmis atakomis ir artilerija.

Tai rodo, kad šiuolaikinė Rusijos kariuomenė atsisako sovietinio didelių divizijų formuočių taktikos ir vietoje jos renkasi lankstesnes ir mažesnes formuotes.

Tegu kariauja „vietiniai“

Rusija vis labiau pasikliauna nereguliariais daliniais, kuriuos sudaro jai lojalūs kariai ir samdiniai. Jiems perduotos vadovaujančios pozicijos Ukrainoje ir Sirijoje. Reguliarioji armija šias formuotes remia patarėjais, karine technika ir mokymais. Instrukcijos autorių teigimu, Maskva šią taktiką nusižiūrėjo iš Vakarų, kurie dažnai rėmėsi sąjungininkų daliniais įvairiuose karuose nuo Vietnamo iki Afganistano.

AKG nuomone, sąjungininkai ir samdiniai teikia keletą privalumų, įskaitant galimybę neigti savo dalyvavimą konflikte, priešininko trikdymą ir gyvąją jėgą, kurios galima neįtraukti į oficialią apskaitą.

Nereguliarių dalinių naudojimas leidžia Rusijai neigti dalyvavimą konflikte, „taupyti“ reguliarią kariuomenę šalies vidaus reikalams ir padeda sudaryti politikos teisėtumo iliuziją. Svarbiausiu taktiniu elementu tokioje situacijoje tampa ne patys kariai, o informacinės priemonės, be kita ko, pritraukiančios žmones į nereguliarius dalinius, papildančias juos vis nauja gyvąja jėga.

Geriausias to pavyzdys, anot AKG analitikų, buvo karo Ukrainoje pradžia, kai Kijevas kurį laiką buvo tiesiog neveiksnus, mėgindamas suvokti su kuo susidūrė – Rusijos armija ar vietiniais maištininkais.

Sirijoje ši taktika padeda supainioti tarptautinę bendruomenę, kuri kiekvieną sykį priversta spėlioti, kas atsakingas už atakas prieš civilius – Rusija, ar Basharo Assado pajėgos.

Informacinis ir kibernetinis puolimas

Pastaraisiais metais Maskva, kaip niekas kitas, stiprino informacinio karo pajėgumus, įgalinančius manipuliuoti kitų valstybių visuomenės nuomone, o politinių ir karinių tikslų siekti įsilaužiant į priešininkų kompiuterius.

Kibernetinės ir propagandinės kampanijos Rusijai kol kas yra naudingos, nes leidžia kratytis atsakomybės. Teisės viršenybe ir veiksmų skaidrumu besivadovaujančios Vakarų vyriausybės nepajėgia įrodyti Maskvos įsikišimo ir atitinkamai negali atsakyti tokiomis pačiomis priemonėmis. Tuo pat metu Kremlius visiškai kontroliuoja vidinę informacinę erdvę ir eliminuoja bet kokią jo veiksmų kritiką šalies viduje, o į užsienį transliuoja idėjas, tvirtinančias, kad pasaulį valdo ciniškumas, o bet kokios antipropagandinės priemonės tėra jo dalis.

Šiam tikslui Kremlius samdo šimtus programišių ir interneto trolių, o kartais – ir mafijines grupuotes. Jų generuojama propaganda nėra itin veiksminga, tačiau leidžia be didesnių išlaidų sėti tokias idėjas, kaip „Vakarai tuoj žlugs“ ir „Ukrainoje rusų kareivių nėra“.

Pagal naująją Rusijos karybos koncepciją, savaeigiai pabūklai turėtų tapti viena svarbiausių paramos pėstininkų atakoms priemonių./Reuters/Scanpix nuotrauka
Pagal naująją Rusijos karybos koncepciją, savaeigiai pabūklai turėtų tapti viena svarbiausių paramos pėstininkų atakoms priemonių./Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasikliauna artilerija

„Karo dievu“ Rusijos armija pasikliauna jau ne vieną šimtmetį ir AKG analitikų nuomone, artilerija artimoje ateityje liks pagrindiniu įrankiu priešininko formuotėms naikinti. Judriems antžeminiams daliniams paliekamas „valytojų“ vaidmuo.

Savaeigiai pabūklai dažnai lydi atakuojančius rusų kareivius, bet dažniausiai rusų kariškiai stengiasi laikytis atstu nuo priešininko, kad artilerijos salvės nekeltų pavojaus saviškiams.

Kuo labiau smuko Rusijos kareivių kovinio parengimo lygis, tuo labiau jį stengiamasi kompensuoti pabūklų skaičiumi. Tuo metu, kai Vakarų karyboje artilerija vis dažniau naudojama tiksliems smūgiams prieš konkrečius taikinius, rusų artilerija vis dar kliaujasi pabūklų kiekiu ir veiksmingesne taktika laiko kuo didesnės teritorijos „padengimą“. Todėl Rusijos armijoje itin svarbios salvinės ugnies sistemos, kaip kad garsioji BM-30 „Smerš“.

AKG duomenimis, Ukrainoje rusų artilerija sėkmingai derino veiksmus su žvalgybiniais bepiločiais orlaiviais. Bent vienu atveju, AKG žiniomis, bepiločiais orlaiviais koreguojant artilerijos ugnį, vienos atakos metu pavyko nukauti daugiau nei 100 ukrainiečių karių.

Pagrindiniu rusų artilerijos trūkumu lieka pasenusi ir sustabarėjusi vadovavimo struktūra – fronto linijoje esantiems daliniams dažnai pernelyg ilgai užtrunka prisišaukti artilerijos palaikymą.

Už fronto linijos dislokuoti snaiperių būriai gali visiškai sukaustyti priešininko pajėgas./Reuters/Scanpix nuotrauka
Už fronto linijos dislokuoti snaiperių būriai gali visiškai sukaustyti priešininko pajėgas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Snaiperių „armija“

Antrojo Pasaulinio karo metu sovietai labai aktyviai naudojo snaiperius, kad pašalinti priešininko karininkus ir demoralizuoti jo karius. Pastaraisiais metais Maskva prisiminė šią taktiką ir ėmėsi kurti elitinius snaiperių dalinius, kuriuos aprūpina pažangiausiais vakarietiškais šautuvais, duslintuvais, šoviniais ir optika. Geriausias rusiškas šautuvas, AKG ekspertų nuomone, yra T-5000 „Točnost“.

AKG duomenimis, Ukarinoje Rusijos pajėgos naudojo net būrio dydžio snaiperių dalinius. Elitui priskiriami snaiperiai laikomi maždaug kilometro nuotolių nuo fronto linijos, kurią gina „vietiniai“.

Tokiu būdu sudaromi ištisi „snaiperių frontai“, kuriuose intensyvi snaiperių ugnis gali prikaustyti prie žemės ir daug skaitlingesnes ukrainiečių formuotes. Kai tai padaryta – iššaukiama artilerijos ugnis, padaranti sunkius nuostolius nejudančiam priešininkui.

„Priešnuodžių“ tokiai taktikai nedaug. Instrukcijos autoriai pataria tik du variantus: trauktis, nepaisant galimų nuostolių arba atsakyti savų snaiperių ir sunkiosios ginkluotės ugnimi.

Naikinti priešo logistiką

Vakarų valstybių kariuomenės įprato, kad aviacijos parama arba sužeistųjų evakuacija vykdoma vos tik paprašius. Tuo metu Rusijos kariuomenė įpratusi kautis neturėdama pranašumo ore. Vietoje to ji apsirūpino įvairiomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis nuo pėstininkų ginklų – iki raketinių sistemų ir mobilių priešlėktuvinių vienetų. Priešlėktuvinė gynyba bataliono lygmeniu naudojama ne mažiau intensyviai, nei strateginiu. Rusijos priešlėktuvinės gynybos pasididžiavimas – S-300 ir S-400 raketinės sistemos gali naikinti priešo orlaivius, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto.

AKG analitikai pažymi, kad kiekviena priešlėktuvinės gynybos sistema turi savų trūkumų, tačiau Rusijos kariuomenė juos apjungia į didžiulį integruotą tinklą, kurį pergalėti labai sudėtinga.

Ukrainoje, AKG analitikų nuomone, Rusijos pajėgos taip efektyviai panaudojo priešlėktuvinę gynybą, kad po serijos kovinių ir transporto orlaivių bei sraigtasparnių numušimo, Ukrainos pajėgos apskritai atsisakė taktinio aviacijos palaikymo frontui. Nors rusiška priešlėktuvinė gynyba nėra visiškai nepažeidžiama, ji pajėgi užtikrinti, kad konflikto su vakarietiškomis kariuomenėmis atveju, pastarųjų daliniai fronte beveik negautų paramos iš oro vien jau todėl, kad priešininkas veikiausiai nebus linkęs rizikuoti ir siųsti savo orlaivius į tankia ugnimi „uždengtą“ oro erdvę.

Kartu su priešlėktuvine gynyba, Rusijos kariuomenė intensyviai plėtoja balistinių raketų sistemas. Tikėtina, kad tokių sistemų, kaip „Iskander“ atakas Vakarų kariuomenės mėgintų slopinti aviacijos pagalba, tačiau užnugario aprūpinimo ir vadovavimo objektų visiškai apsaugoti nebūtų įmanoma net turint pranašumą ore.

"Iskander" sistemos keltų grėsmę Vakarų kariuomenių užnugariui, net turint pranašumą ore./AFP/Scanpix nuotrauka
"Iskander" sistemos keltų grėsmę Vakarų kariuomenių užnugariui, net turint pranašumą ore./AFP/Scanpix nuotrauka

Pakirsti komunikacijas

Vakarų kariuomenės, kaip pažymi AKG analitikai, yra priklausomos nuo plačios vadovavimo infrastruktūros, kuri įgalina sekti dalinius ir jiems vadovauti beveik realiu laiku. Savo ruožtu Rusija turi parengusi elektroninės karybos priemones, galinčias perimti priešininko signalus arba juos blokuoti. Pažeidžiamas būtų ne tik radijo ryšys, bet ir GSM, palydoviniai ir GPS signalai.

AKG ekspertų nuomone, Rusija turi pakankamai pažangias sistemas, kad perdavinėtų priešininkui melagingus signalus ir viliotų jo dalinius į pinkles arba priverstų juos atskleisti savo koordinates, kurios būtų perduodamos rusų artilerijai.

Tokie Rusijos pajėgumai nėra hipotetiniai – karo Ukrainoje metu Rusijos pajėgos ne kartą buvo nutraukusios ukrainiečių fronto dalinių komunikacijas ir pagal jų signalus koordinavusios artilerijos ugnį.

Nuo komunikacijų labai priklausomos vakarietiškos kariuomenės tokiu atveju atsidurtų sudėtingoje padėtyje. Joms tektų priprasti komunikuoti minimaliai ir kliautis mažų ir atokiai vienas nuo kito išdėstytų taktinių operacijų centrų vadovavimu. Tuo pat metu tektų didesnę sprendimų priėmimo autonomiją suteikti mažesnių dalinių vadams.

AKG ekspertų nuomone, pagrindinis Rusijos elektroninės karybos trūkumas yra tas, kad ji neišgali įsigyti didelio kiekio reikiamos įrangos, o turimą nuolat perkelinėja iš vieno kritinio taško į kitą.

Tai, savo ruožtu, reiškia, kad elektroninės karybos priemonėmis pasikliaujantys rusų daliniai fronte turės laukti, kol įranga bus perkelta į jų ruožą ir tai ne tik sulėtins puolimo operacijas, bet ir leis priešininkui nuspėti, kuriame ruože planuojamas puolimas. Taip pat pažymima, kad tokios įrangos sunaikinimas padarytų Rusijos pajėgoms didelę žalą, palyginus su kareivių netektimis, kurias ji gali lengvai kompensuoti iš nesibaigiančio šauktinių srauto.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"