Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

NATO neplanuoja didinti karinio buvimo Baltijos šalyse, sako Stoltenbergas

 
2018 04 19 19:43
Reuters/Scanpix nuotrauka

NATO neplanuoja plėsti savo karinio buvimo Baltijos šalyse, kurios paprašė didesnės apsaugos nuo jų kaimynės Rusijos, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Šiuo metu neplanuojame didinti savo karinio buvimo šiame regione, tačiau planuojame sustiprinti savo pastiprinimo sugebėjimus, jei prireiks“, – žurnalistams po derybų su Nyderlandų premjeru Marku Rutte sakė J. Stoltenbergas.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiai prašo papildomos JAV pagalbos atgrasyti bet kokius prieš Baltijos šalis nukreiptus Rusijos žingsnius.

Jie ragina Jungtines Valstijas atsiųsti daugiau karių ir sustiprinti oro gynybą rytiniame Aljanso sparne.

Praėjusiais metais NATO dislokavo keturis tarptautinius priešakinius batalionus Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Šie kariai turi padėti atgrasyti Rusiją nuo galimos intervencijos Maskvos anksčiau kontroliuotame regione.

Be to, JAV kariuomenė buvo atsiuntusi į Lietuvą pratyboms ilgojo nuotolio gynybos sistemų „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.

„Jei bus poreikis, turime turėti paruoštas pajėgas, kurias galima būtų labai greitai dislokuoti“, – sakė J. Stoltenbergas.

Šis klausimas bus aptariamas per liepą Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, pridūrė jis.

Iškart po Sovietų Sąjungos griūties Baltijos šalys nusisuko nuo Maskvos ir 2004 metais tapo NATO ir Europos Sąjungos narėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neslėpė pasipiktinimo šiuo faktu ir vis dar laiko buvusias Sovietų Sąjungos šalis Maskvos įtakos zonos dalimi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"