Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Minimos Gintauto Žagunio žūties metinės

 
2018 05 17 12:51
Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotrauka
Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotrauka

Gegužės 18 d. bus minimo 27-osios tarnybines pareigas ėjusio ir tarnybos vietoje žuvusio pirmojo Lietuvos valstybės pareigūno, pasieniečio Gintauto Žagunio žūties metinės.

Minėjimo ceremonija prasidės eisena Vilniaus Antakalnio kapinėse gegužės 18 d. 9 val. Ant G. Žagunio kapo gėles padės krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, dalyvaus Garbės sargybos kuopos kariai.

G. Žagunio pagerbimo ceremonijos vyks ir pasieniečio žūties vietoje Krakūnų kaime, Šalčininkų r. (12 val.) bei G. Žagunio užkardoje Poškonių kaime, Šalčininkų r. (12.45 val.) – aidės atminimo salvės, bus padėtos gėlės prie paminklo žuvusiam pasieniečiui.

Šv. Mišios už G. Žagunį aukojamos Dieveniškių bažnyčioje, Šalčininkų r. – 11 val.

Gintaras Žagunis – pirmasis, atkūrus Lietuvos Nepriklausomą valstybę, tarnybos vietoje eidamas tarnybines pareigas žuvęs valstybės pareigūnas-pasienietis. Gintaras Žagunis gimė 1957 m. birželio 20 d. Pakruojo rajone, Rozalimo miestelyje, Zenono Žagunio ir Aldonos Žagunienės (Pinkevičiūtės) šeimoje.

1962 m. šeima persikėlė į Trakus. Nuo 1964 m. rugsėjo mėn. Gintaras Žagunis mokėsi Trakų mokykloje-internate, vėliau – Trakų 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vytauto Didžiojo gimnazija). 1975 m. baigė Lentvario 2-ąją vidurinę mokyklą.

Nuo 1975 m. mokėsi Vilniaus statybos technikume. Po pirmojo kurso buvo pašauktas į sovietų armiją ir tarnavo statybos dalinyje Odincove (prie Maskvos). Grįžęs iš tarnybos okupacinėje armijoje 1980 m. baigė Vilniaus statybos technikumą. Tais pačiais metais pardėjo dirbti Trakų restauravimo dirbtuvėse, vėliau – Respublikinėje normatyvų tyrimo stotyje Vilniuje (1980–1982 m.), Komunalinio ūkio projektavimo institute (1982–1984 m.). 1984–1989 metais tarnavo Vidaus reikalų ministerijos vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugos batalione. 1987 m. liepos 8 d. vedė Stanislavą Gedminienę.

Tautinio atgimimo metais (1988–1989 m.) aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, organizavo Sąjūdžio grupę darbovietėje, dalyvavo daugelyje Sąjūdžio organizuotų mitingų – buvo Sąjūdžio žaliaraištis. Kartu su šeima 1989 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo Baltijos kelyje. 1990 m. spalio 27 d. Gintaras Žagunis davė priesaiką Lietuvos Respublikai ir tapo Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės nariu.

1990 m. lapkričio 11 d. pradėjo dirbti Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulinės tarnybos baro pamainos viršininku. Krakūnų pasienio poste Gintaras Žagunis budėjo šešis mėnesius. 1991 m. gegužės mėn. Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga padėtis. Nuspręsta laikinai nebudėti šios užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Neradę technikos, Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Savo tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti. „Jei žūti, tai vienam, o ne visiems“, – pridūrė jis. Lemtingąją 1991 m. gegužės 19-osios naktį pasieniečio Gintaro Žagunio gyvybę nutraukė iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti sovietų režimo smogikai. 1991 m. gegužės 21 d. palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šalia Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos aukų.

Gintaras Žagunis apdovanotas Krašto apsaugos departamento padėkos raštu. Po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Įamžinant pirmojo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą Vilniaus rinktinės užkarda Poškonių kaime pavadinta Gintaro Žagunio vardu. 2001 m. Poškonyse atidengta paminklinė lenta. 2004 m. lapkričio 19 d. Gintaro Žagunio žūties vietoje Krakūnų kaime atidengtas granito paminklas (skulptorius V. Gylikis).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"