Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Mažėja Rusijos karinis biudžetas: ką tai reiškia

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Visur, bet tik ne gynybos srityje taupiusi Rusija susidūrė su ekonomine realybe ir buvo priversta mažinti karinį biudžetą, pastebi politologas Tomas Janeliūnas. Tačiau, tiek jo, tiek politologo Vytauto Keršansko manymu, karinių išlaidų mažėjimas savaime nereiškia mažesnės naujų karinių konfliktų grėsmės. Be to, kaip pažymi V. Keršanskas, Rusijai mažėjimas nebuvo netikėtas, o išlaidas didinti šalis ketina jau kitąmet.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T. Janeliūnas pastebi, kad Rusijos karinės išlaidos pradėjo mažėti tik praėjusiais metais, supratus, kad toliau mažinti pensijų ir kitų išmokų dėl karinio biudžeto – nebeįmanoma.

„2017-aisiais aiškiai matėsi, kad net ir gynybos sektorius – nors iki tol buvo taupoma visose kitose srityse, tik ne jame – ėmė trauktis. Tai rodo, kad Rusija turi reaguoti į ekonominę situaciją, nors ir kalbėjo, kad sankcijos neturės didelės įtakos. Įtaka buvo, o finansiniai rezervai, kuriuos naudojo Rusija, smarkiai sumažėjo, todėl šalis nebegalėjo toliau to ignoruoti ir maitinti karo pramonės“, – kalba T. Janeliūnas.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Vytautas Keršanskas sako manantis, kad, nors Rusijos gynybos biudžetas mažėjo, jai tai nebuvo didelis šokas ir neplanuotas nutikimas.

„Sankcijos, naftos kainų mažėjimas, ištuštėję Rusijos rezervo fondai, be jokios abejonės, turėjo įtakos tam, kad gynybos biudžetas mažėjo. Tačiau sumažėjimas pernelyg nesiskiria nuo to, ką sau prognozavo pati Rusija. Ji savo oficialiose statistikos prognozėse numatė sumažėjimą 2017–2018 metais.

Minėti veiksniai neleidžia Rusijai didinti gynybos biudžeto, kaip ji galbūt norėtų, tačiau ir nesujaukia Rusijos planų. Be to, tai, ką galima vadinti išlaidomis gynybai, nebūtinai atsispindi tik Gynybos ministerijos dotacijose. Pavyzdžiui, karinis jaunimo parengimas prieš privalomąją tarnybą yra finansuojamas Švietimo ministerijos. Ar tai yra gynybai skirtos lėšos, galima diskutuoti, tačiau, mano nuomone, – taip. Tokių atvejų yra ir daugiau“, – pažymi V. Keršanskas.

Ką galėtų lemti biudžeto pokyčiai

T. Janeliūno teigimu, karinio biudžeto mažėjimas negalėtų lemti Rusijos atsitraukimo iš aktyvių ar užšaldytų konfliktų zonų.

„Atsitraukimas reikštų pripažinimą, kad buvo padaryta klaidų ar apskritai neteisėtai atsidurta kitos šalies teritorijoje. To Vladimiras Putinas sau leisti negali. Nėra taip lengva atsitraukti, ypač iš ten, kur mesta daug pinigų, žmogiškųjų resursų, kur esama daug interesų. Sirijos pavyzdys tai įrodo. Nors ne vieną kartą buvo skelbta apie atsitraukimą, tai, kad visos pagrindinės pajėgos išvestos, rusai ten vis dar žūsta.

Vienaip ar kitaip Rusijai reikia palaikyti tą įvaizdį, kurį V. Putinas puoselėjo pastaraisiais metais, – kad Rusija turi didelę įtaką, kad be jos neįmanoma išspręsti didžiųjų pasaulio problemų. Jei ji atsitrauktų, parodytų, kad nėra tokia nepamainoma ir turi vidinių bėdų“, – svarsto T. Janeliūnas.

Tuo metu V. Keršanskas pabrėžia, kad Rusijos karinės modernizacijos procesas lemia tai, jog finansavimo sumažėjimas nebūtinai reiškia karinės galios sumažėjimą.

„Taigi, kalbėti apie gynybos biudžeto mažėjimo tendencijas ir tai, kad tai lemia Rusijos karinės galios mažėjimą, dar tikrai nereikėtų.

Hibridinio karo scenarijai, kokius matėme Sirijoje, Ukrainoje, neleidžia sakyti, kad gynybos biudžeto sumažėjimas reiškia sumažėjusias naujų karinių konfliktų iš Rusijos pusės rizikas. Juolab kad 2019-aisiais Rusija yra numačiusi karinio biudžeto augimą“, – sako pašnekovas.

Anot T. Janeliūno, riziką dėl galimų karinių veiksmų Baltijos šalyse mažina ne tiek mažesnis Rusijos karinis biudžetas, kiek didesnis mūsų pačių bei NATO dėmesys regionui.

„Naujų karinių veiksmų rizika galbūt yra mažesnė nei, pavyzdžiui, 2014-aisiais, nes mes patys ėmėmės veiksmų, o tai padidino Rusijai potencialią sąnaudų kartelę provokacijų, incidentų atveju.

Kita vertus, Rusija visada naudojasi ir naudosis tomis galimybėmis, kurios atsiranda dėl Vakarų silpnumo, krizių. Visą politinę, kriminalinę, radikalių jėgų infrastruktūrą, kurią turi Vakarų ir kaimyninėse šalyse, ji išnaudos, kai tik atsiras proga. Dėl to atsipalaiduoti tikrai nereikia. Sumažėjusios karinės išlaidos nereiškia, kad Rusija netransformuoja savo karinių pajėgų“, – kalba T. Janeliūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"