Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Linas Linkevičius: perkant ginkluotę kartu – galima sutaupyti

 
2018 01 12 13:27
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Baltijos šalys turėtų grįžti prie svarstymų kartu pirkti ginkluotę.

„Tai yra sritis, į kurią turime pažvelgti dar ir dar kartą, kol gebėsime kartu veikti“, – žurnalistams penktadienį Trakų rajone sakė L. Linkevičius, pasibaigus kasmetiniam šalies ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimui“.

Pasak jo, Baltijos šalys pirkdamos ginkluotę kartu galėtų būti konkurencingesnės siekdamos įsigyti ją pigiau. Anot ministro, tai leistų ir paprasčiau suderinti įsigytas sistemas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareigūnai kartais vis iškelia klausimą dėl galimybės sutaupyti kartu perkant ginkluotę, tačiau tokie sandoriai neįvyksta, nes Baltijos šalims nepavyksta suderinti karinės įrangos poreikių.

Baltijos šalys prieš kelerius metus svarstė kartu pirkti vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, tačiau galiausiai sutartį su Norvegijos įmone dėl sistemų NASAMS įsigijimo pernai pasirašė tik Lietuva.

L. Linkevičius teigė, kad regiono šalys dėl oro gynybos tikisi sprendimų ir iš šią vasarą susitiksiančių NATO šalių vadovų.

„Kalbame apie tai, kad būtų integruota iš tikrųjų tam tikra oro gynybos, priešraketinės gynybos sistema, kuri būtų kaip NATO pastangų rezultatas, Aljanso pastangų rezultatas“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. Jis nedetalizavo konkrečių sprendimų.

Lietuva ir Latvija šiemet gynybai pirmą kartą skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto, Estija tai darė ir anksčiau. Pasak L. Linkevičiaus, Baltijos šalys dabar susidurs su iššūkiais išleisti šiuos pinigus efektyviai.

„Saugūs kaip niekada“

Baltijos jūros regione toliau tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, L. Linkevičius tvirtino, jog NATO pastaraisiais metais padarė daug, kad užtikrintų Lietuvos saugumą.

Taip jis atsakė į pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio pareiškimą Seime, kad „esame tokie nesaugūs kaip niekad“.

L. Linkevičius pabrėžė, kad į Rusijos veiksmus sureagavusi NATO greitai dislokavo po batalioną kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, iš viso apie 4 tūkstančius karių.

„Aišku, galima diskutuoti apie jų dydį ir visa kita, bet tai yra nepaprastai stiprus ne tik karinis, bet ir politinis signalas. (...) Todėl sakyti, kad mes esame vis tiktai ir saugūs kaip niekada, irgi būtų teisinga“, – sakė ministras.

Jis teigė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų tęsti spaudimą Rusijai.

„Nesame tokie, kad linkėtume kažkam blogo arba didžiuotumės sankcijų kalba. (...) Sankcijos yra vienintelė priemonė, kurią mes naudojame spaudžiant Rusiją siekdami, kad ji pakeistų savo požiūrį ir vertinimus“, – kalbėjo L. Linkevičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"