Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Lenkai už 4,75 mlrd. dolerių perka „Patriotus“

 
2018 03 28 14:33
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkija trečiadienį pasirašė 4,75 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ įsigijimo iš JAV, kad sustiprintų savo gynybą stiprėjant Rusijai.

Didėjant įtampai tarp Rytų ir Vakarų, pirkinys tikriausiai suerzins Rusiją.

„Šiandien pasirašome sutartį pristatyti modernią sistemą, kuri gerai pasirodė virtinėje šalių ir kurios dėka mes prisijungiame prie elitinės valstybių, turinčių veiksmingą saugumą užtikrinantį ginklą, grupės“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Pirmosios „Patriot“ sistemos į Lenkiją turėtų būti atgabentos 2022 metais, o kitos – 2024 metais.

Pirmosios „Patriot“ sistemos į Lenkiją turėtų būti atgabentos 2022 metais, o kitos – 2024 metais.

„Patriot“ yra mobilios didelio nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos, gaminamos kompanijos „Raytheon“. Jos skirtos sustabdyti taktines balistines raketas, žemai skriejančias sparnuotąsias raketas ir orlaivius.

Maskva, kaip pranešta, 2016 metais Kaliningrado srityje pratyboms dislokavo taktinių balistinių raketų „Iskander“, galinčių nešti branduolines galvutes. Tai sukėlė netoli esančių NATO narių nerimą.

Santykių su Maskva srityje nuo Ukrainos krizės pradžios tvyro didelė įtampa, kurią dar labiau pakurstė dabartinis diplomatinis ginčas dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Rusija skundėsi dėl galimo „Patriot“ dislokavimo Lenkijoje ir Rumunijoje, kuriuo, pasak jos, būtų pažeista viena 1987 metų ginkluotės sutartis.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad jo šalis gaus naujausios kartos „Patriot“ raketų, „precedento neturinčiu būdu“ užtikrinsiančių šalies ir regiono oro erdvės saugumą. Pasak jo, Lenkija pirmoji iš užsienio šalių gaus kai kurių naujausių „Patriot“ sistemų elementų, ypač radiolokacijos įrangos.

Premjeras sakė, kad šis pirkimas pakloja pamatus bendradarbiavimui su JAV ginkluotės srityje, taip pat atveria galimybę modernizuoti Lenkijos gynybos pramonę.

Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais Lenkija ėmėsi modernizuoti savo gynybos sistemas ir kariuomenę pagal aukščiausius Vakarų standartus.

M. Morawieckis sakė, kad Varšuva nori draugiškų santykių su kaimynėmis, įskaitant Rusiją, bet „esame realistai, ir būtų geriausia, jeigu draugiški ryšiai būtų pastiprinti mūsų karinės galios“.

Praeitą savaitę Lenkija pasirašė papildomą maždaug 950 mln. zlotų (apie 225 mln. eurų) vertės kompensavimo sutartį su „Patriot“ gamintojomis „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“.

Rusija skundėsi dėl galimo „Patriot“ dislokavimo Lenkijoje ir Rumunijoje, kuriuo, pasak jos, būtų pažeista viena 1987 metų ginkluotės sutartis.

Dešimt metų galiosianti kompensavimo programa buvo paskutinis žingsnis prieš „Patriot“ raketų pardavimą. Sutartyje numatyta, kad JAV investicijos Lenkijoje padės kompensuoti išlaidas šiam pirkiniui.

JAV Valstybės departamentas lapkritį nurodė pranešęs Kongresui, kad pritaria 10,5 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų) vertės sandoriui dėl 16 paleidimo įrenginių, 208 raketų gaudyklių ir radiolokacijos stočių pardavimo. Tai bus pirmoji Lenkijos įsigyta moderni mobilioji vidutinio nuotolio priešraketinės gynybos sistema.

Praėjusių metų liepą Vašingtonas ir Varšuva pasirašė memorandumą, pagal kurį ginkluotės pristatymas turėtų prasidėti 2022-aisiais, o sistema pradėtų veikti metais vėliau.

Vašingtonas taip pat sutiko, kad JAV ir Izraelio gamybos raketos „SkyCeptor“, kurios tebėra tobulinamos ir veikiausiai bus pigesnės, būtų įtrauktos į susitarimą su Lenkiją antrajame jo etape.

Pernai liepą per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje buvo priimtas sprendimas atsiųsti į Baltijos šalis bei Lenkiją keturis Aljanso priešakinių pajėgų batalionus. Taip buvo nuspręsta reaguojant į Rusijos vaidmenį Ukrainos krizėje. Šie kariai turi padėti atgrasyti Rusiją nuo galimos intervencijos Maskvos anksčiau kontroliuotame regione.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"