Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Kodėl keitėsi rankinių granatų paviršius?

 
MK2 granata su ryškiai matomais grioveliais./
MK2 granata su ryškiai matomais grioveliais./ wikipedia,org nuotraukos

Rankinės granatos jau nebėra toks svarbus ginklas, koks buvo anksčiau. Karyba tiesiog pasikeitė ir per granatos metimo atstumą priešai priartėja gerokai rečiau ir visai kitaip. Visgi, šiais laikais naudojamos granatos dažniausiai turi lygius korpusus, o senosios turėjo gilius griovelius. Kodėl dizainas pasikeitė? Kam tie grioveliai iš tikrųjų buvo skirti?

Daugelis ankstyvųjų granatų neturėjo panašių griovelių, nes jos dažnai buvo improvizuotos – kariai jas gamindavosi patys iš turimų priemonių (maisto skardinių ir parako). Tačiau 1915 metais buvo išrasta pirmoji „saugi“ granata – britų išradėjo Williamo Millso bomba. Tikslas buvo labai paprastas – granata su aktyvuotu detonatoriumi turėjo būti numesta šalia priešo, o tada sprogti į šalis išmesdama didelius metalo fragmentus.

Rankinė granata turi būti pakankamai lengva, kad ją būtų galima nešiotis ir mesti. Taigi, joje nėra daug vietos sprogmenims. Pasikliauti vien sprogimo banga priešams neutralizuoti tiesiog nebuvo įmanoma. Tačiau sprogimo turėjo pakakti granatos korpusui į šalis išblaškyti ir taip nusinešti priešų gyvybes.

Vadinamoji Millso bomba taip pat turėjo gilius griovelius savo išlietame geležies korpuse. Jie turėjo sudaryti lūžio linijas, o dideli keturkampiai – skeveldras, kurios tarsi kulkos turėjo guldyti priešų pajėgas. Tokį pat dizainą vėliau 1918 metais turėjo ir amerikiečių Mk2 granata, tačiau po jos sekusios rankinės granatos jau buvo visiškai lygios – negi fragmentacija ir skeveldros nebebuvo reikalingos?

Ne visai taip. Dar bandant Millso išradimą pastebėta, kad gilūs grioveliai nepadeda korpusui sutrūkinėti į dalis – lūžio linijos išsidėstė visai atsitiktinai. Taip nutiko dėl to, kad lieta geležis visada yra gana trapi. Tokia trapi, kad nemaža granatos korpuso dalis tapdavo tiesiog geležies milteliais, kurie priešo sužeisti negalėjo. Aišku, bent trečdalis granatos visada tapdavo pavojingomis skeveldromis.

M67 turi griovelius, bet jie yra korpuso viduje
M67 turi griovelius, bet jie yra korpuso viduje

Tačiau ir britų, ir amerikiečių granatos išlaikė savo griovelius dėl visai kitos priežasties – jas buvo lengviau sugriebti ir mesti. Visgi, su Mk2 istorijos pabaiga atėjo galas ir grioveliams. M26, M33 ir M67 granatos turėjo lygų korpusą. Naujųjų granatų korpusai buvo gaminami iš dviejų dalių, todėl griovelius pavyko perkelti į vidų, kur jie iš tikrųjų padėjo korpuso fragmentacijai. Korpusą su lygia išorine dalimi tiesiog lengviau gaminti, o kariai jas mėtė ir taip neblogai dėl 200 gramais mažesnio svorio (lyginant iki šiol naudojamą M67 ir Mk2).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"