Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Kas jeigu? Kaip vyktų JAV konvencinis karas su Rusija ir Kinija

 
2018 02 05 17:01
Rusų ir kinų kariškiai bendruose mokymuose.
Rusų ir kinų kariškiai bendruose mokymuose. Sipa/Scanpix nuotrauka

Kaip rašo „Defense News“, Pentagono strategai ėmėsi nelengvos užduoties – permąstyti JAV kariuomenės galimybes, susijusias su Kinijos ir Rusijos keliamais iššūkiais.

Kaip pažymėjo leidinio šaltinis Pentagone, visai tikėtina, kad gerai pasiruošti abiem, visiškai skirtingiems iššūkiams JAV gali būti nepajėgios. Neseniai išleistoje „Nacionalinio saugumo strategijoje“ Kinija ir Rusija įvardijamos, kaip didžiausi kariniai iššūkiai. Anot, Jungtinio štabo pirmininko pavaduotojo generolo Paulo Selvos, parengti du tokius planus, kurie kartais „natūraliai vienas kitam prieštarauja“, amerikiečiams gali pritrūkti išteklių.

„Tokie du planai trukdo vienas kitam todėl, kad jie nepanašūs vienas į kitą. Tai dvi unikalios rungtynės, kurios iš dalies persidengia, tačiau yra skirtingos“, – sakė generolas Selva amerikiečių „Gynybos rašytojų grupės“ renginyje. Karo veiksmų scenarijai priklauso nuo to, apie kurį varžovą kalbama.

Karas su Kinija, pasak amerikiečių generolo, daugiausiai vyktų jūroje ir ore. „Tai nereiškia, kad sausumos pajėgos ir jūrų pėstininkai neturėtų darbo, tačiau greičiausiai tokiame konflikte svarbiausiu būtų karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų vaidmuo“, – sakė Paulas Selva, pridūręs, kad sausumos pajėgos vykdytų pagalbinę funkciją.

Tuo metu karas su Rusija daugiausiai vyktų sausumoje ir ore, o laivynui tektų pagalbinis vaidmuo. Pasak generolo, laivynų veiksmai būtų svarbūs konflikto pradžioje, nes amerikiečiams reikėtų nusitiesti saugų kelią į Europą per Atlanto vandenyną, tačiau „pagrindinės kovos vyktų ore ir sausumoje“.

Be to, Paulas Selva priminė, kad naujojoje „Gynybos strategijoje“ Rusijoje jau identifikuojama, kaip pasaulinis iššūkis, o ne regioninė grėsmė sukoncentruota į Europą.

JAV gynybos planuotojai neteigia, kad Kinija ir Rusija yra vieninteliai kariniai iššūkiai. Grėsmės apibendrintos į formulę „4+1“ – Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas ir terorizmas.

Pasak generolo Selvos, lengviausia planuoti veiksmus prieš Šiaurės Korėją, nes Pchenjanas savo galią grindžia beveik išskirtinai rusiška ir kiniška ginkluote, o tai reiškia, kad Rusijos ir Kinijos scenarijams parengti planai tiktų ir neprognozuojamai branduolinei valstybei.

Reikalai su Iranu sudėtingesni dėl visiškai kitokios geografinės padėties. „Greičiausiai parengsime priemones – negaliu šiandien pasakyti kokias – kurios labai skirsis nuo Rusijos ir Kinijos“, – teigė aukšto rango amerikiečių kariškis.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas sąlygas, Paulas Selva ir jo komanda rengia „globalios kampanijos planą“, tinkanti ir Rusijai, ir Kinijai. Jo koordinavimas ir praktinis pritaikymas būtų svarstomas tik esant realiai konflikto grėsmei, priklausomai nuo to, kuri valstybė ją sukeltų.

Nuspręsti, kuris scenarijus labiausiai tikėtinas ir kaip tam ruoštis, pasak Paulo Selvos, yra labai sudėtinga. Šie iššūkiai turėtų būti įvertinti „Nacionalinėje karinėje strategijoje“, turinčioje pasirodyti 2018 metų pabaigoje. Vienas svarbiausių klausimų: ar amerikiečiams užtektų lėšų pasiruošti abiem scenarijams.

„Jei pasirodytų, kad lėšų nepakanka, mes apie šią grėsmę pranešime gynybos sekretoriui, prezidentui ir Amerikos visuomenei“, – pareiškė generolas. Pasirinkimai, anot Paulo Selvos, yra tik 2: rasti lėšų priemonių įgyvendinimui arba aiškiai įvardyti, kuo rizikuojama šių lėšų neradus.

Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro analitikas Andrew Hunteris, leidiniui „Defense News“ taip pat teigė, kad Pentagonas turi vertinti Kiniją ir Rusiją, kaip dvi skirtingas grėsmes. Tačiau jis mano, kad priemonių, atitinkančių abi grėsmes gali būti daugiau.

„Abiem atvejais svarbiausia turėti galimybes bet kurią akimirką įvertinti situaciją ir sugebėti žaibiškai koordinuoti pajėgų veiksmus“, – teigė analitikas. Jo nuomone, į tam reikalingas vadovavimo ir valdymo galimybes, kompiuterinę įrangą ir žvalgybinių pajėgumų palaikymą Pentagonas investuoja nuolat.

Kita vertus, analitikas perspėjo, kad neverta tikėtis, jog konflikto atveju Rusija arba Kinija „garbingai“ kautųsi su JAV. „Ar jie ryžtųsi, pavyzdžiui, tiesiogiai smogti JAV oro pajėgoms? Nemanau, nes jie supranta, kad galiausiai pralaimėtų ir yra pernelyg protingi, kad taip elgtųsi. Jie pasistengtų mums smogti tokioje srityje, kur mūsų pranašumas nėra toks akivaizdus“, – sakė Andrew Hunteris.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"