Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Karo policija: Tarnyba čia ir ten

 

Jų tarnyba Lietuvoje aprėpia karines teritorijas ir kelius, klaidžius nusižengimų labirintus, mašinas su švyturėliais ir taiklius šūvius, o keturkojai pareigūnai užuodžia net kruopščiausiai saugomas paslaptis. Karo policininkai taip pat aktyviai dalyvauja misijose Afganistane, Ukrainoje ir Irake, kur jiems neretai tenka peržengti įprastos tarnybos ribas. 

Karo policininko DNR

Ši profesija unikali tuo, kad vienu metu reikia būti ir kariu, ir policininku. „Karo policininkas yra ne tik karys, jis papildomai privalo mokėti atlikti ir policijos funkcijas: padėti dalinių vadams užtikrinti drausmę ir tvarką, periodiškai organizuoti netikėtas alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ir laikymo patikras, prevenciškai stebėti, ar nevagiami degalai, kitas kariuomenės turtas, mokėti parengti administracinio teisės pažeidimo protokolą, užtikrinti viešąją tvarką renginių metu. Taip pat Karo policija (KP), prižiūrint prokuratūrai, atlieka ikiteisminius tyrimus, gabena įslaptintus dokumentus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, saugo svarbius asmenis, objektus ir teritorijas. Be to, karo policininkai 24 val. per parą kasdien pasiruošę reaguoti į įvykius kariniuose daliniuose ir už jų ribų“, – esminius veiklos principus vardijo Lietuvos kariuomenės KP vadas plk. ltn. Laimas Baliūnas.

Karo policininkai daliniuose periodiškai organizuoja netikėtas alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ir laikymo patikras.
Karo policininkai daliniuose periodiškai organizuoja netikėtas alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ir laikymo patikras.

Norint tapti KP šeimos nariu, reikia įveikti atranką ir būti nepriekaištingos fizinės formos, o labiausiai pageidauja-ma psichologinė kandidatų savybė – atsakingumas. „Kaskart pradėdamas budėti, sėsdamas už patrulinio automobilio vairo, vykdamas į pratybas karo policininkas turi suprasti, kad nuo jo veiksmų ir profesionalumo priklauso ne tik karių, karinio turto, bet ir civilių saugumas“, – akcentavo KP vadas.

Tokių jaunuolių nestinga. „Žmonių, pageidaujančių tapti karo policininkais, į atrankas ateina pakankamai. Kandidatų stygiaus nejutome netgi per krizę, kai daug Lietuvos gyventojų emigravo“, – teigė vrš. Vytautas Venckus, laikinasis KP vyriausiasis puskarininkis.

Pradėjus tarnybą, pirmiausia reikia išeiti bazinį karo policininko kursą, organizuojamą Lietuvos kariuomenės mokykloje, kur patyrę Karo policijos instruktoriai naujokus išmoko visų disciplinų, reikalingų karjerai pradėti. „Viena pagrindinių mūsų užduočių – tinkamai ir laiku ruošti profesionalų KP personalą, nuolat rūpintis jo kvalifikacija. Kaip ir bet kuris kitas Lietuvos kariuomenės padalinys, taip ir mes organizuojame karinį rengimą, karo policininkai mokosi taktikos, lavina šaudybos įgūdžius, dalyvauja pratybose su kitais daliniais. Taip pat jie papildomai mokosi specifinių kursų, pvz., elektros impulsinio prietaiso (elektrošoko) naudojimo, specialiosios paskirties švyturėlių, ekstremaliojo vairavimo, savigynos, mokosi teisingai naudoti specialiąsias priemones, pvz., antrankius, gumines lazdas ir t. t. Ne mažiau svarbu išmokti taikliai šaudyti iš pistoleto, pagrindinio karo policininko ginklo, todėl daug valandų tenka praleisti šaudyklose“, – apie personalo rengimą pasakojo vrš. V. Venckus.

Įdomioji karo policininko darbo dalis prasideda po mokymų, kai tenka atsidurti įvykių, ir ne visada malonių, sūkuryje. Ne veltui sakoma, kad maloniau sutikti šiuos karius, kai jie užtikrina tvarką, o ne kitomis aplinkybėmis. „Kai tenka susidurti su rimtesniais pažeidimais ar nelabai maloniomis situacijomis, iš žmonių sulaukiame visokių reakcijų – teigiamų ir neigiamų, bet pasirinkę tvarkos sergėtojų profesiją žinome, kad visiems geri nebūsime, todėl tiesiog dirbame savo darbą ir stengiamės jį atlikti kuo profesionaliau“, – pasakojo vrš. V. Venckus. Pasak jo, pats geriausias dalykas, kad karo policininko tarnyba – tikrai nenuobodi, joje nestinga ir adrenalino, nes nuolat pasitaiko neplanuotų iškvietimų ir nenumatytų situacijų.

Iššūkiai kelyje

Nuo 2014 m., reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką mūsų regione, į Lietuvą nuolat atvyksta naujų NATO karių rotacijų, jos atsigabena daug didelių gabaritų technikos. Būtent karo policininkams tenka užtikrinti, kad visi kariai ir jų technika Lietuvos keliais judėtų sklandžiai (kad nesusidarytų spūsčių) ir savo laiku (daliniai į tarnybos ar tarptautinių pratybų vietas turi atvykti nustatytu metu). „Karo policininkai rūpinasi, kad karinė technika, ypač sunkiasvorė ir didelių gabaritų, saugiai judėtų bendro naudojimo keliais bet kuriuo paros metu, kad būtų išvengta susidūrimų ar avarijų. Tiesa, atlikdami šį darbą kartais sulaukiame nepatenkintų arba nekantrių piliečių, dažniausia vairuotojų, skundų, nes jiems buvo draudžiama aplenkti karinę koloną ar teko laukti prie KP ekipažo užtvertos sankryžos“, – akcentavo KP vado asmeninio štabo viešųjų ryšių karininkas kpt. Pavelas Lukjanovas.

Kad Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technika, kariai mūsų keliais judėtų sklandžiai, atsakinga Karo policija.
Kad Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technika, kariai mūsų keliais judėtų sklandžiai, atsakinga Karo policija.

Bene daugiausia darbo Lietuvos keliuose šiemet karo policininkų lauks per artėjančias didžiąsias tarptautines pratybas „Kardo kirtis“, kai visoje šalyje bus labai intensyviai perdislokuojami Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai bei transportas. Ne mažiau svarbi už-duotis bus karių ir jų turto apsauga, pagalba dalinių vadams užtikrinant karinę drausmę pratybų vietose. Atlikdama užduotis KP glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos policija, NATO karo policininkais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Dar viena labai svarbi sritis, kur karo policininkams tenka dirbti su sąjungininkais ir partneriais, yra tarptautinės misijos, o pastaruoju metu jų geografija gana plati – nuo Ukrainos iki Afganistano ir Irako.

Pagalba Ukrainos karo policininkams

Šiuo metu vienas svarbiausių KP tarptautinio bendradarbiavimo projektų yra pagalba Ukrainai, tiksliau, prisidėti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teisėtvarkos tarnybos MLOS (angl. Military Law and Order Services) reformos kuriant profesionalią Ukrainos karo policijos tarnybą, gebančią vykdyti funkcijas ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų.

Reforma prasidėjo 2014 m., vadovaujant Kanadai, o Lietuva prie jos prisijungė 2016 m. – delegavo šešių karo policininkų grupę bazinio karo policininko ir svarbių asmenų apsaugos kursams vesti, kurių pagrindinis tikslas – paruošti kvalifikuotų instruktorių besiformuojančiai karo policijai. Mokymai suskirstyti į modulius, už kuriuos atsakingos skirtingos šalys, o Lietuvos KP vadovauja moduliui „Patruliavimas ir tyrimai“. Jo esminis akcentas – patruliavimas kaip viena pagrindinių prevencijos priemonių siekiant užkardyti drausminius pažeidimus, nusikalstamas veikas ir baudžiamuosius nusižengimus karinėse bei nekarinėse teritorijose. Kursantai teoriškai ir praktiškai bus mokomi atlikti karo policininkų veiksmus atvykus į įvykio vietą, stabdant transportą, tikrinant dokumentus, atliekant tyrimus.

„Ukrainos karo policijoje patrulio struktūra yra kitokia nei NATO šalyse, taigi ir Lietuvoje. Pas mus su viena mašina patruliuoja du kariai, o Ukrainoje šiuo metu patruliuojama pėsčiomis trise, taigi taktika ir galimybės greitai reaguoti gerokai skiriasi, patruliavimas su automobiliu jiems yra naujovė“, – pasakojo mjr. Ramūnas Jankauskas, KP Kauno įgulos Valdymo grupės vadas. Jis ruošiasi vykti į mokymo misiją Ukrainoje.

Šaudymo pratybos su ukrainiečiais.
Šaudymo pratybos su ukrainiečiais.

„2016 m. ukrainiečiai paprašė NATO šalių kariuomenių paramos – finansinės, logistinės ir vedant kursus, įskaitant ir asmens apsaugą, – jų karo policijai. Organizuoti būtent tokius kursus ėmėsi šioje srityje patyrusi Lietuvos KP, nes tarptautinėje operacijoje Afganistane, Kabule mūsų šalies KP kariai saugojo Lietuvos specialiosios misijos vadovą. Taigi parengėme mėnesio trukmės mokymo programą, kuri apėmė individualųjį ir kolektyvinį rengimą, joje nemažai dėmesio buvo skirta planavimui ir rekognoskuotei, ukrainiečiams ji patiko ir 2017 m. darbas prasidėjo: surengėme tris mokymus ir paruošėme 36 karo policininkus, dar vieni kursai vyksta šiemet“, – pasakojo mjr. R. Jankauskas.

Svarbių asmenų apsaugos mokymai skirti nedidelėms grupelėms – po 12 žmonių, kad kursantai geriau įsisavintų medžiagą. Jie gilinasi į apsaugininkų darbo specifiką ne tik ramiomis, bet ir itin pavojingomis sąlygomis, pvz., kokios buvo Afganistane ir dabar Rytų Ukrainoje, antiteroristinės operacijos veiksmų zonoje, nes tai jiems dabar labai aktualu.

„Ukrainiečiai yra labai motyvuoti ir imlūs, nori tobulėti, įdomiausia, kad 95 proc. kurso dalyvių po kelis kartus yra buvę konflikto rajone, taigi galėjo pasidalyti naujausia karo policininkų darbo per konfliktą patirtimi, pvz., papasakoti apie belaisvių sulaikymo procedūros ir panašiai. Mums buvo labai įdomu ne vadovėliuose pasiskaityti, bet iš pirmų lūpų išgirsti, kaip viskas vyksta realiai“, – sakė KP Kauno įgulos Valdymo grupės vadas.

Išmokius numatytą skaičių Ukrainos kariuomenės karo policininkų asmens apsaugos subtilybių, projektas buvo pratęstas. Pasak mjr. R. Jankausko, susitarta, kad lietuviai parengs 16 šios srities instruktorių, o kitąmet turėtų prasidėti trečiasis bendradarbiavimo etapas, kai lietuviai kaip stebėtojai vyks įvertinti jau ukrainietiškų kursų.

Netikėtos užduotys Afganistane

KP yra vienas iš nedaugelio Lietuvos kariuomenės padalinių, siunčiančių savo karių į Afganistaną dalyvauti tarptautinėje operacijoje „Tvirta parama“. Pirmoji karo policininkų pamaina į Kabulo bazę, kurioje įsikūrusi pagrindinė misijos vadavietė, išvyko dar 2015 m., o dabar tolimojoje kalnų šalyje tarnauja jau ketvirtoji karo policininkų grupė. Jų užduotis daro įspūdį – vos 8 karo policininkai (2 australai ir 6 lietuviai) turi užtikrinti tvarką bazėje, kurioje tarnauja 2500–3000 karių vienu metu, o vietovė – viena neramiausių pasaulyje, nes Kabule nuolat pasitaiko tiesioginių apšaudymų ir savižudžių atakų.

„Misijoje dalyvauja 38 šalys, ne tik NATO narės, bazėje taip pat nuolat dirba vietos gyventojai, taigi žmonių tikrai daug, bet susitvarkėme“, – pasakojo vyr. srž. sp. Juras Stasiūnas, sausį grįžęs iš Afganistano ir dabar tarnaujantis KP štabo S 4/6 skyriuje.

Šie lietuviai, padedami 2 australų, turėjo sugebėti palaikyti tvarką Kabule esančioje karinėje bazėje, kurioje tarnauja beveik 3 000 karių.
Šie lietuviai, padedami 2 australų, turėjo sugebėti palaikyti tvarką Kabule esančioje karinėje bazėje, kurioje tarnauja beveik 3 000 karių.

Šeši Lietuvos karo policininkai tarnavo kartu su dviem kolegomis iš Australijos, kuriems buvo patikėtos vadų pareigos. „Nors Australija – ne NATO šalis, bet jos veiklos procedūros panašios, tiesa, prireikė šiek tiek laiko prisiderinti vieniems prie kitų. Vienas australas buvo labai patyręs tarptautinėse operacijose, o visiems mums – tai buvo pirmoji misija, taigi bendras darbas buvo labai naudingas“, – nebejojo vyr. srž. sp. J. Stasiūnas, tarnavęs trečiojoje pamainoje.

Kasdienė Lietuvos karo policininkų veikla Kabule buvo tvarkos palaikymas, patruliavimas bazės teritorijoje atidžiai stebint, ar visi laikosi karinės drausmės, paiso ženklų nurodymų, nevartoja alkoholio, taip pat teko rūpintis kontrabandos ir narkotikų gabenimo prevencija, tikrinti į bazę dirbti atvykstančius afganistaniečius. Afganistane mūsų karo policininkai padirbėjo

ir detektyvais – tai gana netikėtos pareigos, nes Lietuvoje tuo užsiima ne patruliuojantys ir tvarką užtikrinantys kariai, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. „Mums tai buvo nauja ir labai įdomi patirtis, dalyvavome visuose bylos tyrimo etapuose nuo įkalčių

surinkimo, tyrimo, išvadų ir rekomendacijų rašymo. Nusižengimų spektras buvo gana platus: daiktų vagystės ar dingimai, seksualinis priekabiavimas, klasifikuotos informacijos praradimai, neregistruotų įrenginių, pvz., USB atmintukų, telefonų, prijungimas prie atitinkamai klasifikuotų darbo stočių (tai buvo griežtai draudžiama). Buvo ir juokingų atvejų, pvz., bazėje dirbantys ar tarnaujantys asmenys kreipdavosi dėl įvairių daiktų dingimo, o pastarieji kažkokiais mistiniais būdais vėliau atsirasdavo patys. Džiugu, kad visos tirtos bylos buvo išaiškintos“,– pasakojo vyr. srž. sp. J. Stasiūnas.

Karo policininkai Afganistane sukosi kaip bitės – dviem pamainomis, taip pat visą parą veikė tarnybinis telefonas, į kurį paskambinus buvo galima pranešti apie incidentus. Vis dėto didžiausias išbandymas mūsiškiams buvo ne intensyvus darbo grafikas, bet kultūriniai skirtumai. „Dažnai vieną ir tą patį dalyką žmonės traktuodavo skirtingai, todėl mums tekdavo greitai perprasti situacijas ir būti lankstiems. Kita vertus, turiu pasakyti, kad visų tautybių kariai ir vietos gyventojai į karo policininkus žiūrėjo pagarbiai ir mūsų darbą vertino puikiai suprasdami, kad be tvarkdarių bazėje įsivyrautų chaosas. Kartą patruliuodami, neužrakintoje mašinoje pamatėme paliktus ginklus – šitaip elgtis griežtai draudžiama, aplinkiniai, pamatę, kad juos paimame, mums rodė ženklą – iškeltus nykščius, reiškiantį, kad gerai dirbame savo darbą, domėjosi, kas gi galėjo taip neatsakingai pasielgti.“

Per trečiosios Lietuvos karo policininkų pamainos misiją Afganistane nuo 2017 m. liepos didesnių incidentų neįvyko, visi kariai sėkmingai grįžo įgiję naudingos tarptautinės patirties. Šiuo metu Kabule tarnauja ketvirtoji pamaina.

Neeilinė mokymo misija Irake

Dar viena tarptautinių operacijų kryptis, kurioje dalyvauja ir karo policininkai, veda į Iraką, o tiksliau – į dykumų apsuptą Al Asado oro pajėgų bazę Alambaro provincijoje. Milžiniškoje (maždaug 25 km²) teritorijoje įsikūrusi ne tik Irako saugumo pajėgų aviacija, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro pajėgų bazė.

„Įgimtas ryžtas“ – taip vadinasi sąjungininkų čia įgyvendinama mokymo misija, iš kurios neseniai grįžo ir 6 instruktoriai iš Lietuvos, sudarę kuopos mokymų grupę, kuriai vadovavo vyr. ltn. Valdas Šližauskas, KP Šiaulių įgulos Valdymo grupės vado pavaduotojas.

Irake lietuviai tarnavo Danijos kontingento sudėtyje, o jų tikslas buvo išmokyti Irako saugumo pajėgų ir šalies Vidaus reikalų ministerijos sienos apsaugos karius karybos pagrindų.

„Prieš išvykdami į misiją Danijoje mokėmės, kaip reikia dirbti su vertėjais, apsauginiais, su kokiomis kebliomis situacijomis galime susidurti mokydami, kaip iš jų išsisukti“, – pasakojo vyr. ltn. V. Šližauskas. Buvo numatyta, kad per visą misijos laikotarpį lietuviai parengs keturias pasieniečių ir vieną oro pajėgų bazę saugojusių karių kuopą, žmonių skaičius kiekvienoje siekė 70–85 karius. Vienai kuopai mokyti buvo skirta nuo 4 iki 6 savaičių, o rengimo programa priklausė nuo kiekvienos kuopos darbo specifikos. „Aukštesnis štabas Bagdade ir mūsų Planavimo skyrius duodavo programos griaučius, o mes, atsižvelgdami į kiekvieną padalinį ir specifiką, kokiame regione jis tarnauja, su kokiomis užduotimis susiduria, jas pritaikėme pagal poreikius. Iš esmės tai buvo baziniai mokymai, apimantys karo inžinerijos, pirmosios medicinos pagalbos, taktikos, kovinio šaudymo, individualių kario įgūdžių disciplinas – būtent nuo jų ir pradėdavome savo mokymus, o vėliau pereidavome prie kolektyvinio ruošimo“,– pasakojo karo policininkas iš Lietuvos. Tiesa, prieš mokymus amerikiečiai atidžiai patikrindavo visų kursantų pirštų atspaudus, akių rainelių fotografijas ir netgi DNR mėginius, kad įsitikintų, ar asmenys nėra ieškomi, nefigūruoja juoduosiuose sąrašuose kaip nepatikimi.

Lietuviai karius mokė po keturias savaites, o jų ruošimo programa priklausė nuo to, kurioje vietoje jie tarnauja. „Kiekvienąkart atvykus naujam padaliniui, kalbėdavomės su jų vadu apie pagrindinius jų poreikius, veiklos specifiką ir vieneto struktūrą, specifines užduotis, būdingas būtent jų pasienio ruože, taip pat ir sunkumus, su kuriais dažniausiai tekdavo susidurti. Pavyzdžiui, turėjome tris kuopas iš Irako ir Sirijos pasienio, ten tarnaujantys pareigūnai gana dažnai dalyvaudavo koviniuose veiksmuose, dvi kuopos netgi veikė kaip greitojo reagavimo padaliniai kilus incidentams, taigi mokant juos pagrindinis akcentas buvo patruliavimas, veiksmai patekus į pasalą, staigios atakos ir priešiškų asmenų sulaikymas, – apie darbo specifiką Irake kalbėjo vyr. ltn. V. Šližauskas. – Dar viena kuopa buvo iš pasienio su Iranu – visiškai ramaus, jų požiūriu, regiono, taigi daugiau dėmesio skyrėme mokymams, kaip pasiruošti objekto gynybai ir jį tinkamai saugoti, patruliuoti saugant sieną nuo nelegalaus jos kirtimo ir bandymų gabenti kontrabandą, mokėme asmenų patikros ir sulaikymo.“

Bene ilgiausiai (6 savaites) truko karių, saugojusių Al Asado oro pajėgų bazę, mokymai, nes, be pagrindinių bazinių dalykų, irakiečiams teko įsisavinti ir sunkiųjų ginklų (kulkosvaidžių ir granatsvaidžių) valdymo kursą.

Į karą – tik jauni

Visi mokymai Irake buvo orientuoti ne į teorinį ruošimą klasėse, bet į praktinę veiklą, šiuo tikslu buvo naudojamos įvairios mokymo aikšte-lės, išsidėsčiusios Al Asado oro pajėgų bazės teritorijoje, kuriose buvo galima patogiai lavinti mūšio mieste, atakų, pasalų, patruliavimo kalnuose taktiką – geografinės sąlygos ir infrastruktūra buvo pakankama, apskritai, kaip pasakojo lietuviai, kovinių šaudmenų ir kitų resursų užteko, kad mokymo tikslai būtų pasiekti, o didžiausi sunkumai slypėjo kitur.

Anot vyr. ltn. V. Šližausko, didžiausias iššūkis jiems, kaip instruktoriams, buvo tai, kad dėl karo padėties Irake nuoseklus kovinis rengimas praktiškai neįmanomas – vyrai kovinės patirties labai dažnai įgyja tik atsidūrę mūšio lauke, taigi iš to paties dalinio į mokymus atvykusių karių ir pasieniečių pasirengimo lygis buvo labai nevienodas. „Vieni turėjo kovinės patirties ir gerų lyderio savybių, kitiems įgūdžių labai stigo, bet buvo labai motyvuoti, o tretieji turėjo pradėti nuo nulio, taigi instruktoriams teko sugalvoti, kaip dirbti, kad mokymo programa tiktų visiems. Dažniausiai nuspręsdavome siekti kokybės, bet ne kiekybės, nes geriau išmokyti mažiau, bet visus vienodai, kad kiekvienas karys pagal savo įgūdžius galėtų pasiekti maksimalių rezultatų.“ Gerokai skyrėsi ne tik kursantų patirtis, bet ir amžius, pavyzdžiui, į Sirijos pasienį, kur pavojingiausia, tarnauti buvo siunčiami tik jauni – iki 30 metų amžiaus kariai, o ramiame ruože prie Irano tarnavo gerokai vyresni vyrai, kai kurie artėjantys jau ir prie pensinio amžiaus.

Dar vienas mokymų iššūkis – bendravimas vertėjų padedamiems – angliškai kalbančių mokinių sutikti nepavyko.

Vertėjai buvo trijų kategorijų: lingvistikos karininkai danai, mokantys arabų kalbą, kariniai civiliai vertėjai, irgi Danijos piliečiai, mokantys kalbą ir kilę iš Irako, Egipto ir kitų arabų šalių, ir vietiniai irakiečiai, dirbantys pagal darbo sutartis su JAV. „Visi vertėjai buvo labai profesionalūs, jokių sunkumų nekilo, gal tik karininkai geriau išmanė taktikos dalykus, o vietiniai galėjo plačiau viską išaiškinti, nes kalbėjo gimtąja kalba, bet dėl vertimo tikrai nesusidūrėme su jokiomis problemomis“, – teigė kuopų mokymo grupės vadovas.

Taigi, nors ir buvo tam tikrų kultūrinių skirtumų, mokymai pavyko gerai, pasak vyr. ltn. V. Šližausko, juos gerai įvertino vadovybė ir stebėtojai iš aukštesnių štabų, o patiems instruktoriams iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių buvo naudinga padirbėti tarptautinėje aplinkoje ir pasitreniruoti, kaip sudominti dėstomu dalyku ir įveikti kultūrinius skirtumus, kad mokymo procesas vyktų sklandžiai.

Karo policija: svarbiausios istorinės datos

◆ 1919 03 15 įkurta Karo policija (išformuota 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai).

◆ Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje buvo įkurti pirmieji Karinės žandarmerijos poskyriai.

◆ 1998 10 22 Karo policijos atkūrimo diena. Tada Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Karo policijos įstatymą.

◆ 2004 09 30 įteikta Karo policijos vėliava.

I. Budzeikaitės ir KP archyvo nuotr.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"