Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Karaliaučiuje dislokuojama „Iskander“ nuolatiniam buvimui

 
2018 02 05 12:50
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusija pirmadienį Karaliaučiaus srityje dislokavo branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Iskander“ ir ketina čia jas palikti nuolat, paskelbė Lietuvos prezidentė ir krašto apsaugos ministras.

„Kaip tik dabar, šį vidurdienį, šiandien, Kaliningrade yra dislokuojamos „Iskander“ raketos (...) nuolatiniam buvimui. Tai reiškia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir pusei Europos valstybių“, – žurnalistams Rukloje sakė Dalia Grybauskaitė.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, anksčiau Rusija šį raketų kompleksą atveždavo pratyboms, tačiau „šį kartą situacija yra kita – tai yra nuolatinis dislokavimas, turint visą tam reikalingą infrastruktūrą“.

„Iskander“ 12 val. turėjo būti iškraunami Kaliningrado uoste“, – BNS sakė R. Karoblis.

Lietuvos žvalgyba yra skelbusi, kad „Iskander“ dislokavimas Karaliaučiaus srityje Lietuvai potencialiai pavojingesnis dėl jo panaudojimo trikdant NATO sąjungininkų veiksmus regione, o taikiniams naikinti Lietuvos teritorijoje šį kompleksą panaudoti nėra būtinybės, nes tam teoriškai pakaktų jau esamų pajėgumų.

Rusijos Baltijos laivyno štabas atsisakė komentuoti Lietuvos pareigūnų pranešimus apie sistemų dislokavimą Karaliaučiuje.

„Be komentarų“, – naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė laivyno spaudos tarnyba.

Nori daugiau garantijų

Reaguodami į „Iskander“ dislokavimą ir liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, lietuviai prašo sąjungininkų daugiau garantijų užtikrinti regiono saugumą.

Pasak R. Karoblio, atsakydama į minėtų sistemų atvežimą į Karaliaučių NATO turi ruoštis neutralizuoti čia Rusijos vystomus pajėgumus, skirtus apriboti sąjungininkų atvykimą į Baltijos šalis konflikto atveju.

Prezidentė tvirtino, kad Aljansas turi greičiau priimti sprendimus, atnaujinti Baltijos šalių gynybos planus ir palengvinti karinių pajėgų judėjimą regione.

D. Grybauskaitės teigimu, NATO taip pat turi rasti būdus užtikrinti oro gynybą virš Baltijos jūros ir regiono šalių.

„Pirmieji žingsniai buvo žengti, Jungtinėms Valstijos jau paskelbė apie branduolinį atgrasymą, (...) bet šis (oro gynybos) klausimas dar bus svarstomas NATO viršūnių susitikime šią vasarą“, – sakė šalies vadovė.

Ji kalbėjo apie šių metų pradžioje JAV paskelbtą branduolinės politikos peržiūros dokumentą. Jame raginama turėti didesnį mažesnių branduolinių ginklų arsenalą, kuris būtų patikimesnė atgrasomoji priemonė prieš grėsmes, ypač – iš Rusijos.

Pirmadienį Lietuvoje viešėjusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller tvirtino, jog būtina įsitikinti, ar „Iskander“ Karaliaučiuje iš tikrųjų bus laikomi nuolat.

„Labai svarbu įvertinti tai labai atsargiai, tai labai svarbus klausimas“, – teigė pareigūnė.

Bataliono metinės

Apie „Iskander“ dislokavimą Karaliaučiuje paskelbta, Lietuvoje pirmadienį minint tarptautinio NATO bataliono dislokavimo šalyje metines.

Rukloje esantį dalinį sudaro apie 1,4 tūkst. karių iš vienetui vadovaujančios Vokietijos, taip pat Nyderlandų, Norvegijos, Kroatijos ir Prancūzijos. Panašūs vienetai pernai dislokuoti ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje, jiems vadovauja kitos valstybės.

Lietuvos prezidentė teigė, jog šiose tarptautinėse kovinėse grupėse tarnauja 23-ių šalių kariai iš 29-ių NATO valstybių.

Pasak D. Grybauskaitės, bataliono dislokavimas Lietuvoje rodo, „kad mūsų šalis niekada nebebus palikta viena“, o Nyderlandų gynybos ministrė Anke Bijleveld-Schouten kalbėjo, jog tai yra žinutė tarptautinei bendruomenei apie NATO vienybę.

Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Marcus Grubelis (tvirtino, jog bataliono dislokavimas parodo, kad NATO gali veikti ir rimtai vertina savo atsakomybę užtikrinti Europos saugumą.

„Mes, europiečiai, rodome, kad galime sąžiningai prisidėti prie šių pastangų“, – teigė pareigūnas.

NATO teigia, kad batalionų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra atsakas į agresyvius Maskvos veiksmus Ukrainoje, Rusijos karinio potencialo didinimą bei karinės galios demonstravimą Baltijos jūros regione.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"