Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Kaip Kremliaus propaganda pasiklysta vertime

 
2018 03 11 17:26
infokarai.lt nuotrauka

Savaitės pradžioje Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija išplatino žinią apie aktualų informacinį išpuolį. Paskelbtame pranešime teigiama: „Lietuvos parama Ukrainai tapo dar vienos dezinformacinės atakos objektu: savaitgalį internete rusų ir ukrainiečių kalbomis paskleista melaginga naujiena, neva krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, dalyvaudamas Lietuvos ir JAV gynybos įmonių forume Vilniuje, pripažino Krymo priklausomybę Rusijai“.

Kalba eina apie atitinkamuose interneto segmentuose platinamus vaizdo įrašus. Trumpas vaizdo įrašas buvo tiek patalpintas „YouTube“ platformoje, tiek platinamas kitų – neretai gana abejotinų – žiniasklaidos priemonių. Pažymima, jog vaizdas iš tirkųjų yra paimtas iš praeitų metų spaudos konferencijos, kuri buvo surengta Lietuvos kariuomenės dienos proga. Ministras kalba apie Ukrainą ir jos situaciją, tačiau prie vaizdo pateikti subtitrai visiškai iškraipo R. Karoblio pasisakymo esmę. Tokiu būdu į ministro lupas tiesiog „įdėtas“ šios propagandinės medžiagos kūrėjams patogus naratyvas, t. y. ministras neva pripažįsta, jog „Krymas yra rusų“.

Numanoma, jog ir aptariamo propagandinio siužeto paskelbimo ir paskleidimo laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Tai įvyko kaip tik prieš Krymo totorių lyderių – Medžliso pirmininko pavaduotojų Achtemo Čijgozo ir Ilmi Umero vizitą į Lietuvą, kuriuo metu jie susitiko ir su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite (Infokarai.lt rašė apie tai).

Lietuvos parama Ukrainai ir Krymo totoriams natūraliai tampa taikiniu Kremliaus propagandai, nes kardinaliai prieštarauja Maskvos puoselėjamiems naratyvams apie 2014 metų bei vėlesnius įvykius, kurių kūrime ir režisavime Rusija dalyvavo tiesiogiai (Krymo aneksija, karinis konfliktas Donbaso regione).

Aptariamą informacinį išpuolį taip pat sunku būtų pavadinti originaliu. Propagandinė technika, kai turinį iškraipo falsifikuotas vertimas, pastebima Kremliaus naudojamų technikų arsenale jau kurį laiką. Dar 2016 metais tokį iškreiptos informacijos kūrimo būdą išanalizavo prancūzų kanalas „Canal+“. Žurnalistai išnagrinėjo siužetą, kurį parodė Rusijos televizijos kanalas „Rossija 24“ laidoje „Savaitės žinios su Dmitrijumi Kiseliovu“. Pats siužetas buvo filmuotas Paryžiuje vykusiame mitinge, nukreiptame prieš darbo reformą. „Rossija 24“ siužete buvo teigiama, jog tai protestai, nukreipti prieš migrantus ir Europos Sąjungos migracijos politiką. Tačiau esminiu dalyku buvo tai, jog komentarai, kuriuos iš mitingo dalyvių, o vėliau ir kai kurių politikų paėmė „Rossia 24“ žurnalistai galutiniame siužete buvo iškreipti, o dalis jų neteisingai išversta. „Vertimo“ technika šiuo atveju buvo panaudota tam, kad pašnekovų pasisakymai atitiktų kurpiamą propagandinį siužetą.

Dar anksčiau, 2014 metais, kita Rusijos televizija – „Pervyj kanal“ – buvo neteisingai išvertusi tuometinės JAV Valstybės departamento atstovės Jen Psaki žodžius. Minėtame siužete ji „prisipažino“, jog „JAV finansavo neramumus Honkonge“, tuo tarpu kai J. Psaki atsakymo į klausimą esmė buvo priešinga.

Suprantama, kad dažniausiai tokią techniką Kremliaus propagandos mašina visgi naudoja tais atvejais, kai originale skamba mažiau paplitusi kalba. Tiek prancūzų, tiek lietuvių kalbos atveju propagandinio naratyvo identifikavimas yra apsunkinamas, nes net prancūzų kalbos žinovų Rusijoje nėra tiek daug, kaip, pavyzdžiui, anglų.

Lietuvių kalbos atveju situacija yra dar sudėtingesnė. Manipuliavimas vertimu leidžia lengvai formuoti informacijos patikimumo įspūdį, nes vaizdas yra „tikras“, jame figūruoja realūs žmonės. Panaudojant šią netikrų pranešimų kūrimo techniką informacijos falsifikatorius taip pat visada turi galimybę pasiteisinti, jog turinio iškraipymas įvyko dėl elementariausios vertimo klaidos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"