Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Japonija ruošiasi tikram kariniam atgimimui?

 
Vienas iš dviejų Japonijos „Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjų/ Kaijō Jieitai (CC BY 4.0) | commons.wikimedia.org nuotrauka
Vienas iš dviejų Japonijos „Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjų/ Kaijō Jieitai (CC BY 4.0) | commons.wikimedia.org nuotrauka

Japonija po Antrojo pasaulinio karo atsisakė ginkluotės, kuri būtų labiau naudinga puolant, nei ginantis. Tokia nuostata lėmė, kad šalis, kadaise buvusi tikra lėktuvnešių supervalstybė, dabar neturi stiprios laivyno aviacijos. Tačiau tai gali pasikeisti akimirksniu – Japonija turi laivų, kuriuos jau svarsto konvertuoti į įprastus lėktuvnešius.

„Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjai yra gana naudinga Japonijos karinių pajėgų dalis. Šie pakankamai netradiciniai laivai buvo pristatyti dar 2013 metais. Dabar Japonija turi porą „Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjų, kiekvienas iš jų gali vienu metu gabenti 28 orlaivius. Šie laivai pasižymi labai geru dizainu, talpiu angaru, moderniais keltuvais ir gynybine ginkluote. Pagrindinės šių laivų užduotys – gelbėjimo operacijos ir povandeninių laivų naikinimas, tačiau šie sraigtasparnių nešėjai pasitarnautų ir žvalgyboje, ir kitose operacijose. Visgi, nereikia daug vaizduotės, kad įsivaizduotumėte šiuos laivus ne su sraigtasparniais, o su naikintuvais ant denio.

Japonijai didelį nerimą kelia Kinijos siekis dominuoti vandenyse ir oro erdvėje visame regione, tame tarpe ir aplink Japonijos salas. Pastaruoju metu kariniai Kinijos lėktuvai vis dažniau sukiojasi netoli Japonijos oro erdvės, o ką jau bekalbėti apie Kinijos ir Šiaurės Korėjos ryšius. Grėsmė yra reali, o ir pati karyba ir technologijos stipriai pasikeitė nuo tų laikų, kuomet Japonija nusisuko nuo lėktuvnešių.

„Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjai yra labai panašūs į lėktuvnešius, tačiau jai pavirsti nebus lengva. Visų pirma, laive turės atsirasti vietos reaktyviniam kurui – jo reikės kur kas daugiau. Reikės keisti ir pakilimo denį. Dabar svarstomas tik vienas naikintuvas – amerikiečių F-35. Japonija jau planuoja įsigyti 42 F-35A naikintuvus, tačiau dabar užsakyme atsiras ir F-35B variantas, galintis kilti ir leistis vertikaliai. Tam laivų deniai turės būti padengti specialia danga, galinčia atlaikyti naikintuvų variklių keliamą karštį.

Panašu, kad Japonija taip perdarys abu savo „Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjus. Vieno laivo perdarymas kainuos apie pusę milijardo dolerių. Vienas naujas lėktuvnešis galėtų savyje priglausti 10 naikintuvų. Turint omenyje atsarginius naikintuvus, perdarymą ir kitus kaštus, programa kainuos mažiausiai 4 milijardus dolerių. Ne taip jau mažai tam, kad vandenyje atsirastų du lėktuvnešiai su 20 naikintuvų. Japonija įprastai gynybai skiria apie 1 % BVP, o šį programa gali praryti daugiau nei 5 % gynybos biudžeto.

Tačiau Japonija nemano, kad turi pasirinkimą. Situacija regione darosi nemaloni, o ir partneriai tikriausiai geriau vertintų Japonijos pastangas apsiginti, jei ši investuotų į pajėgesnę ginkluotę. O kaip dėl nuostatos niekada neturėti lėktuvnešių? Na, originali nuostata minėjo „puolamuosius lėktuvnešius“, taigi viskas lieka interpretacijos klausimu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"