Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Istorinių pratybų metai

 
2018 07 16 14:10
Generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras
Generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dar neįpusėjus šiems metams, daugelis karybos apžvalgininkų jau pavadino juos Lietuvai ypatingais dėl iki šiol neregėto masto karinių pratybų. Pasak Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko generolo majoro Vitalijaus Vaikšnoro, pratybų užmojis šiuos metus iš tiesų leidžia vadinti istoriniais Lietuvos kariuomenei. Kariai pademonstravo aukštą profesionalumo lygį, o kartu pratybose dalyvavę sąjungininkai išsakė geriausius įvertinimus Lietuvos gebėjimams sklandžiai organizuoti ir įgyvendinti tokio didelio masto operacijas.

Kaip LŽ pasakojo generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenė ir toliau skirs ypatingą dėmesį pratyboms, orientuodamasi pirmiausiai į kokybinį karių parengimo aspektą.

– Daugelis šiuos metus veik iš anksto pavadino išskirtiniais. Kuo jie buvo ypatingi pratybų atžvilgiu?

– Pirmiausia, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad saugumo situacija mūsų regione yra stabili, o išsireiškus tiksliau, stabiliai prasta. O pagerėjimo ženklų kol kas nematome. Todėl Lietuvos kariuomenė privalo būti pasirengusi ginti valstybę nuo visų pobūdžių grėsmių. Džiugu, kad Ginkluotosios pajėgos sulaukia šioje situacijoje deramo dėmesio ir finansavimo bei gali plėtoti savo pajėgumus.

Kaip galbūt daugeliui žinoma, turime nacionalinius ir NATO gynybos planus, kuriais vadovaudamiesi nuolatos rengiame karinius mokymus.

Šiuos metus tikrai galima vadinti ypatingais, nes surengėme didžiausias ir sudėtingiausias pratybas „Perkūno griausmas 2018“, kurios, nepabijosiu pasakyti, įeis į Lietuvos kariuomenės ir šalies istoriją.

Šiomis pratybomis baigėme 3 metus trukusį kariuomenės rengimo ciklą ir pradedame naują. Taigi, kitos panašaus masto pratybos Lietuvoje planuojama surengti 2021 metais.

– Tokio masto pratybos reikalauja didžiulio parengiamojo darbo. Kaip ruošiamasi tokioms operacijoms?

– Nuolat peržiūrimi planai, rengiamos įvairios pratybos, kuriose savarankiškai arba kartu su sąjungininkais rengiamasi konkrečiam būsimųjų pratybų epizodui.

Rengiasi ne tik Lietuvos kariuomenė, bet ir visa Ginkluotųjų pajėgų struktūrą, į kurią įeina ir Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba, Šaulių sąjunga ir kiti sukarinti padaliniai.

Pratybų metu taip treniravosi savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, ligoninės, į jas įtrauktas ir mobilizacinis scenarijus.

Apėmėme visą galimų scenarijų spektrą – pratybos buvo suskirstytos į 4 etapus. Pirmasis etapas – taikos meto užduočių vykdymas, kai kariuomenė ateina į pagalbą VRM, kai pastarosios pajėgumų nepakanka susitvarkyti su grėsme, pavyzdžiui, didelis gaisras Klaipėdos jūrų uoste. Antrasis etapas – hibridinio karo scenarijus, kuomet aktyvuojamos greitojo reagavimo pajėgos. Trečiasis etapas – Nacionalinio ginkluotos gynybos plano vykdymas. Ir galiausiai ketvirtasis etapas – Lietuvos gynyba kartu su mūsų sąjungininkais.

Šiuos metus tikrai galima vadinti ypatingais, nes surengėme didžiausias ir sudėtingiausias pratybas „Perkūno griausmas 2018“, kurios, nepabijosiu pasakyti, įeis į Lietuvos kariuomenės ir šalies istoriją.

Mokymuose dalyvavo praktiškai visa Lietuvos kariuomenė bei tie VRM padaliniai, kurie priskiriami Ginkluotosioms pajėgoms karo metu. Iš viso dalyvavo apie 8 tūkstančius karių ir civilių.

Tuo pačiu vykdėme mokymus ir pagal sąjungininkų pajėgų priėmimo mūsų teritorijoje scenarijų. Džiugu, kad prieš šias pratybas buvo supaprastinta sąjungininkų priėmimo procedūra: dabar vidaus reikalų ministras gali priimti atitinkamą sprendimą ir sąjungininkų pastiprinimai gali nekliudomai atvykti ne tik iš Šengeno zonos šalių, bet ir kitur, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos arba Jungtinės Karalystės. Be to, jie gali atvykti ne tik per valstybės sieną sausumoje, bet ir tiesiogiai, pavyzdžiui, išsilaipinant mūsų pakrantėje.

Taip pat atlikti mobilizacijos mokymai, kurie Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje surengti sėkmingai. Rezervo kariai dalyvavo 3 savaičių trukmės pratybose.

Noriu pabrėžti, kad mokymų metu mes rengiamės ginti ne tik Lietuvą, bet ir visą rytinį NATO flangą. Tai – bendra užduotis su visais mūsų sąjungininkais. Gynybos štabui teko pareiga surengti pirmą sykį Lietuvos istorijoje vykusias tokio didelio masto pratybas. Tuo pat metu koordinavome ir kitus paraleliai vykusius mokymus – „Kardo kirtis“, „Baltops“ ir kt.

– Kaip sekėsi derinti veiksmus su kitomis žinybomis?

– Labai svarbu, kad galėjome patikrinti sąveiką su kitomis valstybės institucijomis. Į pratybas įsitraukė VRM, Šaulių sąjunga, savivaldos institucijos ir kitos žinybos. Labai džiugu, kad nuolat jautėme visuomenės palaikymą. Norėčiau už šį palaikymą visiems padėkoti ir patikinti, kad kariuomenė jį iš tiesų labai vertina. Šio palaikymo dėka turėjome galimybę mokytis ne tik kariniuose poligonuose, bet ir už jų ribų. Visuomenės parama teikia didžiulę motyvaciją mūsų kariams.

– Kokias pamokas kariuomenė išmoko šiose pratybose? Kur reikia pasitempti?

– Be abejonės, turime toliau gerinti Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies gebėjimus. Šiuo atžvilgiu, procedūros yra sutvarkytos gana gerai, tačiau turime gerinti infrastruktūrą, kaip pavyzdžiui, kelių pralaidumą bei valstybės institucijų sąveiką. Apskritai, su kitomis valstybės žinybomis glaudžiai ir sėkmingai bendradarbiaujame, bet yra sričių, kuriose galėtume tai daryti dar geriau.

– Teko koordinuoti veiksmus ne tik su kitomis valstybės institucijomis, bet ir sąjungininkais. Sąveika su sunkiąja karine technika ir aviacija – nėra kasdienė Lietuvos kariams. Kaip sekėsi šioje srityje?

– Ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos valstybių kariuomenės pagrindas – sausumos pajėgos. Jūriniame ir oro komponentuose tikimės paramos iš mūsų sąjungininkų. Bene labiausiai tokios paramos laukiame priešlėktuvinės gynybos srityje, kurioje dar turime gerokai tobulintis.

Kaip daugelis turbūt žino, netrukus įsigysime vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas NASAMS, turime artimo nuotolio priešlėktuvinės gynybos ginklus. Ilgo nuotolio priešlėktuvinėje gynyboje turime pasikliauti sąjungininkų pagalba. Tokia ginkluotė yra labai brangi ir Lietuvai būtų sunkiai pakeliama našta.

Tiesą sakant, kiekvienos šalies kariuomenė visai nebūtinai turi turėti visus gynybos elementus. Naštą padeda dalintis sąjungininkai. Taigi, priešlėktuvinės gynybos klausimas turi būti sprendžiamas NATO ir regioniniame kontekstuose.

Mokymuose dalyvavo praktiškai visa Lietuvos kariuomenė bei tie VRM padaliniai, kurie priskiriami Ginkluotosioms pajėgoms karo metu. Iš viso dalyvavo apie 8 tūkstančius karių ir civilių.

– Rusija atidžiai stebi pratybas mūsų regione. Tai daryta korektiškai ar kilo incidentų?

– Žinoma, Rusija stebėjo pratybas, matėme padidėjusį aktyvumą ir Baltijos jūroje ir oro erdvėje virš jos. Tačiau didžiausias aktyvumas buvo viešojoje erdvėje: fiksavome itin daug informacinių išpuolių, melagingų naujienų sklaidos, kaip antai, pranešimai apie neva susidūrime su karine technika žuvusį žmogų. Pirmosiomis Birželio savaitėmis nedraugiškos informacijos srautai padvigubėjo. Agresyvių ar provokuojančių veiksmų iš Rusijos pajėgų pusės neužfiksavome.

– Kokie yra būsimųjų pratybų prioritetai?

– Kiekvienas pratybas detaliai analizuojame ir atitinkamai planuojame būsimąsias. Šiuo metu svarstome galimybę šiek tiek mažinti pratybų skaičių ir susitelkti į jų kokybę. Be abejonės, viską vertiname per ginkluotos gynybos prizmę ir svarbiausias mūsų uždavinys yra įgyvendinti Ginkluotos gynybos koncepciją.

Toliau organizuosime pratybas ir mokysimės be kitų dalykų ir to, kaip operatyviai ir veiksmingai reaguoti į galimas hibridines grėsmes. Kilus tokio pobūdžio grėsmei, svarbiausia yra reaguoti maksimaliai greitai. Išmokome Ukrainos ir kitų mūsų analizuotų konfliktų pamokas. Taip pat turime mokytis greičiau į gynybą integruoti VRM padalinius bei kitas institucijas. Formuojame visaapimantį požiūrį į tai, kaip visos valstybės žinybos ir visuomeninės sukarintos organizacijos turi įsijungti į ginkluotą gynybą.

– Kaip pratybas vertino sąjungininkai?

– Aukšto įvertinimo sulaukė mūsų gebėjimas savarankiškai organizuoti veiksmus bei sklandžiai pereiti nuo vieno scenarijaus prie kito. Labai gerai įvertinti ir mūsų pačių veiksmai ir mūsų karių sąveika su sąjungininkų pajėgomis. Teko ne sykį girdėti atsiliepimus, kad Lietuva yra gerai pasiruošusi greitai ir efektyviai priimti sąjungininkus ir įjungti juos į bendrus veiksmus.

Darbo rengiantis pratyboms iš tiesų buvo be galo daug ir nemaža jo dalis yra nematoma. Vyko milžiniškas personalo ir technikos judėjimas sausumoje, jūroje ir oro erdvėje. Masė atvykstančių, išvykstančių ir tranzitų vykstančių karių.

– Turbūt vienas svarbiausių šiais metais pratybų elementų – sąjungininkų pajėgų permetimas į Lietuvą. Kaip jį vertinate? Ar tai atlikta pakankamai greitai?

– Bendras įvertinimas yra labai geras – patikrinome savo gebėjimą operatyviai priimti sąjungininkus, o jie pasitikrino gebėjimą greitai reaguoti ir laiku atvykti į pagalbą Lietuvos kariuomenei. Nepamirškime, kad sulaukėme pastiprinimų ne tik iš Europos, bet ir JAV. Amerikiečių desantininkai po keliolikos valandų skrydžio išsilaipino Gaižiūnų poligone.

Šis klausimas keliamas Europos mastu, nes į tokius veiksmus įtraukiama daug valstybių. Todėl šiuo metu politiniame lygmenyje svarstomas vadinamasis „karinis Šengenas“, užtikrinsiantis kariuomenės judėjimo laisvę. Įvairių ribojimų vis dar yra, tačiau tai – taikos meto ribojimai ir manau, kad karinio konflikto sąlygomis jie nebebus taikomi ir pajėgų judėjimas bus dar greitesnis.

Bet kuriuo atveju, tokių gausių sąjungininkų pajėgų dar nebuvome sulaukę ir matome, kad reikalui esant jie tai gali padaryti greitai ir sėkmingai.

– Karo atveju, pirmiausiai lauktume paramos iš kaimynų – Lenkijos ir Latvijos. Ar su jais rengiamos dvišalės pratybos?

– Kaip jau minėjau, turime Nacionalinį gynybos planą ir NATO gynybos planą, o taip pat koordinuojame planus ir savo regione – su Lenkija, Latvija, Estija bei regione dislokuotomis JAV pajėgomis. Pratybos „Kardo kirtis“ be abejonės yra pavyzdys, kaip visos minėtos šalys gali suvienyti savo pajėgumus.

Spalio mėnesį Lenkijoje vyks regioninės pratybos „Anakonda“, kuriose dalyvaus ir Baltijos šalių daliniai. Lietuvoje šių pratybų dalį vykdys „Geležinio vilko“ kariai, kartu su NATO priešakinėmis pajėgomis. Artimiausios pratybos „Namejs 2018“ vyks rugpjūčio– rugsėjo mėn. Latvijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"