Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Į kariuomenę – iš mokyklos suolo

 
2018 05 24 9:30
Jono Varno nuotrauka

Pasikeitus geopolitinei situacijai į šalies kareivines buvo sugrąžinti šauktiniai. Kai kurių politikų nuomone, tuo apsiriboti nereikėtų – esą pareigą Tėvynei turėtų atlikti kiekvienas mokyklą baigęs jaunuolis. Tačiau tai valstybei papildomai kainuotų šimtus milijonų eurų.

Į politinę areną grįžta diskusijos apie visuotinį šaukimą į kariuomenę. 2008 metais Lietuvoje panaikinta privalomoji pradinė karo tarnyba buvo sugrąžinta 2015-aisiais, reaguojant į įvykius Ukrainoje. Atlikti ją kviečiami 19–26 metų Lietuvos piliečiai.

Rasa Juknevičienė: „Turime imtis tolesnių žingsnių, užtikrinančių kariuomenės rezervo kūrimą ir visuomenės rengimą gintis, todėl manau, kad 2024 metai – tinkamas laikas pereiti prie visuotinio šaukimo.“

Pirmenybė teikiama savanoriškai tarnauti norintiems vaikinams ir merginoms. Tarnyba trunka devynis mėnesius, paskui jaunuoliams suteikiamos valstybės garantijos studijuojant ir įsidarbinant. Parlamentarė Rasa Juknevičienė ragina žengti dar toliau – įteisinti visuotinį šaukimą vos baigus mokyklą. Tai numatantis įstatymo projektas įregistruotas Seime.

Įgūdžiai pravers gyvenime

Prie visuotinio šaukimo į kariuomenę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė siūlo pereiti nuo 2024 metų.

„Turime imtis tolesnių žingsnių, užtikrinančių kariuomenės rezervo kūrimą ir visuomenės rengimą gintis. Manau, 2024 metai yra tinkamas laikas pereiti prie visuotinio šaukimo, jei ir ateityje būtų numatoma tolygiai didinti finansavimą krašto apsaugai. Visuotinio šaukimo modelis, kai privaloma tvarka šaukiami vaikinai iš karto baigę viduriniojo ugdymo mokyklą, būtų daug priimtinesnis ir patiems jaunuoliams. Jie žinotų, kad baigę mokyklą turės atlikti karinę tarnybą (jei sveikata bus tinkama), ir atitinkamai planuotų savo gyvenimą“, – aiškino parlamentarė.

Pasak R. Juknevičienės, tarnaudami jaunuoliai išsiugdo įgūdžių, kurie neabejotinai praverčia ir tolesniame gyvenime. Be to, šiuo metu taikoma plati amžiaus imtis, kai gali būti pašaukti į tarnybą 19–26 metų vyrai, sukelia nepatogumų, nes kai kuriems jų tenka atidėti planus ar įsipareigojimus.

Neišskiria ir merginų

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, jog visuotinis šaukimas pirmiausia yra politinio apsisprendimo klausimas. Ministras sutinka, kad tai būtų efektyvi pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo priemonė, tačiau jos įgyvendinimas reikštų, jog iš esmės keistųsi dabartinis kariuomenės modelis ir valstybės gynybos koncepcija.

R. Karoblis akcentuoja, kad visuotinis šaukimas reikalauja papildomo ilgalaikio finansavimo ir niekaip neturi stabdyti svarbiausio prioriteto – kariuomenės modernizavimo.

„Kaip esame skelbę, anksčiausias vaikinų visuotinis šaukimas galėtų vykti 2024 metais, jeigu tam papildomai kasmet būtų skiriama po 105 mln. eurų. Nuo 2026 metų, jei pasirengimui papildomai kasmet būtų skiriama po 280 mln. eurų, būtų šaukiami ir vaikinai, ir merginos. Moterys ir merginos, tarnaujančios Lietuvos kariuomenėje, yra ištvermingos karės – turime puikių pavyzdžių, todėl neatmetama tikimybė, kad visuotinis šaukimas galėtų būti taikomas ir joms“, – pabrėžė ministras.

„Merginos ir moterys, tarnaujančios Lietuvos kariuomenėje, yra ištvermingos karės, tad neatmetama galimybė, kad visuotinis šaukimas galėtų būti taikomas ir joms.“

Tarnyba – tik savo noru

Seimo NSGK nario Juozo Oleko nuomone, pasiūlymas įvesti visuotinę privalomąją karo tarnybą visiškai netinkamas. Pasak jo, kariuomenę kur kas geriau organizuoti taip, kad žmonės patys norėtų tarnauti, nebūtų verčiami.

„Kaip daroma jau trejus metus, kai vaikinai ir merginos savanoriškai ateina į kariuomenę. Mąstant apie pakankamą rezervą (tuo argumentuojama, kad reikia apmokyti visus) daug efektyviau būtų, jei praėjus penkeriems metams tarnavusiuosius vėl pakviestume į trumpus kursus žinioms atnaujinti. Taip būtų gerokai daugiau apmokytų jaunuolių, o ir valstybei pigiau atsieitų. Tas lėšas galėtume skirti kariuomenei modernizuoti. Juk ne paslaptis – dar ir dabar jai daug ko trūksta, kad karys galėtų tinkamai pasirengti, tarnauti ir atnaujinti žinias“, – tvirtino parlamentaras.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

J. Oleko įsitikinimu, įvedus visuotinį šaukimą į kariuomenę kiltų nemažai praktinių rūpesčių. Esą šauktiniai užimtų visą kariuomenės infrastruktūrą, ją tektų smarkiai praplėsti. „To visiškai nereikia. Pakalbėkite su profesionaliais kariškiais, jie pasakys, ar verta kviesti visus 15 tūkst. arba daugiau jaunuolių. Atsiras ir korupcijos, ir išsisukinėjimo“, – NSGK narys.

Šiuolaikinė kariuomenė, kaip pabrėžė J. Olekas, turi būti pasirengusi iš karto reaguoti į kylančius iššūkius, nelaukti, kol bus mobilizuoti kariai. Ji privalo veikti per kelias valandas, daugiausia – per porą dienų. Kariuomenė turi būti vis profesionalesnė ir modernesnė, tad investuoti reikia būtent į tai, o ne galvoti apie visuotinį privalomąjį šaukimą.

Vien profesionalai neapgins

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius, karo istorikas Valdas Rakutis pritaria visuotiniam vaikinų šaukimui į kariuomenę. Privalomąją karinę tarnybą profesorius lygino su mokesčių mokėjimu. Ne vis nori juos mokėti, bet turi tai daryti. „Čia yra toks teisingumo principas. Kodėl vienas devynis mėnesius vargsta, o kitas sėdi ir žiūri?“ – klausė jis.

Juozas Olekas: „Daug efektyviau būtų, jei praėjus penkeriems metams tarnavusiuosius vėl pakviestume į trumpus kursus žinioms atnaujinti.“

V. Rakutis sutinka, kad ne visi jaunuoliai tinkami karinei tarnybai. Tokiems, anot jo, reikėtų sudaryti galimybę pareigą tėvynei atlikti kitokia forma. „Tiesiog žmogus privalo turėti tam tikrą tiesioginį santykį su valstybe. Jeigu nė viename gyvenimo etape jis to nepatiria, tada ir atrodo, kad valstybė nesvarbi, nereikalinga. Man regis, tikrai galima sukurti alternatyviąją tarnybą – atsirastų žmonių, kurie, pavyzdžiui, tvarkytų įvairias viešąsias erdves“, – svarstė profesorius.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tačiau V. Rakutis nemano, kad Lietuvoje būtina į kariuomenę šaukti ir merginas. Anot jo, tokia prievolė įteisinta nedaug kur, pavyzdžiui, Izraelyje. „Žinoma, savanorės merginos gali tarnauti, bet visoms moterims nėra reikalo to daryti“, – aiškino jis.

Klausiamas, ar visuotinė karo tarnyba ne per sunki finansinė našta Lietuvai, V. Rakutis atsakė, kad tai derėtų gerai apskaičiuoti. Kita vertus, kaip akcentavo profesorius, svarbu ne tik įteisinti visuotinę privalomąją karo tarnybą, bet ir suvokti, kokių įgūdžių jaunuoliai gauna kariuomenėje. Jei žmonės įgyja nemažai praktinių gebėjimų, kurie paskui praverčia jiems įsitraukiant į darbo rinką, galbūt tai net atsipirktų finansiškai.

Valdas Rakutis: „Žmogus privalo turėti tam tikrą tiesioginį santykį su valstybe. Jeigu nė viename gyvenimo etape jis to nepatiria, tada ir atrodo, kad valstybė nesvarbi, nereikalinga.“

Nors geriausios kariuomenės yra sudarytos iš profesionalų, mes privalome atsižvelgti į savo šalies kontekstą. Pasak V. Rakučio, valstybė neturi ir artimiausiu metu neturės tiek pinigų, kad išlaikytų reikiamą skaičių profesionalių karių.

Be to, kandidatus į profesinę karo tarnybą geriausia rinktis būtent iš šauktinių. „Kitas dalykas, jei kariuomenė tampa tik profesionalų, dažnai atsiranda takoskyra tarp jos ir visuomenės. Tada žmonės sako, kad jiems nereikia prisidėti prie gynybos, tam yra kariuomenė. Deja, mūsų sąlygomis viena kariuomenė be visuomenės pagalbos Lietuvos neapgins. Tai visiškai aiškus dalykas“, – pažymėjo profesorius.

Raimundas Karoblis: „Visuotinis šaukimas būtų efektyvi pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo priemonė, tačiau iš esmės keistųsi dabartinis kariuomenės modelis ir valstybės gynybos koncepcija.“

Tarnybą atlikusių šauktinių skaičiai

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje 2015 metais sugrąžinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, ją atlikusių jaunuolių skaičius kito priklausomai nuo konkrečių metų plano. 2015–2017 metais iš viso pašaukta 9517 jaunuolių, dauguma jų (6088) buvo savanoriai arba, paskelbus šaukimo sąrašus, pareiškę pirmumą tarnauti (3376) kariuomenėje. 2017-aisiais pirmą kartą, kai buvo sugrąžintas visuotinis šaukimas į karo tarnybą, apie 50 jaunuolių pašaukta privaloma tvarka.

2015 metais savanorišką tarnybą pasirinko apie 71 proc. jaunuolių, 2016 metais – apie 68 proc., 2017 metais – maždaug 55 procentai. Kiti nusprendė atlikti tarnybą pirmumo tvarka. Preliminariais 2018-ųjų duomenimis, savanoriškai atlikti tarnybą pasirinko apie 38 proc. jaunuolių, kiti – pirmumo tvarka.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"