Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Haubicos, „Wieseliai“ ir kita karinė technika

 

Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos vasarą pasitiko griausmingai – vyko didžiausios specialistų pratybos, kuriose mūsų šalies kariai su sąjungininkais išbandė rimtus ginklus ir šaudė su koviniais šaudmenimis ne tik sausumoje, bet ir jūroje. 

Griausmingasis pavasaris

SP specialistų rengimo pratybose gausiai dalyvavo NATOsąjungininkai iš įvairių šalių.
SP specialistų rengimo pratybose gausiai dalyvavo NATOsąjungininkai iš įvairių šalių.

Ilgos karinių mašinų vilkstinės Lietuvos keliais, nuo kovinių artilerijos šūvių aidinčios poligonų apylinkės, mūsų šalies karių ir sąjungininkų ginkluotės bei technikos parodos šalies miestų ir miestelių aikštėse pastaraisiais metais tapo būtinu pavasario ir vasaros pradžios atributu, nes tuomet vyksta intensyviausios karinės pratybos šalyje.

„Sausumos pajėgų (SP) padalinių ruošimo ciklas sudėliotas taip, kad vienos pratybos papildo kitas, pavyzdžiui, neatsitiktinai prieš didžiąsias kompleksines pratybas birželį vyksta daug specialistų mokymų, nes turime tinkamai pasiruošti, taigi pratybų planai dėliojami atsižvelgiant į turimus tikslus, – pasakojo Lietuvos kariuomenės SP vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys. – Be to, atsižvelgiame ir į sąjungininkų pageidavimus, kada jiems būtų patogiau dalyvauti, taip pat šauktinių karių rengimo ciklą, kad kartu galėtume įvertinti ir jų parengtumą, dėl to pavasaris yra toks gausus pratybų.“

Nors Lietuvos kariuomenės SP karinis rengimas vyksta ištisus metus, o joms pavaldus Juozo Lukšos mokymo centras (JLMC) organizuoja šimtus įvairių specialistų kursų, kaip pačias griausmingiausias ir didžiausias specialistų ruošimo pratybas galima išskirti SP prieštankinių padalinių mokymus „Medžiotojas“, netiesioginės ugnies paramos padalinių kovinio šaudymo pratybas „Ugninis griausmas“ ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono „Inžinierių griausmą“. Visos jos yra lyg „vyšnios ant torto“ – vainikuoja metinį savo srities specialistų rengimo ciklą ir suteikia progą pasitreniruoti kartu su NATO sąjungininkais, pasisemti iš jų patirties.

Apskritai, sąjungininkų pagalba ruošiant SP specialistus yra svarbi. „Didžiąją dalį specialistų, pvz., prieštankinės sistemos „Javelin“ operatorių, snaiperių, granatsvaidininkų, sunkiųjų kulkosvaidžių šaulių ir daugybę kitų, parengia SP JLMC, tačiau, kalbant apie naujuosius didelius projektus (savaeigių haubicų ir pėstininkų kovos mašinų), derėtų pažymėti, kad kol kas neturime savų instruktorių ir šios srities specialistams ruošti skirtų mokymo programų, todėl juos rengiame bendradarbiaudami su Vokietijos bundesvero mokymo įstaigomis“, – teigė brg. gen. V. Rupšys.

Taigi, kol mūsų specialistai pasiruoš valdyti naują mechanizuotąją SP techniką, bendros pratybos su sąjungininkais yra puiki proga iš arti pamatyti jos galimybes – šiemet tokį šansą suteikė kariai iš Vokietijos, jie šaudė iš savaeigių haubicų Pzh2000, ir Kanados kariai, atvykę iš Latvijoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono.

„Kanadiečiai turi 30 mm pabūklus SPIKE. Tokia ginkluotė bus montuojama ant mūsų pėstininkų kovos mašinų, taigi dabar aktyviai bendradarbiaujame su jais, mokomės, kaip juos naudoti ir prižiūrėti“, – teigė Sausumos pajėgų vadas.

Tankų medžiotojai

Nėra nieko įspūdingiau už prieštankinės raketų paleidimo sistemos „Javelin“ kovinį šūvį – tai jums patvirtins bet kuris šios sistemos operatorius ir kiekvienas, turėjęs galimybę pamatyti sparnuotosios raketos skrydį per pratybas poligone. Tikrai ne veltui kariai kovinių šaudymų nekantriai laukia ištisus metus.

„Prieštankinių ginklų šaudmenys yra labai brangūs, taip pat ir šių ginklų operatorių parengimas ir koviniai šaudymai. Tam, kad specialistus parengtume pigiau, naudojame simuliacines sistemas, tikro prieštankinio šaudmens šūviui imituoti naudojame adapterius, kai paleidžiamas ne tikras šaudmuo, o trasuojamoji kulka, bet, be jokios abejonės, galimybė paleisti kovinį šūvį yra kiekvieno sistemos „Javelin“ operatoriaus svajonė. Žinoma, didžiausią įspūdį patiria pats šaulys, bet sužavėti lieka ir visi tai stebintys – bent jau aš tikrai nesu matęs nieko įspūdingesnio“, – teigė vienas pratybų organizatorių, SP JLMC Įgūdžių formavimo kursų vyresnysis ekspertas kpt. Rimas Breimelis.

Lietuvos kariuomenės SP vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys.
Lietuvos kariuomenės SP vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys.

Iki soties pašaudyti koviniais šoviniais ir pademonstruoti savo meistriškumą balandį Pabradės poligone rinkosi ne tik „Javelin“, bet ir kitų prieš-tankinių ginklų operatoriai iš SP bei sąjungininkų padalinių. Iš viso pratybose dalyvavo per 700 karių iš Lietuvos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados, Kroatijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos. Taip pat pirmąkart pratybų „Medžiotojas“ istorijoje jų dalyviai galėjo treniruotis atlikti oro paramos iškvietimo procedūras. Oro paramą užtikrino Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos, buvo naudojami sraigtasparniai Mi-8 ir UH-64 „Black Hawk“ bei du lengvieji atakos lėktuvai L-39.

„Anksčiau pratybos „Medžiotojas“ buvo labiau orientuotos į kovinį šaudymą, kai prieštankiniai padalinai išbandydavo įvairius prieštankinius ginklus, atlikdavo parodomuosius šūvius, vertindavo ginklų sistemų galimybes pramušti šarvą. Laikui bėgant pratybos tobulėjo ir keitėsi, jose atsirasdavo vis daugiau taktikos elementų, o šiemet pirmą kartą „Medžiotojas“ tapo lauko taktikos pratybomis, kuriose pagrindinis akcentas buvo ne koviniai šūviai, bet taktika ir padalinių valdymo procedūros“, – teigė kpt. R. Breimelis.

Pirmoji pratybų savaitė buvo skirta teorijai. Paskaitas skaitė JAV, Nyderlandų, Vokietijos ir Lietuvos specialistai, realios kovos patirtimi ir išmoktomis pamokomis dalijosi Ukrainos kariai, o vėliau prasidėjo situacinės pratybos, per kurias padaliniai treniravosi planuoti ir vykdyti pasalas, užimti reikiamas pozicijas ir užsimaskuoti jose, rasti priešus, identifikuoti jų ginklus ir, žinoma, šaudyti. Prasidėjus aktyviajai taktinių pratybų fazei, prieštankiniai padaliniai planavo ir vykdė gynybines operacijas, prieštankines pasalas, atsitraukimą ir kontrpuolimą, kartu su oro atakos valdymo grupėmis treniravosi iškviesti paramą iš oro.

Šiemet per lauko taktines pratybas priešiškų pajėgų vaidmuo atiteko Prancūzijos mechanizuotajai pėstininkų kuopai iš NATO priešakinių pajėgų bataliono, taigi, tankų medžiotojai savo taikikliuose matė tankus AMX-56 „Leclerc“ ir pėstininkų kovos mašinas VBCI. Priešų vaidmenį prancūzai atliko tiesiog puikiai. „Jie nusipelnė didžiulės padėkos, nes jau pirmą taktikos pratybų dieną turėjo spėti „užpulti“ visas mūsų pajėgų pozicijas, jiems pratybos buvo tikrai įtemptos“, – teigė kpt. R. Breimelis.

Ne mažiau įdomios ginkluotės atsigabeno ir kiti sąjungininkų padaliniai. „Pratybose pirmą kartą dalyvavo Kroatijos prieštankinis padalinys su prieštankinėmis sistemomis AT-4 SPIGOT ir AT-7 SAXHORN, kanadiečių paramos būrys su automatiniais granatsvaidžiais GMG, prancūzų prieštankinis būrys su prieštankinėmis sistemomis MILAN, vokiečių prieštankinis būrys su ant mažųjų tankiukų WIESEL sumontuotomis prieštankinėmis sistemomis TOW, olandų prieštankinis būrys su valdoma prieštankine raketine sistema SPIKE“, – apie technines įdomybes pasakojo kpt. R. Breimelis.

Įspūdingas prieštankinės sistemos "Javelin" raketos skrydis.
Įspūdingas prieštankinės sistemos "Javelin" raketos skrydis.

Šiemetines pratybas „Medžiotojas“ jų organizatoriai įvertino kaip sėkmingas: visi užsibrėžti tikslai pasiekti, niekas nesusižeidė ir laimingai grįžo į savo dalinius įgiję naujų žinių bei patirties. Pasak kpt. R. Breimelio, naudingiausios pratybų pamokos – prieštankinių padalinių sąveika su pėstininkų daliniais, darbas kartu su priskirtais užsieniečių vienetais ir galimybė išsikviesti oro paramą, taip pat pirmą kartą išbandytas kovinis šaudymas nuo pastato stogo.

„Ugninis griausmas“ drebino žemę

Kai artileristai šaudo koviniais šoviniais, iš tiesų dreba žemė, o griausmas sklinda keliasdešimt kilometrų aplinkui. Tokių pratybų artileristai laukia ištisus metus, nes tai – itin atsakingas momentas, vainikuojantis visų metų pasirengimą.

Šiemet netiesioginės ugnies paramos padalinių kovinio šaudymo pratybos „Ugninis griausmas 2018“ į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje (Švenčionių r.) sutelkė per 1 200 karių iš 9 NATO valstybių (JAV, Kanados, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos).

Pagrindinis pratybų tikslas buvo tobulinti įgūdžius ir vertinti ugnies paramos vienetų gebėjimą efektyviai vykdyti kovinio šaudymo užduotis, taip pat skatinti NATO valstybių netiesioginės ugnies paramos vienetų bendradarbiavimą.

Šiemet „Medžiotojas“ pirmą kartą tapo lauko taktikos pratybomis, kuriose pagrindinis akcentas buvo ne koviniaišūviai, bet taktika ir padalinių valdymo procedūros.
Šiemet „Medžiotojas“ pirmą kartą tapo lauko taktikos pratybomis, kuriose pagrindinis akcentas buvo ne koviniaišūviai, bet taktika ir padalinių valdymo procedūros.

„Lietuvai šios pratybos buvo ypatingos dar ir tuo, kad jose pirmą kartą dalyvavo naujas mūsų šalies SP Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas. Tai buvo jo pirmieji koviniai šaudymai ir kartu įrodymas, kad brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas savo naujiesiems kolegoms tinkamai perdavė patirtį ir žinias, karinis rengimas geras“, – sakė mjr. Darius Motiekaitis, pratybų vadovas, SP JLMC Paramos ginklu kursų viršininkas.

Pirmiausia netiesioginės ugnies paramos vienetai treniravosi Pabradėje ir Gaižiūnų poligone Rukloje. „Manevrų ir taktikos buvo tikrai mažai, bet iš haubicų šaudėme daug ir didžiuliais atstumais – iki 10 kilometrų. Kadangi suvažiavo devynių šalių atstovai su įvairia ginkluote ir visi šaudė vienu metu, reikėjo labai kruopščiai numatyti saugumo reikalavimus, kad visi jaustųsi saugiai, netrukdytų vieni kitiems ir pasiektų norimų rezultatų. Šios pratybos buvo ypatingos, nes kovinius šaudymus padaliniai atliko ne pavieniui, bet visi kartu. Tai – puikios aplinkybės pasitikrinti suderinamumą, kai skirtingų šalių kariai su skirtingais ginklais bando pataikyti į taikinį iš skirtingų vietų vienu metu, tai padeda išsiaiškinti daug niuansų ir suprasti, kaip viską būtų galima padaryti efektyviau ir greičiau“, – teigė mjr. D. Motiekaitis.

Sąjungininkai į pratybas atsivežė daug Lietuvoje dar nematytų ginklų. „Haubicų yra įvairiausių, tikrai įdomu pamatyti, kaip veikia mūsų dar nečiupinėti modeliai, kokios jų galimybės. Mano akimis, vienos įdomiausių šiose pratybose buvo amerikiečių jūrų pėstininkų atsigabentos 155 mm haubicos M777. Jos yra dvigubai lengvesnės už savo analogus Europoje, sveria tik 3,5 t, nes dauguma jų detalių pagaminta iš titano“, – pasakojo mjr. D. Motiekaitis.

KOP lengvieji atakos lėktuvai L-39 užtikrino paramą iš oro.
KOP lengvieji atakos lėktuvai L-39 užtikrino paramą iš oro.

Mozūrijos 11-ojo artilerijos pulko 1-ojo artilerijos bataliono kariai iš Lenkijos atsivežė Čekijoje pagamintas 152 mm savaeiges haubicas VZ77 DANA. Šio bataliono vadas plk. ltn. Janušas Špadzikas pratybas „Ugninis griausmas“ vertino itin palankiai, nes jose treniravosi tik artilerijos padaliniai ir buvo galimybės keistis pozicijomis su kitais sąjungininkais, išbandyti šaudy-mą įvairiomis reljefinėmis sąlygomis.

Pasak jo, Lenkijos artileristams buvo ypač vertingas daugiakryptis treniravimasis, kai ugnies procedūras reikėjo suderinti su visais pratybose dalyvavusiais padaliniais, pvz., kai priešakinėse pozicijose buvę prancūzų priešakiniai stebėtojai nurodė taikinius šaudymo pozicijas užėmusiems Lenkijos kariams ir vėliau koregavo jų baterijos ugnį.

„Ugniniame griausme“ dalyvavo ne tik didžiosios haubicos, bet ir minos-vaidininkai iš Lietuvos kariuomenės SP artilerijos ir pėstininkų batalionų, taip pat NATO priešakinių pajėgų bataliono minosvaidininkai iš Nyderlandų, Prancūzijos ir Kroatijos. Jie pirmą savaitę šaudė Gaižiūnų poligone, o antrą atvyko treniruotis į Pabradę. Vis dėlto norint maksimaliai išnaudoti netiesioginės ugnies paramos padalinių galimybes, vien šių poligonų ploto neužteko – norintiems ir galintiems šaudyti didesniais atstumais teko vykti į pajūrį.

Šaudymas į jūros taikinius

Antroji „Ugninio griausmo“ pratybų dalis vyko Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone (Klaipėdos r.).

Į taikinius jūroje buvo šaudoma iš trijų pozicijų, kuriose buvo JAV jūrų pėstininkai, Vokietijos kariai su savaeigėmis haubicomis Pzh2000 ir Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Ugnies paramą suteikti buvo pasirengę pilotai iš KOP su atakos lėktuvais L-39 ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P12 „Dzūkas“.

Pratybų dalyviai šaudė į taikinius jūroje, esančius iki 19 km atstumu. „Šaudant maksimaliais atstumais, didelę įtaką šūvio taiklumui daro meteorologinės sąlygos, todėl labai svarbu patikrinti, ar tinkamai veikia kompiuterizuotos skaičiavimo sistemos. Pratybų organizatoriams kilo tam tikrų iššūkių, nes vykstant artilerijos koviniams šaudymams pratybų zonoje reikėjo uždaryti jūros ir oro erdves“, – pasakojo mjr. D. Motiekaitis.

Pasak jo, per šias pratybas pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas specifinis „trigubas“ artilerinis šūvis, kai vokiečiai su savaeigėmis haubicomis Pzh2000 iš vieno vamzdžio paleido tris sviedinius skirtingais pakėlimo kampais ir su skirtingais parako užtaisais – taikinį visi sviediniai turėjo pasiekti vienu metu. Tokį pratimą galima atlikti tik naudojant šiuolaikines haubicas, kurios turi kompiuterizuotas skaičiavimo sistemas.

Šiemetines pratybas „Medžiotojas“ jų organizatoriai įvertino kaip sėkmingas: visi užsibrėžti tikslai pasiekti, visi į savo dalinius grįžo įgiję naujų žinių ir patirties.
Šiemetines pratybas „Medžiotojas“ jų organizatoriai įvertino kaip sėkmingas: visi užsibrėžti tikslai pasiekti, visi į savo dalinius grįžo įgiję naujų žinių ir patirties.

Kovingieji inžinierių šauktiniai

Ne mažesni griausmų specialistai SP yra ir inžinieriai, mokantys įrengti kompleksinius minų laukus, pagaminti improvizuotų sprogmenų priešams naikinti ir galintys atlikti daugybę kitų inžinerinių užduočių. Gegužę vyko ir didžiosios Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (JVIB) lauko taktinės pratybos „Inžinierių griausmas 2018“, per kurias buvo vertinama trečioji šiame batalione tarnavusi šauktinių laida.

„Pratybose dalyvavo šeši mūsų šauktinių būriai, jie turėjo pademonstruoti, kaip moka atlikti įvairias inžinerines ir pėstininkų taktines užduotis. Anksčiau panašias pratybas organizuodavome su pauzėmis, tai buvo galima šiek tiek atsipūsti, o šiemet viskas vyko be jokių taktinių pauzių, nuolat, be to, kariams teko pėsčiomis įveikti didelius atstumus“, – apie didžiausius pratybų sunkumus pasakojo JVIB štabo viršininkas mjr. Elvinas Serva.

Šių pratybų užduočių spektras buvo labai įvairus: kariai turėjo įrengti kombinuotų kliūčių grupių laukus, juos aptverti ir pažymėti, statyti medines ir vielines užtvaras, šitaip blokuoti kelius priešo techniką nukreipiant į minų laukus. Pagal pratybų scenarijų inžinieriai buvo atsidūrę ir užterštoje zonoje, taigi jiems reikėjo švarinimo procedūrų, jas atliko ABC būrys, taip pat teko atlikti sprogdinimo darbus su savo pasigamintais improvizuotais užtaisais.

Inžinieriai turėjo parodyti, kaip moka įrengti kombinuotų kliūčių grupių ir minų laukus, statyti medines ir vielines užtvaras.
Inžinieriai turėjo parodyti, kaip moka įrengti kombinuotų kliūčių grupių ir minų laukus, statyti medines ir vielines užtvaras.

Buvo gausu ne tik inžinerinių, bet ir taktinių užduočių, pvz., kariai turėjo užimti tam tikrus objektus, juos įrengti gynybai ir išlaikyti, kol atvyks kitos pėstininkų pajėgos. Rimtas pratybų iš-bandymas buvo atstumai – šauktiniams per savaitę savo kojomis teko įveikti per 100 kilometrų. „Kartais atrodydavo, kad užduotis būtų sunku atlikti ir profesionalams, bet šauktiniai susitvarkė tiesiog puikiai, rezultatai aukščiausi, labai šiais kariais didžiuojamės. Dauguma šios, kaip ir ankstesniųjų, laidos šauktiniai privalomąją pradinę karo tarnybą pasirinko savo noru, todėl nenuostabu, kad ir pasižymėjo itin aukšta motyvacija, norėjo tobulėti. Prisipažinsiu, neretai mus, vadus, irgi versdavo pasitempti“, – teigė mjr. E. Serva.

Tarnyba JVIB veikiausiai daug kam patiko, nes beveik pusė šauktinių pareiškė norą likti kariuomenėje, o 30 iš jų toliau eis karo inžinieriaus keliu.

„Ugninis griausmas 2018“: dalyviai ir ginklai

◆ Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas su 105 mm minosvaidžiais.

◆ Lietuvos kariuomenės SP įvairių batalionų minosvaidininkai su 120 mm minosvaidžiais.

◆ Bundesvero kariai iš NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje su savaeigėmis haubicomis Pzh2000.

◆ Nyderlandų, Prancūzijos ir Kroatijos kariai iš NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje su 81 ir 82 mm minosvaidžiais.

◆ JAV jūrų pėstininkai su 155 mm haubicomis M777.

◆ Kanados kariai iš NATO priešakinių pajėgų bataliono Latvijoje su 155 mm haubicomis M777.

◆ Mozūrijos 11-ojo artilerijos pulko kariai su 152 mm savaeigėmis haubi-comis VZ77 DANA.

Prancūziškas tankas AMX-56 „Leclerc“

Gamintojas – Prancūzijos pramoninis koncernas GIAT (dabartinis „Nexter“), 1992 m. jis pagamino pirmą – bandomąjį egzempliorių. Po intensyvių bandymų

1993 m. projektas buvo galutinai patvirtintas ir įtrauktas į ginkluotę. Prancūzijos kariuomenė iš viso užsakė pagaminti 406 tokias kovos mašinas.

Komponuotė – klasikinė, t. y. valdymo mechanizmai išdėstyti priekyje, o variklis ir transmisija – gale.

Svoris – palyginti su kitais šiuolaikiniais koviniais tankais, santykinai mažas – tik 55 t (pvz., „Leopard 2“ arba amerikietiškas „M1 Abrams“ yra beveik 10 t sunkesni).

Ekipažo išdėstymas ir bokštelis – 3 kariai: tanko vadas (bokštelyje, kairėje pabūklo pusėje), šaulys-taikytojas (dešinėje pabūklo pusėje) ir vairuotojas (apatiniame skyriuje). Visi ekipažo nariai yra atskirti vienas nuo kito.

Automatinė pabūklo užtaisymo sistema sumontuota bokštelio gale, ją nuo ekipažo skiria šarvuota pertvara. Dėl tokios komponuotės sumažėja rizika prarasti visą ekipažą, jei į jį tiesiogiai pataiko priešo ugnis, taip pat kariai yra geriau apsaugoti nuo išmetamųjų dujų, atsirandančių šaudant pabūklui. Be to, toks sprendimas leido sumažinti bokštelio aukštį ir viso tanko ilgį, nes jo šoninė projekcija (plotas žvelgiant iš šono) yra gerokai mažesnė, t. y. tanką sunkiau pastebėti priešo radarams, į jį sunkiau pataikyti.

Pabūklas – 120 mm kalibro, kovinį komplektą sudaro 40 sviedinių, 22 jų iškart yra automatinio užtaisymo mechanizme. Tankas gali atlikti net 15 šūvių per minutę. Be to, šis pabūklas yra bene galingiausias iš visų naudojamų šiuolaikiniuose tankuose.

J. eil. Erikos Čebatorienės, Lauros Skiezgileinės ir j. eil. Rūtos Šaltmerytės nuotr.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"