Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Grėsmės adresas nesikeičia

 
2018 03 27 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvai kylančius pavojus įvertinusios šalies žvalgybos institucijos kaip pagrindinę grėsmę nacionaliniam saugumui vėl įvardijo Rusiją. Vakar Maskva sulaukė Europos Sąjungos (ES) ir JAV atsako dėl Jungtinėje Karalystėje panaudoto cheminio ginklo.

Taip jau sutapo, kad sprendimas iš Lietuvos išsiųsti tris Vilniuje reziduojančius Rusijos diplomatus buvo priimtas tą pačią dieną, kai kasmetinį šalies nacionalinio saugumo grėsmių vertinimą paskelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui buvo įteikta nota, informuojanti, jog trys ambasados darbuotojai skelbiami Lietuvoje nepageidaujamais asmenimis. Priežastis – su diplomato statusu nesuderinama veikla. Tokia formuluotė reiškia, kad Lietuva juos laiko Rusijos žvalgybos pareigūnais, kurie dirbdami naudojasi diplomatine priedanga.

Darius Jauniškis: „Artėjant 2019-ųjų prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys daryti didesnę įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje.“

Kaip pabrėžiama Lietuvos institucijų ataskaitoje, šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje. Vakar A. Udalcovas perspėjo dėl atsakomojo veiksmo.

Solidarumo gestas

Buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje esančiame Solsberio mieste – pirmas atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje buvo panaudotas cheminis ginklas. Per šį įvykį kovo pradžioje nukentėjo dar beveik 20 asmenų. Europos Vadovų Taryba kovo 23 dieną pareiškė pritarianti Jungtinės Karalystės vertinimui, kad Rusija yra atsakinga už šį išpuolį, ir pabrėžė palaikanti Didžiąją Britaniją šio iššūkio akivaizdoje. Kaip teigiama URM pranešime, solidarumą britams reiškiančios valstybės, išsiųsdamos asmenis, kurie užsiima su diplomato statusu nesuderinama veikla, „siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai“.

Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento vadovai vakar pasirašė įsakymus, kuriais į Lietuvą uždrausta atvykti dar 44 Rusijos piliečiams. Eimutis Misiūnas savo parašu išplėtė Magnickio sąrašą 21 asmeniu, nuo šiol jame bus 70 pavardžių. Dar 23 asmenys nuo pirmadienio negalės atvykti į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Anot ministro E. Misiūno, vadovaujantis Užsienio reikalų ministerijos rekomendacija ir teisės aktų numatyta galimybe, apie asmenis, papildomai įtraukiamus į juodąjį sąrašą, viešai nebus skelbiama.

Siekių neatsisakė

„Rytų fronte nieko naujo“, – pristatydamas grėsmių ataskaitą vakar konstatavo VSD vadovas Darius Jauniškis. Daug dėmesio sulaukė perspėjimas, kad artėjant 2019-ųjų prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys daryti didesnę įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus ir turėtų savo atstovų valdžios institucijose.

Nors Rusija santykiams su Vakarų valstybėmis pernai bandė suteikti pozityvios dinamikos, tai, kaip sakoma ataskaitoje, nepakeitė jos strateginių tikslų – persverti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną. NATO saugumo stiprinimo priemonės, pirmiausia – didėjančios Baltijos valstybių nacionalinės ir regione dislokuotos Aljanso karinės pajėgos, sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos šalis.

2017 metais Rusijos žvalgybos tarnybos rinko strateginę informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką. Didžioji dalis pernai nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje buvo susijusi su Rusija. Daugiausia veikta prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Be šios tradicine tapusios veiklos, reikėtų išskirti naują 2017 metais pastebėtą reiškinį – didelio masto kenksmingų ransomware (išpirkos reikalaujančių virusų suklestėjimas) programų paplitimą. Kol kas tai nepadarė daug žalos Lietuvai, bet ateityje visko gali nutikti.

2017-aisiais Rusija toliau siekė dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Baltarusija kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“, nesilaikydamos tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų, spartino Astravo atominės elektrinės statybas. Bet Rusija, nors ir labai stengėsi, nepajėgė paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su Vakarų tinklais.

Rasa Juknevičienė: „Net keturis kartus dokumente paminėti 2019 metų prezidento ir kiti rinkimai, kuriems bus mėginama daryti įtaką. Uždavinys mums, politikams, – analizuoti šią žinią.“

Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos didėja, ir tai – rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai koordinuojama su Rusija. Augant priklausomybei didėja Rusijos galimybės pasinaudoti Baltarusija prieš kaimynes valstybes.

Pavojus rinkimams

Šalies žvalgybininkai perspėjo, kad Rusija gali bandyti paveikti kitąmet vyksiančius Lietuvos prezidento rinkimus, ir tam pasitelkti kibernetines operacijas. „Tikėtina, jog Rusijos programišiai sieks daryti įtaką Lietuvoje vyksiantiems rinkimams“, – rašoma grėsmių vertinime. Šalies tarnybos taip pat atkreipė dėmesį, kad Maskva kitose valstybėse rinkimų rezultatus siekė paveikti skleisdama „dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, rengdama kibernetines operacijas“. Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į JAV ir Prancūzijos prezidento rinkimus. Lietuvos piliečiai naują prezidentą rinks kitų metų gegužę. 2019-aisiais taip pat vyks savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2017-aisiais didėjo Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai. Vis dėlto Kremliaus finansuojamoms žiniasklaidos priemonėms ir jų atstovams dirbti Lietuvoje darosi vis sunkiau, jų veikla tampa ne tokia efektyvi. Rengdami reportažus Rusijos propagandininkai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, dažniausiai dirbdavo neoficialiai, atvykdavo pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo ar turistinėmis vizomis. Rusijos informacinę politiką Lietuvoje vykdo jos finansuojami interneto portalai sputniknews.lt ir baltnews.lt, siekiantys plėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje, skleisti prieš Vakarus nukreiptas nuotaikas, formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę.

Šantažo grėsmė lieka

Susidomėjimą sukėlė vakar ataskaitoje pateikta informacija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi tos šalies archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Teigiama, jog Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija arba turi galimybę paveikti priimamus sprendimus.

Pasak D. Jauniškio, pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinę apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėję apie savo ryšius asmenys. „Mano galva, liustracijos procesas Lietuvoje buvo nepakankamai sklandus. Daug bylų išvežta į Rusiją, todėl lieka tam tikrų nežinomųjų, kurių šiandien nelabai galėtume kontroliuoti. Tiesiog nežinome, kiek Rusijoje dar yra medžiagos ir kokie žmonės gali būti šantažuojami“, – neslėpė VSD vadovas.

Dokumente taip pat pažymima, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius Rusijos teritorijoje, ypač dažnai naudojasi šantažu ir provokacijomis. Itin pažeidžiami į šią šalį keliaujantys ar ten dirbantys Lietuvos piliečiai, kurie nenorėtų viešinti tam tikros asmeninės informacijos (dėl kokios nors priklausomybės, kraštutinių polinkių, praeities įvykių) arba yra nusižengę teisės aktams (gabena kontrabandą, naudojasi nelegaliomis paslaugomis, nemoka mokesčių, klastoja dokumentus, palaiko santykius su kriminaliniu pasauliu). Tokie Lietuvos piliečiai tampa lengvais taikiniais, tarnybos turi daugiau galimybių juos paveikti.

Iššūkiams pasirengę

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako manymu, žvaldybos institucijų pateiktoje ataskaitoje ypač gąsdinančių tendencijų nenurodyta. „Mes adekvačiai vertiname iškilusius iššūkius ir esame jiems pasirengę. Turime sunkiai prognozuojamą kaimynę, tačiau turime ir priemonių, kurios padėtų ją sudrausminti. Žinoma, darbo bus nemažai, teks padaryti ir tai, ko nedarėme anksčiau“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino parlamentaras.

Anot jo, stengiantis pažaboti nepageidaujamą kišimąsi į šalies politikos, ekonomikos, energetikos procesus, teks stiprinti žvalgybos resursus, spręsti klausimus, susijusius su lobistine veikla, politinių kampanijų ir partijų finansavimo skaidrumu. Kaip problemą V. Bakas įvardijo ir per didelę žiniasklaidos priklausomybę nuo stambiojo kapitalo. „Tai sunkūs sprendimai, tačiau reikės tartis, kaip padidinti valstybės ir visuomenės atsparumą svetimai įtakai“, – pažymėjo NSGK pirmininkas.

Uždavinys politikams

NSGK vicepirmininkės konservatorės Rasos Juknevičienės žodžiais, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į ataskaitoje akcentuojamus vidaus politikos dalykus. „Net keturis kartus dokumente paminėti 2019 metų prezidento ir kiti rinkimai, kuriems bus mėginama daryti įtaką. Uždavinys mums, politikams, – analizuoti šią žinią. Manau, tiek NSGK, tiek Seimo pirmininkui ir premjerui reikėtų prašyti žvalgybininkų išsamesnio paaiškinimo ta tema. Seimo pirmininkas labai skubiai, nelaukdamas nei vasaros, nei rudens, turėtų kviesti parlamentinių partijų lyderius į bendrą diskusiją ir dėlioti planą, o Vyriausybė – parengti strategiją, kaip galėtume neleisti daryti įtakos tokiam svarbiam mūsų įvykiui kaip rinkimai“, – dėstė R. Juknevičienė. Jos teigimu, akivaizdu, kad kitąmet mūsų šalies prezidento rinkimuose Rusija aktyviai dalyvaus. „Tai bus plataus masto operacija. Bus eskaluojamos tam tikros temos, kuriamas tam tikras fonas, kai kurie žmonės bus murdomi purve, kiti – aukštinami“, – prognozavo parlamentarė.

Jos akimis, nerimą kelia ir tai, kad gali būti mėginama veikti per kai kuriuos „įtakos veikėjus Seime“. „Neturiu konkrečių duomenų, bet, perskaičiusi ataskaitą, siūlau vieną paprastą dalyką – ponai Ramūnas Karbauskis ir Visvaldas Matijošaitis turi visiškai atsisakyti savo didelių verslų Rusijoje. Nes ši šalis veikia per pinigus. Tai liudija kitų valstybių patirtis“, – tvirtino R. Juknevičienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"