Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Ginklų diplomatija: ką daryti, jei turi daug pinigų, bet piktus ir galingus kaimynus?

 
Kataro sostinė Doha
Kataro sostinė Doha wikipedia.org nuotrauka

Artimųjų Rytų valstybės niekada negalėjo džiaugtis ilgalaike taika. Atradus įspūdingus dujų ir naftos klodus visi kas tik galėjo bandė įtakoti regiono gyvenimą, nes nuo to stipriai priklausė viso pasaulio ekonomika paremta angliavandeniliais. Sustiprėjusios regiono šalys nusprendė tęsti šiuos žaidimus. Viena jų ypač išradingai.

Nori taikos, ruoškis karui – klasikinis romėnų posakis atspindintis svarbią tiesą: nesinori kliudyti to kuris tau gali duoti lygiavertį atkirtį. Tačiau ką daryti jei esi mažesnis, apsuptas nedraugiškų jėgų? Su tokia susidūrė dar viena šio regiono valstybė – Kataras.

2017 metų viduryje ši šalis staiga atsidūrė viso regiono nemalonėje paaiškėjus, kad Kataras, kaip išpirką už karališkosios šeimos narių paleidimą, sumokėjo didelius pinigus su teroristais susijusiems asmenims.

Vis tik tikrojo konflikto ištakos kur kas gilesnės. Daugeliui šalių regione nepatinka Kataro pozicija žiniasklaidos laisvės srityje. Jos finansuojamas kanalas „Al Jazeera“ nevengia kritikuoti aplinkinių regiono valstybių politikos, suteikia eterį persekiojamiems asmenims ar organizacijoms. Tokioms kaip Egipte uždrausta „Musulmonų brolija“, palestiničių „Hamas“ nemėgstama dėl bendradarbiavimo su Iranu ar su Jemenu siejamiems sukilėliams, prieš kuriuos dabar vyksta intesyvūs kovos veiksmai.

Galų gale kanalas niekada nevengė abejotinų ryšių. Pavyzdžiui ilgą laiką šis kanalas buvo pirmasis šaltinis paskelbiantis ieškomausio pasaulio žmogaus, Osamos bin Ladeno, naujausias kalbas.

Pradėjus valdyti naujajam emyrui, šalis atrado būdą kaip tapti savarankiška valstybe, mažai priklausančia nuo didžiausios ir turtingiausio regiono valstybės Saudo Arabijos užgaidų.

Kataras pirmasis panaudojo pas save randamus gamtinių dujų klodus eksportui. Visame pasaulyje augantis šių dujų poreikis leido uždirbti milžiniškus pinigus per trumpą laiką. Skirtingai nuo nesenai smukusių naftos kainų, dujomis užsiimančios valstybės tokio šoko nepatyrė. Maža to, šioje nedidelėje valstybėje jų išgavimo kainos vienos palankiausių. Ji vis tiek uždirbs daugiau nei kas kitas bandantis su jais konkuruoti.

Taigi turime situaciją, kai vienas vasalas bando pabėgti. Jo turtai gali greitai pralenkti tavuosius. Pasaulis mieliau girdi jo, o ne tavo versijas kas dedasi regione. Ar atspėjote, kuri šalis pirmoji paskelbė sankcijas Katarui? Taip, tai Saudo Arabija ir visos nuo jos pinigų priklausomos kitos regiono šalys.

Tradiciniu būdu matuotis karių skaičiumi, naikintuvų kiekiu neįmanoma. Už Lietuvą ši šalis mažesnė vos ne šešis kartus. Gyventojų taip pat vos 2,7 milijono. Lyginant vien su pagrindine varžove Saudo Arabija visus skaičius reiktų dauginti iš dešimties. Be to pastaroji daugiau nei 50 metų viena artimiausių JAV sąjungininkių regione.

Kai atrodo visos kortos sukritusios labai blogos, diplomatijoje kai ką galima pakeisti. Jei žinoma turi be galo daug pinigų. Pabandyti nusipirkti gerų kortų pakeisiančių žaidimą. Pastaruoju keliu pasuko į kampą įsprausta regiono nykštukė.

Per pusmetį nuo politinio konflikto ir izoliacijos pradžios, Kataras per trumpą laiką pasirašė daugybę karinių kontraktų. Peržvelkime trumpą pirkinių sąrašą:

Per patį konflikto įkarštį metų viduryje, už 12 milijardų dolerių, iš JAV buvo nutarta pirkti 36 vnt. dominavimo ore „F-15“ naikintuvų

Rugpjūtį šalis patikino su Italija pasirašiusi 5,9 milijardo kontraktą, apimantį vieną desantinį sraigtasparnių nusileidimo platformos tipo laivą, keturis korvečių klasės laivus bei du pakrančių sargybos katerius

iš Didžiosios Britanijos bus nupirkta 24 vnt. „Eurofighter Typhoon“ naikintuvų bei 6 vnt. „BAE Hawk“ treniruočių lėktuvų. Apie tai paskelbta lapkritį

Kai atrodo visos kortos sukritusios labai blogos, diplomatijoje kai ką galima pakeisti. Jei žinoma turi be galo daug pinigų.

Gruodžio mėnesį buvo paskelbta apie įsigyjamų 12 vnt. „Dassault Rafale“ naikintuvų pirkimo sutartį

Gruodį įvykusiame kariniame parade pravažiavo paslapčiomis iš Kinijos įsigytos trumpo nuotolio balistinių raketų paleidimo platformos „SY-400“

O kur dar kalbos dėl esą galimo priešlėktuvinių sistemų „S-400“ pirkimo iš Rusijos bei derybų su Prancūzijos kompanija dėl pusės tūkstančio pėstininkų kovos mašinų „Nexter VBSI“.

Pirkti visiškai nesuderinamas viena su kita sistemas atrodytu beprasmis dalykas. Vien skirtingų šalių naikintuvams aptarnauti reiks rengti visą aptarnavimo tinklą, nesiderinantį su didele dalimi turimos technikos. Tą patį galima taikyti ir kitoms technikos priemonėms, kurias kažkaip reiks pajungti į vieną tinklą.

Tačiau beprasmiška tik tokiu požiūriu. Diplomatiškai, kiekvienas karinės technikos pirkimas yra ir glaudesni ryšiai su konkrečia šalimi ir svarbiausia jos karine pramone. Taip atsiranda tvirtesni saitai su tos šalies kariuomene. Kaip matome iš pirkimų, bandoma susirišti su visomis galingiausiomis šalimis, turinčiomis tarptautinį svorį.

Ar gaila išleisti keliolika papildomų milijardų tam, kad nekiltu karas? Kataras mano taip. Dėl viso pikto, jei diplomatiniai kitų šalių patarimai nepadėtu prieš karingai nusiteikusias kaimynes, jau dabar traukiama iš už užančio ir kitą kortą. Kataras pasisiūlė nemokamai išplėsti šalyje jau esančią amerikiečių karinę bazę.

Al Udeido oro bazė galinti jau dabar talpinti iki 10 tūkstančių karių. Po išplėtimo joje saugiai galėtu įsikurti ne tik tarnaujantys kariai, bet ir jų artimieji. Jei norėtu būti arčiau tarnaujančių svečioje šalyje giminaičių. Taip JAV pajėgos negalėtu likti nuošalyje didėjančioje konfrontacijoje. O jei įvyktu amerikiečių pajėgų atitraukimas, tai taip pat būtu naudingas signalas sužinant kokios povandeninės srovės vyrauja Vašingtone kaistant situacijai regione.

Parengė Arnas Mulokas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"