Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Dūžta paskutinės atsargos karių viltys

 
2018 05 15 6:00
Šiame daugiabutyje sostinės S. Nėries gatvėje gyvenančios atsargos karininkų šeimos nežino, kas jų laukia rytoj./Romo Jurgaičio nuotrauka
Šiame daugiabutyje sostinės S. Nėries gatvėje gyvenančios atsargos karininkų šeimos nežino, kas jų laukia rytoj./Romo Jurgaičio nuotrauka

Rytoj vyksiančiame posėdyje Vyriausybė ketina nepritarti Seimo narių siūlymui padėti daliai Lietuvos kariuomenę kūrusių karių, gavusių teisę apsigyventi tarnybiniuose butuose sostinėje, kad jie nebūtų išmesti į gatvę.

Esą valstybei priklausančių būstų pardavimas per aukcionus yra konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti daugiau naudos visuomenei, – kitaip tariant, kai tokiu pardavimu siekiama patenkinti ne vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus, o svarbius visuomenės poreikius. Tačiau atsargos kariai ir visuomenininkai šiuos argumentus vadina pasityčiojimu.

Vytautas Bakas: „Tarsiuosi su premjeru, bandysime rasti kitų sprendimų padėti šiems žmonėms.“

Būtų neteisinga

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo Vyriausybei nepritarti Seimo narių Vytauto Bako ir Virginijos Vingrienės pasiūlymui papildyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą nuostata, kad atsargos kariai, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991-ųjų rugpjūčio 23 dienos ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 metų liepos 1 dienos, gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik toje pačioje apskrityje suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus.

Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pasirašytame aiškinamajame rašte teigiama, jog parlamentarų siūloma pataisa neva pažeistų žmonių lygiateisiškumo principą – būtų diskriminuojami kiti asmenys, kurie negali gyvenamųjų patalpų įsigyti tokiomis pat sąlygomis. Be to, tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis tuomet buvo aprūpinti ne tik krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys kariai, bet ir kitų institucijų tarnautojai. O dėl tarnybinių butų trūkumo dalis karių negavo gyvenamųjų patalpų.

„Konstitucinio Teismo nutarimuose pažymima, kad valstybės turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnės naudos visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti ne vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus, bet svarbius visuomenės poreikius. Be to, dalis gyvenamųjų patalpų, kurios atitiktų siūlomus kriterijus, jau parduota tretiesiems asmenims“, – kalbėjo R. Karoblis.

Bando padėti

Keisti šiuo metu galiojantį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. Bakas, kai praėjusių metų pabaigoje susitiko su atsargos karių šeimų nariais, metamais iš butų.

Valstybė, skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus, prieš daugiau kaip du dešimtmečius garantavo, kad galės juose likti ir pasibaigus tarnybai. Tačiau buvę kariai dėl būstų, kuriuose gyvena porą dešimtmečių, priversti kautis Turto banko organizuojamuose aukcionuose. „Didžioji dalis atsargos karių yra tokio amžiaus, kad jiems jau sunku konkuruoti su kitais asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti tuos buvusius tarnybinius butus. Pradinė jų kaina aukcionuose – apie 50 tūkst. eurų, todėl žmonėms kyla grėsmė prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą. Juk tai gana didelės pinigų sumos, o bankai garbaus amžiaus asmenims paskolų neteikia“, – dėstė V. Bakas. Jis priminė, kad į tokią situaciją yra patekę maždaug pora dešimčių atsargos karių, pelniusių Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalius arba valstybės apdovanojimus.

Iš buto – į gatvę

Socialine garantija, suteikiančia teisę gauti tarnybinį būstą, iš kurio (išėjus į pensiją) galima iškeldinti tik suteikus kitą gyvenamąjį būstą, pasinaudojo apie 1 tūkst. karių. Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo vilnietė Virginija (tikrasis pašnekovės vardas ir pavardė redakcijai žinomi), butą sostinės S. Nėries gatvėje esančiame daugiabutyje jos šeima, kaip ir kitų karių šeimos, gavo 1995 metais. Tuomet buvo pasirašytos sutartys, kurios numatė galimybę, kad ištarnavus Lietuvos valstybės kariuomenėje, tarnybiniai butai taps kariškių nuosavybe, jų iškeldinti negalima nesuteikus kito gyvenamojo ploto. Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai pasikeitė, bet sutartys – ne. Tiesa, 2006-aisiais būta pasiūlymų jas keisti, tačiau gyventojai su tuo nesutiko.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Mūsų butas kol kas neparduodamas, tik įrašytas į parduotinų sąrašus. Ir taip jau yra ne vienus metus. Nežinome, kas bus rytoj“, – nuogąstavo vilnietė. Ji su vyru jau pensininkai, todėl įsigyti tą patį butą aukcione neturi jokių šansų. Šeima tiek pinigų, kiek reikėtų jam nupirkti, nesukaupė, o tikėtis banko paskolos – nerealu.

Būti išvarytiems iš butų gresia dar trims dešimtims šeimų. Visiems šiems žmonėms bus padaryta materialinė žala, nes jiems tarnybos kariuomenėje metais nebuvo mokami butpinigai, o gyvenantieji ne tarnybiniuose būstuose juos gaudavo. Be to, į butus teko nemažai investuoti ir nuosavų lėšų – keisti langus, duris, tvarkyti šildymo, vandentiekio, kanalizacijos sistemas. „O dabar mus nori išmesti į gatvę. Tai tikrai neteisinga nei socialiai, nei teisiškai“, – įsitikinusi moteris.

Prieš keletą mėnesių iš buto sostinės S. Nėries gatvės daugiabutyje buvo priverstas išsikelti vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir Lietuvos karo akademijos vadovų Jonas Laugalys. Pulkininkas neslėpė padaręs didžiausią gyvenimo klaidą – patikėjęs, kad besikuriančiai Lietuvos valstybei ir kariuomenei jie iš tiesų reikalingi, ir valstybė to nepamirš. Deja, pamiršo. Atsargos karininkas pasakojo dabar sulaukiantis tik valdininkų pašaipų, esą galbūt jam vertėtų kreiptis pensijos į Rusiją...

Ne pirmas pasiūlymas

Metai iš metų Seimo ir KAM kabinetų slenksčius minantiems atsargos kariams KAM vadovai, ankstesnių kadencijų parlamentarai žadėjo pagelbėti. Pavyzdžiui, praėjusios kadencijos Seimo NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas buvo parengęs įstatymų pataisų projektą, kad ne mažiau kaip penkerius metus kariuomenėje tarnavę kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 metų sausio, turėtų teisę privatizuoti jiems suteiktus butus, jei iki tol nebuvo pasinaudoję galimybe privatizuoti kitas gyvenamąsias patalpas ir neturi nuosavo būsto. Tačiau tam nepritarė į paskutinį posėdį susirinkusi Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Dabar istorija vėl kartojasi.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas ramino, kad vis dar tiki, jog atsargos karių šeimų iškeldinimo procesas bus nutrauktas. „Tarsiuosi su premjeru, bandysime rasti kitų sprendimų padėti šiems žmonėms. KAM pozicija stebina. Kaip iki šiol nesugebėta pasirūpinti žmonėmis, buvusiais prie mūsų kariuomenės kūrimo ištakų, nors apie tokią būtinybę kalbama jau ne vienus metus“, – stebėjosi V. Bakas.

Pasak jo, pasirūpinti Lietuvos kariuomenes kūrėjais iš tiesų turėtų būti valstybės reikalas, nes jie, nesibaimindami įvairių grasinimų ir nežinodami aiškios ateities, rizikavo ne ką mažiau negu Kovo 11-osios signatarai. „Signatarams suteikta įvairių privilegijų, šie jomis pasinaudojo. Tuo metu Lietuvos kariuomenės kūrėjai buvo apgauti ir dabar metami iš jiems kadaise skirtų butų. Taip neturėtų būti. Tiek Seimo Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra principinis susitarimas, kad šiais žmonėmis turi būti pasirūpinta“, – tikino V. Bakas.

Tačiau komiteto vadovas kol kas negalėjo pasakyti, ar Seimui bus siūloma pritarti jo teikiamoms pataisoms, nepaisant galimo Vyriausybės požiūrio, ar bus teikiamos naujos įstatymų pataisos.

Valstybės gėda

VšĮ Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas „Lietuvos žinioms“ tvirtino jau nebetikintis politikų kalbomis, jų dalijamais pažadais. Mat dar praėjusių metų pradžioje buvo sulaukta politikų patikinimo, kad atsargos karių butai nebus atimami, žmonės nebus varomi į gatvę. Tačiau būstai ir toliau parduodami, o jų naujieji savininkai tiesiog meta gyventojus į gatvę.

Laimonas Jakas: „Toks elgesys Lietuvos kariuomenės kūrėjų atžvilgiu yra nederamas, jis griauna karių pasitikėjimą valstybe.“

„Man gėda dėl valstybės požiūrio į Lietuvos karininkus. Toks elgesys Lietuvos kariuomenės kūrėjų atžvilgiu yra nederamas, jis griauna karių pasitikėjimą valstybe“, – pažymėjo L. Jakas. Labiausiai jį stebina, kad tai vyksta Lietuvai siekiant stiprinti kariuomenę, perkant naują ginkluotę, tam investuojant milijonus eurų.

Anot L. Jako, kai kam net gali kilti įtarimų, ar nesistengiama formuoti neigiamo karių požiūrio į Lietuvą. „Po penkerių ar daugiau metų Seime galbūt atsiras iniciatyvų ištirti dabartinius įvykius, ar jie nebuvo kieno nors inspiruoti“, – svarstė VšĮ Karių teisių gynimo centro vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"