Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Branduoliniai ginklai vis galingesni, o taikdarių pasaulyje vis mažiau

 
2018 06 19 13:58
Pernai labai padaugėjo Jungtinių Tautų taikdarių žūčių.
Pernai labai padaugėjo Jungtinių Tautų taikdarių žūčių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) paskelbė metinę ataskaitą apie pasaulinę saugumo situaciją ir nusiginklavimo problematiką. Svarbiausios šių metų studijos išvados: visos branduolinės valstybės modernizuoja turimas ir kuria naujas branduolinių ginklų sistemas, o tuo pačiu metu tarptautinėse taikos palaikymo operacijose dislokuojama vis mažiau kareivių.

SIPRI tyrėjai atkreipia dėmesį, kad bendras branduolinių ginklų skaičius pasaulyje nežymiai sumažėjo, bet tuo pat metu jie darosi vis galingesni. 2018 metų pradžioje 9 branduolinės valstybės (JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja) turėjo 14 465 branduolinius užtaisus. 2017 metų pradžioje SIPRI tyrėjai buvo jų priskaičiavę 14 935.

Bendro skaičiaus mažėjimą lėmė JAV ir Rusijos veiksmai mažinant branduolinius arsenalus, tačiau net ir po jų sumažinimo šios dvi valstybės ir toliau turi apie 92 procentus visų branduolinių ginklų pasaulyje.

Ir Maskva ir Vašingtonas plėtoja ilgalaikes branduolinių užtaisų atnaujinimo ir modernizavimo programas. Be to, JAV gynybos strategijoje vis daugiau dėmesio skiriama branduolinei ginkluotei, kaip atgrasymo priemonei ir galimam atsakui tiek į branduolines, tiek ir nebranduolines strategines atakas.

„Atgyjantis dėmesys branduolinėms atgrasymo priemonėms ir pajėgumams yra labai neraminantis signalas“, – teigė SIPRI vadovas Janas Eliassonas.

Visų kitų branduolinių valstybių arsenalai nepalyginamai mažesni, tačiau ir jos modernizuoja savo ginkluotę arba ketina to imtis artimiausioje ateityje. Indija ir Pakistanas gausina savus arsenalus ir kuria naujas sausumos, oro ir jūrinio bazavimo branduolinės ginkluotės sistemas. Šiek tiek savo arsenalą didina ir Kinija, tuo pačiu metu modernizuojanti branduolinių raketų paleidimo sistemas.

Praėjusiais metais naujus pasiekimus branduolinės ginkluotės srityje demonstravo Šiaurės Korėja. Rugsėjo mėnesį ji paskelbė išbandžiusi savo pirmąjį termobranduolinį užtaisą. Anot SIPRI analitikų, Šiaurės Korėja nustebino sparčiais pažangos tempais balistinių raketų technologijose.

Vyresnysis SIPRI tyrėjas Shannonas Kile‘as tvirtina, kad branduolinės valstybės mėgsta deklaruoti nusiginklavimo siekius tarptautiniuose susitikimuose, tačiau realūs jų veiksmai verčia abejoti, ar branduolinis nusiginklavimas įmanomas.

Taikdarių vis mažiau

SIPRI duomenimis, 2017 metais vyko 63 tarptautinės taikos palaikymo operacijos ir nors tai 1 daugiau, nei užpernai, jose dalyvauja mažiau kareivių.

25 taikos palaikymo operacijos vyko Afrikoje, 18 Europoje, 9 Artimuosiuose Rytuose, 6 Azijoje ir Okeanijoje ir 5 abiejuose Amerikos žemynuose.

Kaip pažymi SIPRI tyrėjai, bendras operacijose dalyvaujančių karių skaičius pernai sumažėjo 4,5 procentais – nuo 152 822 iki 145 911. Beveik trys ketvirtadaliai visų karių buvo dislokuoti Afrikos šalyse. Jungtinės Tautos į operacijas siuntė 7,6 procentų mažiau karių. Tuo metu ne Jungtinių Tautų operacijose dalyvaujančių karių skaičius išaugo 2,3 procentais – iki 47 557.

Anot SIPRI studijos, Jungtinės Tautos vis dar lieka pagrindiniu taikdariškų operacijų rengėju juodajame žemyne, tačiau vis didesnį vaidmenį jose vaidina ir kontinento šalys, pavyzdžiui, pernai sudaryta G5 Sahel grupė.

Kaip pažymi SIPRI tyrėjai, bendras operacijose dalyvaujančių karių skaičius pernai sumažėjo 4,5 procentais – nuo 152 822 iki 145 911

Jungtinių Tautų misijas, pasak SIPRI analitikų, apsunkino augantis rizikos lygis operacijų metu ir JAV pastangos maksimaliai mažinti Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijų finansavimą.

2017 metais gerokai padaugėjo išpuolių prieš Jungtinių Tautų taikdarius – žuvo 61 žmogus. Tai vos ne dvigubai daugiau, nei 2016 metais, kai žuvo 34 taikdariai. Jei 2016 metais beveik visi nuostoliai patirti Malyje, tai pernai gerokai padaugėjo išpuolių prieš taikdarius Centrinės Afrikos Respublikoje ir Demokratinėje Kongo Respublikoje.

Anot SIPRI eksperto Timo Smito, Jungtinėms Tautoms gali tekti peržiūrėti taikdarių taktiką ir leisti kariams užimti kietesnę poziciją, atgrasinančią nuo išpuolių. Tačiau toks sprendimas kelia daug klausimų, kaip kad pavyzdžiui, kaip užimti kietesnę poziciją, jei Jungtinės Tautos nepajėgia surinkti pakankamai gausių pajėgų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"