Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Aukštas JAV diplomatas: Amerika neturi iliuzijų dėl Rusijos

 
2018 08 27 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

JAV Valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Europos ir Eurazijos klausimams Michaelas J. Murphy sako, kad JAV ir Lietuvos santykiai yra kaip niekad stiprūs, o ir pasimokyti iš mūsų – yra ko. „Ketiname investuoti daug pinigų, kad galėtume atsikirsti Rusijos kišimuisi, jos pastangoms kibernetinėje erdvėje. Darbo bus daug, reikia koncentracijos ir partnerių, todėl tokios šalys, kaip Lietuva, Estija ar Suomija yra labai svarbios, nes iš jų galime pasimokyti, jos turi daug patirties, ne pirmi metai susiduria su kibernetine grėsme iš Rytų“, – interviu LŽ sakė aukštas JAV diplomatas į Vilnių atvykęs dalyvauti tarptautinėje prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencijoje. 

– Kokie šiuo metu yra JAV, NATO ir Baltijos šalių santykiai? Ar po 2014 metų įvykių Ukrainoje galime jausti saugūs?

– JAV ir Baltijos šalių ryšiai labai stiprūs, tarpusavio įsipareigojimai stiprėja. Tai rodo ir Baltijos šalių vadovų aukščiausio lygio susitikimas, viceprezidento susitikimai ir kitų aukšto lygio pareigūnų vizitai. Visa tai rodo, kad ryšiai yra tvirti ir mes bendradarbiaujame, sutariame dėl daugybės dalykų: nuo saugumo, ekonominių santykių iki teisėtvarkos ir anti-teroristinių klausimų.

Vakaruose ši problema buvo suvokiama gana abstrakčiai, bet dabar situacija pasikeitė. Mes patyrėme, ką reiškia, kai Rusija kišasi į šalies vidaus reikalus.

Situacija po 2014 metų įvykių pasikeitė, bet svarbu paminėti, kad dabar yra saugu. Jei pažvelgtume į NATO aukščiausio lygio susitikimą, kuris vyko šių metų liepą, pamatytume, kad ten buvo pasiekta tikrai daug. Pradėjome naują greitojo reagavimo iniciatyvą – 30x30x30 iniciatyvą, kuri reiškia 30 mechanizuotų brigadų ir 30 oro pajėgų vienetų, kurie būtų pasirengę išsidėstyti per mėnesį – 30 dienų. Mes turime stiprinti savo karinį mobilumą, tai labai svarbu ne tik čia, bet ir visame kontinente. Tai reikia daryti ne tik tarp Aljanso narių, bet ir Europos Sąjungoje (ES), taip pat tarp NATO ir ES. Toks derinimas padėtų greičiau priimti sprendimus.

Mes taip pat nemažai padarėme dalindamiesi finansinę naštą, JAV padidino savo išlaidas gynybai, Europoje taip pat buvo padidintas gynybos finansavimas, o tai leidžia dar labiau sustiprinti gynybos galimybes.

Žinoma, mes turime padaryti dar nemažai darbo, nemanau, kad turėtume į viską žvelgti, kaip į baigtinį procesą. Privalome įgyvendinti sprendimus, kurie buvo priimti Briuselyje (NATO aukščiausio lygio susitikime) ir dar daugiau investuoti, kad padidintume savo gynybinius pajėgumus. Visgi aš tikrai manau, kad esame stipresni ir saugesni.

– Turkija yra NATO narė, bet JAV santykiai su šia šalimi yra gana sudėtingi. Kaip manote ar tai nekenkia NATO vienybei?

– Aljansui vienybė yra labai svarbi. Turkija yra NATO narė ir svarbi sąjungininkė jau daugybę metų, Turkija taip pat yra svarbi strateginė partnerė dirbant Afganistane, kovojant su Islamo valstybe (ISIS), terorizmu ir tvarkantis su grėsme, kurią kelia Rusija. Šis darbas tęsis, veikla yra produktyvi ir taip yra ne tik su JAV, bet ir su kitomis NATO narėmis.

Žinoma, tai nereiškia, kad mes neturime tam tikrų nesutarimų, kilusių tarp JAV ir Turkijos. Pastoriaus Andrew Bronsono suėmimas, amerikiečių, dirbusių misijoje sulaikymas ir kitos problemos, kurių turi amerikiečiai Turkijoje yra nesmagūs akibrokštai.

Prezidentas Donaldas Trumpas pasakė aiškiai, kad tokie dalykai turi baigtis, žmonės privalo būti paleisti. Tai – rimti ir nerimą keliantys dalykai, manau mes ties šiomis problemomis koncentruosimės bendraudami su Turkija ir tai suprantama, nes niekas nenori matyti savo piliečių už grotų kitoje valstybėje.

– Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose tebeliepsnoja, o Rusija yra aktyviai į jį įsivėlusi. Kaip manote, kokią įtaką Rusija turi Artimuosiuose Rytuose, kaip tai įtakos Sirijos konflikto sprendimą?

– Rusija aktyviai veikia Artimuosiuose Rytuose ir tai nėra naujas reiškinys. Ji veikia Sirijoje jau kelis metus. Mūsų santykiai su Turkija rodo, kad veikti Sirijoje ir Artimuosiuose Rytuose privalu, nes tai bendra kova prieš terorizmą ir ISIS. Norint stabilizuoti Iraką ir dirbti su didėjančia Irano įtaka reikia dirbti kartu ir mes tai darome.

Žinoma, esame susirūpinę dėl Rusijos agresijos ir šios šalies veikimo Artimuosiuose Rytuose, Europoje ar kitose pasaulio vietose. Esame tam jautrūs, bendraujame su valstybėmis visame pasaulyje, kad tai suvaldyti.

Rusija yra įsivėlusi į Sirijos konfliktą. Norėtume, kad taikos derybose būtų priimti susitarimai, kurie leistų Sirijoje rengti laisvus rinkimus ir garantuotų pabėgėlių sugrįžimą. Tiesa, Sirijos režimo ir Rusijos elgesys turi pasikeisti, kad galima būtų kalbėtis apie štai tokius siekius. Mūsų politika buvo nuosaiki šiuo klausimu nuo pat konflikto pradžios. Tuo pat metu mes susirūpinę ISIS buvimu Sirijoje ir tęsiame savo karinę kampaniją prieš ISIS. Progresas matosi, kalifatas prarado daug teritorijos ir nebėra toks galingas, bet dar liko nemažai darbo.

– Konfliktas Ukrainoje, kur taip pat įsivėlusi Rusija – aktuali problema. Kokia yra JAV pozicija šiuo klausimu, kokios konflikto baigties galima tikėtis?

– JAV nepripažįsta Krymo aneksijos, kurią įvykdė Rusija. Krymo deklaracija, kurią paviešinome liepą puikiai tai paaiškina. JAV taip pat aiškiai pasakė, kad nori, jog Minsko susitarimai būtų įgyvendinami, kad Rusijos pajėgos būtų išvestos iš Ukrainos teritorijos. Sankcijos Rusijai bus tol, kol šis reikalavimas nebus įvykdytas.

JAV remia Ukrainos vyriausybės pastangas reformuoti savo institucijas, pagerinti ekonominius šalies rezultatus. Mes taip pat sveikiname Ukrainos siekį tapti NATO nare ir darome viską ką galime, kad padėtume Ukrainai. Padedame ne tik su vidaus reformomis, bet ir remiame jų kovą prieš Rusiją.

Pagalba neapsiriboja sankcijomis, mes pakeitėme savo politiką, kuri buvo nustatyta praėjusio prezidento administracijos ir dabar tiekiame ginklus skirtus gynybai. Mūsų instruktoriai moko Ukrainos karines pajėgas, turime dideles ekonominės ir karinės pagalbos programas, skirtas Ukrainai. Specialusis JAV pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris taip pat konsultuojasi su Rusijos atstovu Vladislavu Surkovu dėl galimybės įgyvendinti Minsko susitarimus. Kol kas rusai nenori to daryti, todėl negaliu pasakyti, kokia bus konflikto Ukrainos rytuose baigtis.

Reikia, kad Rusija pakeistų savo elgesį, nes mes savo elgesio, nuomonės ir nusistatymo dėl rusų buvimo Ukrainos teritorijoje nekeisime. Neaišku kokia bus ateitis, bet JAV politika aiški, sankcijos liks, parama Ukrainai – taip pat.

Mes ketiname investuoti daug pinigų, kad galėtume atsikirsti Rusijos kišimuisi, jos pastangoms kibernetinėje erdvėje. Darbo bus daug, tam reikia koncentracijos ir partnerių, todėl tokios šalys, kaip Lietuva, Estija ar Suomija yra labai svarbios

– Pasaulis keičiasi, hibridinės grėsmės ir kibernetiniai nusikaltimai tampa kasdieniu reiškiniu. Ar esame tam pasirengę? Ar NATO, JAV turi planą, kaip su tuo kovoti?

– Hibridinės grėsmės ir kibernetiniai nusikaltimai išties yra nemenka grėsmė ir su tuo susiduria ne tik JAV, bet ir visas Aljansas. Tiesa, yra priimti tam tikri sprendimai, kuriami nauji saugumo reikalavimai, kibernetinės gynybos planai, komandos. Žinoma, visa tai tik pradžia. Manau, kad kibernetinės ir hibridinės grėsmės yra „nauja norma“ ir mes turėsime su tuo kovoti.

Tiesa, Vakaruose ši problema buvo suvokiama gana abstrakčiai, bet dabar situacija pasikeitė. Mes patyrėme ką reiškia, kai Rusija kišasi į šalies vidaus reikalus, procesus (kišimasis į JAV prezidento rinkimus). Dabar pradedame kurti atsako strategijas, tai, kaip saugosime savo vidaus struktūras ir tai, kaip bendrausime bei bendradarbiausime su savo partneriais Europoje.

Tiesa, nemanau, kad mes išsprendėme visas problemas, o ir rusų elgesys tam tikra prasme nėra naujas, jau nuo bolševikų laikų vyko panašūs bandymai, nauja tik tai, kad technologijos dabar yra kitos, o tai reiškia ir kitas galimybes.

Mes ketiname investuoti daug pinigų, kad galėtume atsikirsti ir atsispirti Rusijos kišimuisi, jos pastangoms kibernetinėje erdvėje. Darbo tikrai bus daug, tam reikia koncentracijos ir partnerių, todėl tokios šalys, kaip Lietuva, Estija ar Suomija yra labai svarbios, iš jų galime pasimokyti, jos turi daug patirties, nes ne pirmi metai susiduria su kibernetine grėsme iš Rytų.

– 2019 metai bus gausūs rinkimų. Kaip manote, ar Rusija vėl mėgins kištis į rinkimus JAV, Ukrainoje, Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse?

– Mes turime suprasti, kad Rusija mėgins kištis į rinkimus, kurie bus ateityje. Jie kišosi į daugybę rinkimų, kurie vyko per paskutiniuosius porą metų Europoje ir JAV. Yra įrodymų. Turime tam pasiruošti ir nenustebti, kai tai nutiks. O tai reiškia, kad reikia investuoti į gynybą.

Gyvename pasaulyje, kur reikia investuoti ne tik į konvencinius ginklus, bet ir į kibernetinę saugą, kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Tai, kaip Rusija veikia rodo, kad turime padaryti daugiau tam, kad apsigintume. Ne tik individualiai, kaip atskiros šalys, bet ir kaip sąjungininkai. Reikia pripažinti, kad 2014 metų įvykiai pakeitė labai daug, bet pavojingus ženklus turėjome pastebėti anksčiau, bet čia jau istorikai nustatys, kodėl taip nenutiko.

Rusų elgesys nėra naujas, jau nuo bolševikų laikų vyko panašūs bandymai, nauja tik tai, kad technologijos dabar yra kitos, o tai reiškia ir kitas galimybes.

Nepastebėjome besikeičiančio Rusijos elgesio, tai tiesa. Matyt, buvo lengva galvoti, kad griuvus Berlyno sienai viskas bus gerai. Tai kilnus noras, normalu galvoti, kad bus geriau, o ne blogiau. Visgi tai gali užliūliuoti, būtent taip ir nutiko.

Kibernetinės atakos prieš Estiją 2007 metais ar Rusijos invazija į Gruziją 2008 metais turėjo būti skambutis, kuris pažadina, bet taip nenutiko. Gali būti, kad buvome per dideli optimistai, tikėjome, jog viską galima išspręsti. Visgi svarbu tai, kad nuo 2014 metų mes neturime jokių iliuzijų Rusijos klausimu. JAV nacionalinio saugumo strategija yra aiški dėl grėsmių, kurias kelia Rusija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"