Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Ar Lenkija gali tapti JAV karinės galios centru Europoje?

 
2018 02 08 17:53
Reuters/Scanpix nuotrauka

Nuo 1952 metų JAV pajėgų Europoje vadavietė yra įsikūrusi Vokietijoje. Šioje šalyje taip pat buvo dislokuojama daugiausiai amerikiečių karių. Šiandien JAV keliamas klausimas: ar nevertėtų karinį svorio centrą perkelti į Lenkiją?

Kaip rašo JAV leidinys „Washington Examiner“, dauguma europiečių, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, nepaiso JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimų didinti išlaidas gynybai ir ateina laikas pagalvoti apie persikėlimą į kitą valstybę, skiriančią daugiau dėmesio gynybos iššūkiams. Tokia šalimi, anot „Wshington Examiner“ apžvalgininko Tomo Rogano, galėtų būti Lenkija.

Pasak apžvalgininko, Vokietija „išdavė“ savo įsipareigojimus, kai Angelos Merkel „krikdemai“ ir Martino Schulzo socialdemokratai pasirašė koalicijos susitarimą, nenumatantį gynybos išlaidų didinimo iki NATO reikalaujamų 2 procentų BVP. Esą, vietoje to vokiečiai pasisiūlė užtikrinti neapibrėžtą „tinkamą įnašą“ į NATO. NATO nariams bent jau formaliai privalomus 2 procentus Vokietija žada skirti tik 2024 metais.

Tomas Roganas neslepia nusivylimo jau ne vienus metus vykdoma „išsisukinėjimo“ politika, kurios „geriausiu pavyzdžiu“ jis laiko praėjusiais metais Vokietijos išsakytą priekaištą, kad kritikuoti menką gynybos finansavimą yra nesąžininga, nes prie saugumo išlaidų derėtų priskirti ir pagalbai skiriamas lėšas. Pasak „Washington Examiner“ apžvalgininko, Vokietijos gynybai vadovaujantys žmonės paskendę idealistiniame kliedesyje, kad mokyklos yra geriausia priemonė gintis nuo rusų tankų, o geriamo vandens šuliniai – geriausias būdas sustabdyti „Islamo valstybės“ žiaurumus.

„Vokietijos povandeninių laivų flotilė praktiškai neegzistuoja, tankų pajėgos tolygios pokštui, o puolamosios aviacijos pajėgumus atremtų 2 – 3 rusų eskadrilės“, – rašo Tomas Roganas, remdamasis „The Washington Post“ anksčiau atlikta analize.

Rusijos grėsmė vis dar tvyro virš Europos ir kyla naujos rimtos grėsmės, kaip pavyzdžiui Šiaurės Korėja. Tokia situacija reikalauja, kad NATO stiprintų kovinius pajėgumus. Vietoje to, apžvalgininko nuomone, NATO šiandien tapo šešių šalių „kompanija“, kurią sudaro JAV, Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė ir Lenkija (Prancūzija juda reikiama linkme, tačiau kol kas per lėtai).

Tuo metu Angelos Merkel deklaruojamas „tinkamas įnašas“ rodo, kad jokie JAV skundai Berlyno nuomonės nepakeis. „Tai gali padaryti tik veiksmai“, – teigia Tomas Roganas ir siūlo perkelti JAV kariškius iš Vokietijos į Lenkiją.

Perkelti dešimtis tūkstančių amerikiečių kareivių ir visą infrastruktūrą užimtų daug laiko ir brangiai kainuotų, bet „Washington Examiner“ apžvalgininko nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje šios sąnaudos atsipirktų su kaupu. Toks žingsnis ne tik būtų įspėjimu NATO reikalavimų nepaisančioms valstybėms, bet ir pabrėžtų, kad kitos šalys vis dar ištikimos kertiniam aljanso principui – padėti pavojuje esančiam sąjungininkui. Be to, Lenkija strategine ir geografine prasme yra pirmoje Rusijos grėsmės „fronto linijoje“.

Anot Tomo Rogano, Lenkija – labiausiai JAV pajėgų perdislokavimui tinkama šalis dėl daugybės priežasčių:

1. Jos vyriausybė laikosi įsipareigojimų aljansui

2. Šalis skiria 2 procentus BVP gynybai ir planuoja išlaidas didinti iki 2,5 procento (nors jos ekonomika 7 kartus mažesnė, nei Vokietijos)

3. Turi pajėgią ir patikrintą kariuomenę

4. Investuoja į Ginkluotųjų pajėgų modernizavimą

6. Bazės Lenkijoje priartintų JAV pajėgas prie didžiausią grėsmę jaučiančių Baltijos šalių ir vieno iš grėsmės šaltinių – Kaliningrado srities

7. Rusija gerbia jėgą, o šis žingsnis būtų aiškus jėgos demonstravimas

8. Mažesni, nei Vokietijoje pajėgų išlaikymo kaštai

9. Lenkijos visuomenė labiau proamerikietiška, nei Vokietijos

Tomas Roganas taip pat pridūrė, kad tokio veiksmo nereikėtų suprasti, kaip suabsoliutinto JAV – Vokietijos santykių pablogėjimo, nes Berlynas yra ir bus svarbus Vašingtono ekonominis ir diplomatinis partneris. Tačiau, pasak apžvalgininko, sąjungų pagrindas yra ne žodžiai, o tarpusavio įsipareigojimai rimtų iššūkių kontekste. Tuo metu Vokietija, dėl priklausomybės nuo Rusijos energetinių žaliavų šantažo, artimiausioje ateityje gali dar vangiau vykdyti savo įsipareigojimus NATO.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"