Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Ar ES jaučiasi kalta, kad nepakankamai investuoja į gynybą?

 
Srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotrauka

„Europos Sąjunga privalo imtis iniciatyvos, kad valstybės narės didintų įnašą į gynybą“, – tokią poziciją pasirinko dauguma diskusijos „Ar ES reikia ginkluotų pajėgų“ dalyvių festivalyje „Būtent!“. Tokia pozicija atspindi dabartinę situaciją – visos NATO narės buvo sutarusios pasiekti gynybos išlaidų ribą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) − iki 2024-ųjų, tačiau jau dabar akivaizdu, kad bent trečdalis šalių to laiku nepadarys.

Ilgą laiką kritikavęs Aljanso sąjungininkes už tai, kad šios gynybai neskiria numatytų 2 proc. BVP ir neva naudojasi JAV parama, NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Amerika gali pasitraukti iš NATO ir savarankiškai rūpintis gynyba, jeigu Aljanso narės nedelsiant neatitiks karinių išlaidų kriterijų. Toks pareiškimas tapo akseleratoriumi, paskatinusiu diskusijas, ar Europos Sąjunga (ES) skiria pakankamai lėšų gynybai, pastebi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

ES gynybą stiprina jau anksčiau

Anot jo, diskusijos dėl didesnio investavimo į ES gynybą prasidėjo kur kas anksčiau nei D. Trumpas tapo JAV prezidentu ar Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas paskelbė apie savarankiško ES saugumo idėją. A. Pranckevičius pabrėžia, kad gynybos stiprinimą svarstyti paskatino „Brexit“ – vienos svarbiausių šalių gynyboje atsiskyrimas tapo skaudžiu smūgiu ES, nes narių įnašas į NATO biudžetą sumažės iki 20 proc.

Taip pat migracijos iš Artimųjų Rytų krizės pikas 2015 m. paskatino sukurti Europos gynybos fondą, kurio dalis lėšų bus skiriama gynybos srities moksliniams tyrimams. Anot. A. Pranckevičiaus, pirmą kartą ES gynybos lėšos buvo skirtos tyrimams.

„ES atliekamos funkcijos papildo NATO. ES saugo savo sienas, valdo migracijos srautus, kovoja prieš kibernetines atakas. Europos Vadovų Taryba patvirtino 17 bendrų gynybos projektų sąrašą, kuriame Lietuvai paskirta vadovauti projektui, formuojant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas“, – ES pastangas didinti saugumą vardija pašnekovas.

JAV gali trauktis, bet negalima to leisti

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius nėra toks optimistiškas ES apsaugos klausimu ir svarsto JAV pasitraukimo iš Aljanso pasekmes: „Pastebiu, kad ES ir JAV vertybės bei požiūriai vis dažniau išsiskiria įvairiais klausimais: nuo klimato kaitos iki prekybos karų. Gali būti, kad ateis laikas, kai kardinaliai išsiskirs ir pozicija gynybos klausimais ir tada JAV pasitrauks iš NATO.“

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė prieštarauja tokiam požiūriui, teigdama, kad JAV nesitrauks iš NATO, nes turi tam interesą neužsidaryti.

„Nereikėtų D. Trumpo žodžių priimti tiesiogiai. Jis prezidentu bus ribotą laiką, taip pat JAV veikia Kongresas ir kitos balansinės institucijos, tad prezidento nuomonė − dar ne viskas. E. Macrono pasiūlytos vizijos apie savarankišką ES gynybą taip pat nevertinčiau rimtai − Prancūzijoje auga nacionalistiniai interesai, šalies vadovui reikia rinkėjų balsų ir ateityje reikės dar labiau, todėl aš labai ramiai žiūriu į jo kalbas apie savarankišką ES gynybą ir tai vertinu, kaip vidaus politiką“, − paaiškina politikė.

Ji pabrėžia, kad kol ES šalys skirs tiek pinigų, kiek skiria dabar, tai kalbėti apie karines misijas be JAV yra neįmanoma: „Tai yra kalbos, nepadengtos jokiais resursais, todėl turime stiprinti transatlantinius ryšius.“

Raimundas Karoblis, Marius Laurinavičius, Arnoldas Pranckevičius ir Rasa Juknevičienė festivalio „Būtent!“ diskusijoje, EK nuotr.
Raimundas Karoblis, Marius Laurinavičius, Arnoldas Pranckevičius ir Rasa Juknevičienė festivalio „Būtent!“ diskusijoje, EK nuotr.

„Apie ką mes galime kalbėtis su nusikaltėliu?“

„Jeigu stengsimės, kad jau šiandien Europos santykiai su JAV taptų dar glaudesni, tai rytoj jai trauktis bus dar sunkiau. Stiprinti šį ryšį yra svarbu, nes padėtis regione yra grėsminga. Nepritariu siūlymams, kad reikia kalbėtis su Rusija, nes apie ką mes galime kalbėtis su nusikaltėliu? Būtent dėl tokios padėties reikia stiprinti dialogą su JAV“, − pritaria ir M. Laurinavičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"