Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

6 analitikų patarimai NATO, kaip patikimiau apsaugoti Baltijos šalis

 
2018 03 01 13:10
Vienas iš kertinių Baltijos šalių gynybos stiprinimo elementų, pasak RAND analitikų, yra aljanso priešakinių pajėgų kovinių grupių stiprinimas./
Vienas iš kertinių Baltijos šalių gynybos stiprinimo elementų, pasak RAND analitikų, yra aljanso priešakinių pajėgų kovinių grupių stiprinimas./ Ievos Budzeikaitės/Lietuvos Kariuomenės nuotrauka

Prieš beveik 4 metus, kalbėdamas didžiulei miniai Taline, tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo, kad užsienio agresorius daugiau niekada nebeatims Baltijos šalių nepriklausomybės. Tai garantuoja NATO. RAND korporacijos analitikai atliko tyrimą, ar aljansas iš tiesų taip sustiprino rytinių sienų gynybą, kad Baracko Obamos pažadas būtų išpildytas.

Rytinio flango saugumu NATO susirūpino 2014 metais, Rusijai pradėjus agresiją Ukrainoje. Pasak RAND analitikų, 2015 ir 2016 metais atlikti tyrimai privertė rimtai suabejoti, ar aljansas gebėtų apginti Baltijos šalis nuo Rusijos antpuolio. Ypatingai daug klausimų sukėlė tai, ar NATO galėtų pakankamai greitai sutelkti pajėgas konvenciniams karo veiksmams regione.

JAV ir kiti pajėgiausi aljanso nariai ėmėsi veiksmų, kad taisytų jėgų disbalansą Šiaurės – Rytų Europoje, kur Rusijos pranašumas šiandien yra akivaizdus. 2016 metais Varšuvos susitikime patvirtinta atgrasymo strategija šiek tiek pataisė padėtį. RAND analitikai išskiria keletą pozityvių pokyčių:

1. Suformuotos 4 tarptautinės kovinės grupės, kurioms vadovauja Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir JAV kariai. Svarbu, kad visos kovinės grupės Baltijos šalyse ir Lenkijoje bazuojasi nuolatos.

2. Suformuotos NATO Ypatingai operatyvios parengties bendros pajėgos, kurioms sukurta padidinto intensyvumo kovinių mokymų programa.

3. Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje planuojama papildomai dislokuoti JAV pajėgų brigadą.

4. Centrinėje Europoje nuolat dislokuotos JAV karinės technikos brigados karinės grupės.

5. Imamasi veiksmų palengvinti laisvą sąjungininkų kariuomenės judėjimą Europoje.

Pasak RAND ekspertų, šios ir kitos iniciatyvos ženkliai pagerino NATO paskelbtas Rusijos atgrasymo galimybes. Tačiau jie primena, kad aljanso gynybos planuotojai turėtų objektyviai vertinti tai, kad daugybė kitų priemonių privalo būti įgyvendintos artimiausioje ateityje. Karinės pratybos ir analitinės studijos rodo, kad NATO gynyboje rytuose vis dar yra daug spragų, o Rusija taip pat nesnaudžia.

Per pastaruosius 2 metus Rusijos Vakarų karinėje apygardoje sutelkti nauji tankų, pėstininkų, artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos junginiai. Vakariniame flange Rusija taip pat sutelkė daugiau pajėgų, perkeltų iš šalies gilumos. Maskva skiria daug dėmesio tankų dalinių modernizavimui ir tuo pat metu stiprina ilgų nuotolių smūgių gebėjimus. Toliau tobulinamos ir jau dabar vienomis geriausių pasaulyje laikomos žemė – oras raketų sistemos. Be to, ji intensyviai išbando naują ginkluotę Sirijos kare.

RAND analitikai, ištyrę dabartinę padėtį, suformulavo keletą pasiūlymų, kaip NATO galėtų per kelis artimiausius metus sustiprinti savo pajėgumus rytiniame flange tiek, kad Rusija būtų priversta du kartus pagalvoti prieš ryždamasi pažeisti Baltijos šalių ar kitų Rytų Europos valstybių suverenumą.

1. NATO turėtų toliau stiprinti sausumos pajėgas. Jei Rusija pradėtų agresiją, NATO reikia daugiau sunkiai ginkluotų antžeminių pajėgų. Todėl aljansas turėtų sustiprinti Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius junginius, pagerinti logistikos galimybes ir supaprastinti sienų kirtimo procedūras ir galiausiai, išmokti pamoką, kad didelių junginių dislokavimas yra efektyvi gynybos spragų užkamšymo priemonė.

2. JAV sąjungininkai turėtų pasitempti ir imtis aktyvesnio vaidmens. Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė privalo gebėti greičiau ir gausiau permesti dalinius į karo veiksmų zoną. Tuo pat metu Baltijos šalys turi pačios toliau stiprinti gynybos pajėgumus, ypatingą dėmesį skiriant didesnių sąjungininkų dalinių aprūpinimo ir logistikos infrastruktūrai, jei iškiltų būtinybė regione dislokuoti tokias pajėgas.

3. NATO privalo atsižvelgti į tai, kad konflikto atveju, oro erdvė Rusijos pajėgų veiksmų zonoje bus itin gerai ginama. Tai reiškia, kad aljanso oro ir sausumos pajėgos turi gebėti efektyviai susisiekti su karo veiksmų zona ir įsiskverbti į Rusijos ginamą oro erdvę. Pirmiausia, sąjungininkų pajėgos turi sugebėti aptikti, identifikuoti, sekti ir neutralizuoti priešininko sausumos pajėgas, net ir tokiomis sąlygomis, kai oro erdvę „dengtų“ Rusijos žemė – oras sistemos. Tai įmanoma, atsižvelgiant į tai, kad aljanso žinioje yra moderni žvalgybos įranga ir pažangi prieštankinė ginkluotė.

4. NATO turi stiprinti pajėgas, galinčias naikinti moderniausius žemė – oras raketų kompleksus. Tam reikia aktyviau investuoti į penktos kartos „nematomus“ orlaivius, elektronines ryšio trikdymo sistemas ir ilgo nuotolio raketas, galinčias naikinti raketų kompleksus. Šiuos pajėgumus galėtų sustiprinti Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuota ilgo nuotolio artilerija.

5. Stiprinti NATO priešlėktuvinę gynybą. Sausumos pajėgos turėtų gebėti efektyviau kovoti su priešininko bepiločiais orlaiviais, atakos sraigtasparniais ir naikintuvais – bombonešiais. Taip pat NATO reikia daugiau ir kokybiškesnių mobilių trumpo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų, kurios galėtų apginti vadovavimo ir kontrolės, logistikos centrus bei kitus svarbius objektus nuo masinių raketų smūgių.

6. NATO pajėgos turi būti pasirengusios atakoms prieš aljanso karinius palydovus, nuo kurių priklauso žvalgyba, komunikacijos ir pozicionavimo bei navigacijos sistemos. Vienas iš būdų tai padaryti – paskirstyti šių sistemų kontrolę per didesnį kiekį mažesnių ir pigesnių palydovų. Kitas būdas – aktyviau naudotis sparčiai augančio civilinio kosminio sektoriaus paslaugomis. Orbitinių objektų gynybą sustiprinti taip pat galima specialiai jai skirtais oro ir antžeminio bazavimo gynybiniais vienetais.

NATO kovinius ir atgrasymo pajėgumus rytiniame flange galima užtikrinti pasitelkus gana kuklias investicijas, jei jos bus ilgalaikės.

Kaip teigia RAND analitikai, nei viena iš išvardintų priemonių nepareikalautų didelių išlaidų, o jų įgyvendinimas neužtruktų ilgai. Pavyzdžiui, gebėjimas greitai perdislokuoti pajėgas į karo zoną, iš esmės, veiksmingas ir dabar. Todėl aljanso narės turėtų tik pagerinti šiuos gebėjimus, daugiau investuodamos į infrastruktūrą ir perdislokavimą spartinančias priemones. Daugelis moderniausių sistemų jau yra rikiuotėje arba pereina paskutinius bandymų etapus. JAV ir sąjungininkų karybos strategams nereikia laukti, kol pasirodys visiškai naujos ginkluotės sistemos ir spragas gynyboje užlopyti jau turimomis priemonėmis.

RAND analitikų nuomone, NATO kovinius ir atgrasymo pajėgumus rytiniame flange galima užtikrinti pasitelkus gana kuklias investicijas, jei jos bus ilgalaikės. Kokios bebūtų išlaidos, šių priemonių kaina bus neabejotinai mažesnė nei ta, kurią tektų mokėti nesėkmės atveju.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"