Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

„Vostok-2018“– viskas, kaip 1981-aisiais, per paskutinį sovietų pasispardymą

 
2018 09 18 17:42
Rusijos karinės pratybos "Vostok-2018" surengtos šį - rugsėjo mėnesį. / 
Rusijos karinės pratybos "Vostok-2018" surengtos šį - rugsėjo mėnesį. /  AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos nepriklausomo spaudos leidinio „Novaja gazeta“ apžvalgininko Pavelo Felgengauerio nuomone, šalis karui su Vakarais pasirengusi ne prasčiau, negu 1981 metais. Tokią išvadą jis padarė paanalizavęs Rusijos karines pratybas „Vostok-2018“, vykstančias rugsėjo mėnesį. Skelbiame P. Felgengauerio apžvalgą šia tema.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir pirmasis jo pavaduotojas – Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas – karinei institucijai vadovauti pradėjo 2012 metų lapkritį. Abu – armijos generolai. Vienas – civilis inžinierius statytojas ir ekonomikos mokslų kandidatas, populiarus politikas ir talentingas administratorius, daugiau kaip 20 metų vadovavęs Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijai. Kitas – profesionalus tankistas, užlipęs visus karinės tarnybos laiptelius iki paties aukščiausio. Ir vienam, ir kitam – 63 metai, palyginti greitai jiems teks palikti karinę tarnybą.

Rezultatas akivaizdus: dėl nepaliaujamo S. Šoigu ir V. Gerasimovo rūpesčio, vadovaujant prezidentui Vladimirui Putinui Rusija vėl pasirengusi dideliam karui – kaip 1981 metais ar net labiau.

Aišku, abu gali likti valstybės tarnyboje ir po to, kai peržengs 65 metų amžių. S. Šoigu net gali išsaugoti gynybos ministro krėslą, nusiėmęs antpečius. Tačiau Generalinio štabo viršininkas negali būti civilis, atsistatydinęs kariškis, tad jau svarstomi galimi įpėdiniai – jie yra iš karinių vadų, vadovavusių grupuotei Sirijoje.

Prieš prasidedant pratyboms „Vostok-2018“ V. Gerasimovas surengė trumpą susitikimą su karo atašė bei žurnalistais ir specialiai pabrėžė, kad tai – ne pratybos, bet manevrai, per kuriuos fronto lygiu veiks dvi konfrontuojančios grupuotės. Sąlyginiai kariniai veiksmai ne tik atsispindėjo aukščiausių štabų žemėlapiuose, kaip per įprastus štabų vadovaujamus mokymus, bet ir visų lygių karo štabų. O vadai vadovavo pajėgų veiksmams nepažįstamuose poligonuose po to, kai būdavo permetami didelius atstumus.

Tokio masto nebuvo tris dešimtmečius

Kaip sakė V. Gerasimovas, tokio masto manevrai pastarąjį kartą buvo rengiami 1981 metais („Zapad-81“, daugiau kaip 20 divizijų), o baisiausias Šaltojo karo laikotarpis buvo tada, kai tarp Sovietų Sąjungos ir JAV praktiškai visur siautėjo vadinamieji „proksi-karai“ – Afganistane, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Nikaragvoje.

Europoje tuo metu buvo ramu. Tačiau atrodė, kad globalus branduolinis konfliktas neišvengiamas. Tik po Michailo Gorbačiovo ir Ronaldo Reagano susitikimo Reikjavike 1986 metais bendra baimė ir įtampa pradėjo slūgti, o Šaltasis karas ir globali konfrontacija baigėsi. Baigėsi tam, kad šiandien grįžtų visu gražumu – taip, kaip nebuvo pastaruosius tris dešimtmečius.

V. Gerasimovas, 1977 metais su pagyrimu baigęs karo mokyklą ir įgijęs tankisto profesiją, tuo metu darė sėkmingą karjerą.

Generolas mano, kad karo grėsmė didėja

2018 metų rugsėjį karinių mokymų konfrontacijoje dalyvavo: iš vienos pusės – Centrinė karinė apygarda ir Šiaurės laivynas, iš kitos – Rytų karinė apygarda su Ramiojo vandenyno laivynu. Per pratybas „Vostok-2018“, pasak generolo V. Gerasimovo, dalyvavo 297 tūkst. karių, taip pat tūkstančiai tankų ir kitos važiuojančios, plaukiančios bei skraidančios karinės technikos.

Pagrindinis dabartinių manevrų tikslas – patikrinti karinių pajėgų galimybes įveikti didelius atstumus, formuoti įvairias kovines grupuotes, tobulinti karinio tiekimo ir valdymo sistemas. V. Gerasimovas prisiminė, kad 2013 metais, kai jis tik pradėjo vadovauti, Rusijos karinės pajėgos buvo mažai judančios ir nelabai aktyvios. Tų metų vasarį jis viešai aiškino, kad Generalinio štabo vertinimu, „laikotarpiu iki 2030 metų didelio karo grėsmė gali pastebimai padidėti“, jog didžiausios pasaulio valstybės kovos „už kuro ir energijos šaltinius, prekių rinkas ir gyvenamąją erdvę.“ Tai vertinimas apie taip vadinamas ateities „resursų karus“, kurie gali peraugti į globalų branduolinį karą.

Manevringos taktinės grupės

Prieš „Vostok-2018“ pradžią V. Gerasimovas pasigyrė, kad nuo 2013 metų kovinė parengtis stipriai pagerėjo.

Aišku, ne visi beveik 300 tūkst. karių per pratybas buvo permesti didelius atstumus. Tačiau bendras rezultatas akivaizdus: dėl nepaliaujamo S. Šoigu ir V. Gerasimovo rūpesčio, vadovaujant prezidentui Vladimirui Putinui Rusija vėl yra pasirengusi dideliam karui – taip, kaip 1981 metais ar net geriau.

2016 metais po strateginių ir didelio masto karinių mokymų „Kaukazas-2016“, kai pastangų traukos centras buvo Krymas, V. Gerasimovas papasakojo žurnalistams, kad armija ir oro desanto pajėgos turi 66 visada pasirengusias taktines batalionų grupes.

Taktinės batalionų grupės atsirado karų su Čečėnija laikais. Manevringos grupės gali veikti savarankiškai ir atskirai nuo likusių pajėgų arba drauge. Būtent taip kariauja dabartinė Rusijos armija.

2016 metais V. Gerasimovas paskelbė apie planus padvigubinti batalionų taktinių grupių skaičių. Po dviejų metų atsiskaitė už pažangą, dabar yra 126 tokios grupės, kiekvienoje jų – 800–900 karių. Kaip pavyzdys gali būti tai, kad NATO Baltijos šalyse ir Lenkijoje sugebėjo įkurdinti keturis tarptautinius batalionus – tai Rusijos 126 batalionų taktinių grupių sulaikymui.

Rusijos militarizavimo nelogiškumai

„Vostok-2018“ kuliminacijai Užbaikalės poligone V. Putinui surinko iki 25 tūkst. rusų, priedo kinų mechanizuotos brigados 3200 žmonių su tankais ir sraigtasparniais. Dar mongolų būrį. Po pratybų dėl V. Putino, taip pat karo karinių atašė ir žurnalistų, kariuomenė su tankais bei kita karine technika buvo išdėstyta per plačią stepę.

Po to buvo Rusijos ir Kinijos pajėgų paradas. Na, visai kaip 1981 metais, tik tada Kinija buvo galimas priešininkas, o dabar dėl Vakarų sankcijų tapo pagrindiniu Rusijos tarptautinės prekybos partneriu, tiekiančiu investicines prekes – mašinas bei įrengimus – ir dar vartojimo prekes mainais į įvairias žaliavas.

NATO Baltijos šalyse ir Lenkijoje sugebėjo įkurdinti keturis tarptautinius batalionus – tai Rusijos 126 batalionų taktinių grupių sulaikymui.

Reikia turėti nestandartinį mąstymą, kad leistum trilijonus dėl konfrontacijos su galimu priešininku (JAV su sąjungininkais), kuris kažkodėl nuspręstų išsikelti Jamalo ar Čiukotkos tundroje, kad ten užgrobtų resursus, vietoj to, kad jei jų reikia, pirktų, arba nutartų užgrobti Arktiką dėl naudingųjų iškasenų, kurias dar reikia rasti bei išmokti eksploatuoti po ledu ir vandeniu.

Nepagrįstai didelį Rusijos militarizavimą sunku protingai paaiškinti kokiomis nors svarbiomis gynybos reikmėmis. Iš šalies istorijos gerai žinoma, kad ilgai išlaikyti tokį aukštą kovinio pasiruošimo lygį yra sudėtinga. Technikos resursai senka, išlaidos ką keisti ir palaikyti auga, ekonomika traška per siūles, o izoliacija nuo pasaulio – didėja. Viskas, kaip 1981-aisiais, – auksiniu šalies militarizavimo ir priešmirtinio sovietinio karinio pramoninio komplekso sužydėjimo laikotarpiu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"