Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Žydų kapinėms – savivaldybių dėmesys

 
2018 01 25 10:30
Į Kretingos senąsias žydų kapines nuo šiol laisvai patekti nebebus galima.
Į Kretingos senąsias žydų kapines nuo šiol laisvai patekti nebebus galima. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Paveldosaugininkai ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovai tvirtina, kad vis daugiau šalies savivaldybių imasi iniciatyvos tvarkyti bei prižiūrėti apleistas žydų kapines, memorialines vietas.

Naujausias pavyzdys – Kretingoje. Šio miesto pakraštyje esanti žydų amžinojo poilsio vieta ištisus dešimtmečius buvo virtusi jaunimo lėbavimo ir šunų vedžiojimo aikštele, o neseniai civilizuotai sutvarkyta. „Aplink žydų kapines merijos lėšomis pastatyta metalinė tvora, įrengti rakinami vartai. Pirmą kartą paskirtas ir kapinių prižiūrėtojas. Ateityje planuojama trinkelėmis iškloti kelią į šią vietą, įrengti apšvietimą ir stebėjimo kameras“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Apsauga nuo vandalų

Genocidą patyrusių žydų memorialinės vietos, kapinės ilgus dešimtmečius buvo tarsi niekieno žemė, nes žydų bendruomenė Lietuvoje nedidelė, todėl neturi galimybių savarankiškai prižiūrėti sakralinių objektų. Tai – savivaldybių pareiga.

Buvęs kretingiškis, dabar Vilniuje gyvenantis Romualdas Beniušis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad kone dykvietėmis tapusios žydų kapinės neretai tampa vandalų ar sąmoningumo stokojančių žmonių taikiniu. „2015-aisiais Kretingoje esančių senųjų žydų kapinių teritoriją tvarkė per keturiasdešimt savanorių iš Vokietijos ir Lietuvos. Jie valė apkerpėjusius paminklinius akmenis, kirto netvarkingai sužėlusius medžius ir krūmus, į pirmines vietas grąžino paminklines plokštes, antkapius. Tačiau pernai vasarą mane apėmė gėda, kai ten apsilankiau. Tie pastatyti antkapiai, kaip spėjau iš neseniai užpilto betono žymių, buvo vėl išvartyti. Dar labiau pasibaisėjau tuo, kad kapinėse žmonės netrukdomi vedžiojo šunis, o šie tuštinosi tiesiog prie paminklų“, – kalbėjo R. Beniušis.

Greta kapinių ir netoli jų vienas po kito dygsta nauji namai, keliasi gyventojai, todėl ir jų vizitų paveldosauginėje teritorijoje daugėja. „Ožkas, avis gano. Kaskart kapinėse tenka rankioti paliktas alaus skardines, kitų gėrimų tarą, nes ateinama tiesiog palėbauti. Teritorija – neaptverta, vaikšto kas nori. Įsivaizduokime, kas būtų, jei mūsų senosiose kapinėse žmonės vedžiotų šunis, gertų alų? Kiltų didžiausias skandalas. Žydų kapinės yra tokia pati sakralinė vieta, juolab – Kretingos žydų kapinės. Jų teritorijoje 1941 metais buvo nužudyta per 60 Mosėdžio žydų vaikų ir moterų. Visi uždaužyti kuokomis, kad neliktų šaudymo pėdsakų“, – kraupias detales atskleidė pašnekovas.

Susisiekėme su Kretingos rajono meru J. Mažeika ir šis patikino, kad ištisus dešimtmečius išties neprižiūrėtos senosios žydų kapinės Mėguvos gatvėje pagaliau sulaukė deramo dėmesio. „Už 14 tūkst. eurų neseniai buvo pastatyta metalinė segmentinė tvora – toje pačioje vietoje, kur stovėjo autentiška mūrinė. Vadovavomės Kultūros paveldo departamento (KPD) brėžiniais, derinome juos su Lietuvos žydų bendruomene. Įrengėme dvejus naujus rakinamus vartus. Matyt, žmonės laisvai patekdavo į kapines per išlikusius senuosius vartus, bet ir tuos nusprendėme rakinti. Jau pastatytas ir informacinis stendas. Jame bus pateikiama aktuali informacija, kapinių prižiūrėtojo kontaktai, tad norintieji aplankyti šią vietą galės tai padaryti“, – aiškino J. Mažeika.

Anot mero, artimiausioje ateityje nuo Mėguvos gatvės per pažliugusią pievą kapinių senųjų vartų link planuojama nutiesti ir keliuką. „Jis bus išklotas trinkelėmis. Taip pat ketiname įrengti apšvietimą, stebėjimo kameras. O informacijos dėl galbūt išvartytų antkapių neturiu. Žinoma, kapinių prižiūrėtojui nurodysime patikrinti, ar išties buvo nuversti prieš keletą metų atstatyti paminklai“, – žadėjo Kretingos rajono vadovas.

Merai supranta bėdas

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pastaraisiais metais miestų ir rajonų savivaldybės žydų kapinėms, memorialinėms vietoms tikrai skiria gerokai daugiau dėmesio nei prieš dešimtmetį. „Prie to labai prisideda ir KPD. Vyriausybės sudaryta speciali komisija buvo įpareigojusi savivaldybes iki 2012 metų inventorizuoti, nustatyti visų šalies žydų kapinių ribas. To padaryti nespėta, todėl terminas pratęstas. Tendencijos išties labai teigiamos. Prižiūrėti kapines – savivaldybių funkcija, ir jau turime daug gerų pavyzdžių. Vienas jų – Kretinga, tačiau labai gražiai tvarkosi ir Vilnius, Alytus, gerą valią parodė Molėtai, kitos savivaldybės“, – tvirtino F. Kukliansky.

Faina Kukliansky: "Turime daug gerų pavyzdžių. Vienas jų – Kretinga, tačiau labai gražiai tvarkosi ir Vilnius, Alytus, gerą valią parodė Molėtai, kitos savivaldybės.“/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Faina Kukliansky: "Turime daug gerų pavyzdžių. Vienas jų – Kretinga, tačiau labai gražiai tvarkosi ir Vilnius, Alytus, gerą valią parodė Molėtai, kitos savivaldybės.“/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Ji pabrėžė, kad žydų bendruomenė neturi galimybių prižiūrėti savo tautiečių kapinių. „Juk mūsų labai mažai. Žinoma, savivaldybės ir pačios neretai nurodo pragmatiškas priežastis, kodėl negali tvarkyti, prižiūrėti žydų kapinių: trūksta finansų, procesai gana sudėtingi, ilgai trunkantys. Juk kapines net tvora aptverti ne taip paprasta. Nevalia to daryti bet kaip, reikia remtis paveldosaugine informacija, atlikti geodezinius matavimus, inventorizuoti teritoriją, nustatyti aiškias ribas. Tie procesai vyksta vis sparčiau, savivaldybių merai supranta problemas ir nė vienas nuo jų nenusigręžia“, – teigė moteris.

KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinias“ patikino, kad pastarąjį penkmetį situacija dėl žydų kapinių bent jau Klaipėdos apskrityje smarkiai pasikeitė. „Net nėra ką lyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį. Galiu pasakyti, kad mūsų regione jau nebeliko visiškai netvarkomų ar neprižiūrimų žydų kapinių, jų memorialinių, istorinių vietovių. Žinoma, incidentų pasitaiko. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus vandalai Klaipėdos rajone esančioje memorialinėje žydų žudynių vietoje nupjovė ir pavogė metalinę tvorelę. Savivaldybė labai greitai įrengė naują“, – pasakojo L. Kavaliauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"