Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Žuvys iš laivelių – iššūkis pajūriui

 
2018 03 08 7:58
Pajūryje vis garsiau kalbama apie galimybę sukurti tinkamas sąlygas žvejams parduoti savo laimikį tiesiai iš laivų.
Pajūryje vis garsiau kalbama apie galimybę sukurti tinkamas sąlygas žvejams parduoti savo laimikį tiesiai iš laivų. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Artėjantis turistinis sezonas pajūrio politikus ir žvejus paskatino iš esmės atnaujinti diskusijas, kaip ir kur reikėtų organizuoti prekybą ką tik pagautomis žuvimis tiesiog iš laivelių.

Prekybą žuvimis iš žvejų rankų siūlo ne vienas užsienio kurortas, tačiau tik ne mūsų Baltijos pakrantėje. „Kai prakalbome apie ketinimus atnaujintame Šventosios uoste prekiauti ką tik sugautomis žuvimis, pagalvojome ir plačiau – kodėl to nedaroma visame Lietuvos pajūryje? Manau, tikrai laikas pradėti diskusijas su žvejų asocijuotomis struktūromis. Juk ne tik turistai, poilsiautojai, bet ir vietos gyventojai su didžiausiu malonumu įsigytų ką tik iš jūros ar marių parplukdytų žuvų“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Prekybą žuvimis iš žvejų rankų siūlo ne vienas užsienio kurortas, tačiau tik ne mūsų Baltijos pakrantėje.

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos (PVRŽA) vadovas Mindaugas Rimeikis pažymėjo, kad tokia prekyba būtų sėkminga tik vienu atveju – jei pavyktų sukurti bendrą tinklą Kuršių nerijoje, Klaipėdoje, Palangoje ir Šventojoje.

Neringoje – deficitas

Tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros įsiterpusioje Kuršių nerijoje, vadinamoje žvejų citadele, šviežių žuvų beveik niekur neįsigysi. „Taip jau susiklostė, kad visur viešai prekiaujama tik rūkytomis žuvimis. Kodėl? Nes žvejams neapsimoka pardavinėti pačių sugauto šviežio laimikio.

Žuvis išrūkius gaunama daugiau pelno. Kitas dalykas, didžiausias šviežių žuvų poreikis jaučiamas tada, kai Neringą užplūsta turistai. O vasarą galioja žuvų gaudymo Kuršmarėse ribojimai. Tada galima naudoti tik ungurines gaudykles, bet iš jų – menka nauda“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.

Esą nuolatiniai poilsiautojai žino, kaip susisiekti su vietiniais žvejais, tad paskambina jiems, susitaria ir nusiperka žuvų. „Iš laivelio ar šiaip kokiame turgelyje šviežių žuvų, deja, neįsigysi. Žvejai viską išparduoda kavinėms, restoranams, turi ilgalaikes sutartis.

O vietų, kur galėtų iš valčių ar botų pardavinėti žuvis, pas mus tikrai yra. Prekybos tašką galima steigti Purvynėje, ten – visos sąlygos, kaip ir Nidoje prie žvejų uostelio. Bet įšilus marioms šviežios žuvys tampa tikru deficitu. Žvejai naktį užmeta ungurines gaudykles ir ankstų rytą jas tikrina. Vėliau, sušilus vandeniui, laimikis imtų gesti“, – aiškino Neringos meras.

Jis užsiminė, jog derybos su Šilutės rajono savivaldybės ūkininkais ir žvejais vis dar vyksta. „Norime, kad į Nidą būtų atplukdoma produkcijos, kurios negalime užsiauginti: morkų, bulvių, kitų daržovių, taip pat – šviežių žuvų. Tokie turgeliai ant vandens galėtų įsikurti ir valčių nuleidimo vietose pajūryje, kur laimikis iškraunamas, gabenamas toliau“, – teigė D. Jasaitis.

Ragina nesidrovėti

Susisiekę su Nidos ilgamečiu žveju Sigitu Kairiu sužinojome, kad tiek poilsiautojai, tiek vietos žmonės visada gali iš anksto jam paskambinti ir susitarti dėl žuvų . „Bet tik iš vakaro, kai jau būname grįžę iš žvejybos, nes mariose neatsiliepiame.

Be to, kai žmonės pamato žvejus, parplaukusius į krantą, visada gali prieiti ir paprašyti parduoti žuvų. Pasversime, parduosime. O jei užsisakytų didesnį kiekį, ne mažiau kaip 10 kg, dar ir pristatytume į vietą“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė jis. Žvejys pripažino, kad laimikis labai greitai išgraibstomas restoranų, kavinių ar perpardavinėtojų turguose.

Nuolatiniai poilsiautojai žino, kaip susisiekti su vietiniais žvejais, tad paskambina jiems, susitaria ir nusiperka žuvų.

S. Kairys atskleidė ir kainas, kurios būtų taikomos žmonėms, jei šie žuvis pirktų tiesiai iš valties. „Už didelį karšį imtume 1–1,5 euro, visų taip geidžiamų starkių kilogramą – 5 eurus. Gaudome ir jūroje. Kilogramas plekšnių – 1–1,5 euro, otų – 6–7 eurai, lašišų – 6 eurai. Mielai pardavinėtume ir tiesiai iš laivų, tačiau labai sudėtinga suderinti laiką. Juk pirkėjas norės tiksliai žinoti ir dieną, ir valandas, kada galės ateiti prie marių uostelio ar jūros slipo. Jei daug pagauname, užtrunkame ilgiau ir grįžtame vėliau, jei mažai – skubame į krantą“, – atviravo S. Kairys.

Žvejys atkreipė dėmesį ir į žūklės specifiką jūroje: kai kada į ją išplaukti neleidžia gamtinės sąlygos, stiprus vakarų vėjas, didelis bangavimas. „Todėl, kaip minėjau, paprasčiausia iš vakaro paskambinti ir paklausti, ar plauksime, taip pat pasakyti, ko ir kiek žmogus pageidauja. Grįžę pranešame, kur mus rasti“, – siūlė pašnekovas.

Darius Jasaitis: „Norime, kad į Nidą būtų atplukdoma produkcijos, kurios negalime užsiauginti: morkų, bulvių, kitokių daržovių, taip pat – šviežių žuvų.“
Darius Jasaitis: „Norime, kad į Nidą būtų atplukdoma produkcijos, kurios negalime užsiauginti: morkų, bulvių, kitokių daržovių, taip pat – šviežių žuvų.“

Verta diskusijos

Palangos ir Šventosios kurortuose situacija dėl šviežių žuvų panaši kaip Neringoje. „Palangoje tik Turgaus gatvės kioskeliuose galima įsigyti šviežių žuvų. Arba ant Jūros tilto, tiesiai iš žvejų.

Darius Jasaitis: „Žuvis išrūkius gaunama daugiau pelno. Kitas dalykas, didžiausias šviežių žuvų poreikis jaučiamas tada, kai Neringą užplūsta turistai.“

Žinoma, ne visi parduoda. Tad pripažįstu, kad Lietuvos pajūryje esama paradokso: aplink – vanduo, apstu žvejų, bet nėra galimybės tiesiai iš valties nusipirkti dar tinkle įstrigusių žuvų. O būtent tokių pageidauja visi – tiek užsienio turistai, tiek lietuviai. Tam ir atvyksta į pajūrį, kad iki soties pavalgytų žuvų“, – komentavo Palangos miesto meras Š. Vaitkus.

Jo manymu, situaciją būtina keisti. „Todėl, jei pavyks gauti lėšų ir rekonstruoti Šventosios uostelį, būtinai įrengsime ten šviežių žuvų turgavietę. Prekiauti galės tik iš jūros grįžę žvejai. Tereikės nustatyti konkrečias prekybos valandas. Galbūt tą patį įmanoma organizuoti ir prie Jūros tilto, kur irgi yra vieta laiveliui prisišvartuoti. Mačiau tai Portugalijoje. Ten žuvų turgelis veikia vos dvi valandas. Žvejai atplukdo laimikį, jis iškraunamas ant ledo, sulekia vietiniai, turistai ir viską akimirksniu išperka. Manau, ir Lietuvoje būtų paklausa“, – svarstė meras. Jo įsitikinimu, tema verta rimtos diskusijos su žvejais ar net kitų pajūrio savivaldybių, pamario vadovais.

Šarūnas Vaitkus: „Jei pavyks gauti lėšų ir rekonstruoti Šventosios uostelį, būtinai įrengsime ten šviežių žuvų turgavietę. Prekiauti galės tik iš jūros grįžę žvejai.“
Šarūnas Vaitkus: „Jei pavyks gauti lėšų ir rekonstruoti Šventosios uostelį, būtinai įrengsime ten šviežių žuvų turgavietę. Prekiauti galės tik iš jūros grįžę žvejai.“

Siūlo vienytis

Ko gero, didžiausia šviežių žuvų pasiūla yra Klaipėdoje, tačiau jomis prekiaujama turguose, specializuotose parduotuvėse senamiestyje, kai kada – paviljonuose pakeliui į Šiaurinį ragą. Tuo metu žmonės mato pro Dangės žiotis vieną po kito plaukiančius žvejų botus, pilnus laimikio, kuris prie Pilies tilto ir iškraunamas. Kodėl ten nėra turgelio?

„Buvo prieš keletą metų, kai pastatėme pirmą rūkyklėlę. Tada du žvejai, regis, priplaukdavo ir tiesiai iš laivų parduodavo žuvis. Tačiau jau kurį laiką ten nieko nebevyksta. Juk tam reikia ir sąlygų: sutvarkyti krantinę, laimikio iškrovimo vietą, pastatyti gervę, gal net įrengti staliukus, prie kurių atsisėdę žmonės galėtų paskanauti ką tik išrūkytų, iškeptų žuvų ar žuvienės. Tačiau Klaipėdos turistai vargu ar pirktų šviežių žuvų ir keptų jas viešbutyje“, – dalijosi mintimis PVRŽA vadovas M. Rimekis.

Netrukus Neringa pabus iš žiemos miego ir į marias plūstelės žvejų botai.
Netrukus Neringa pabus iš žiemos miego ir į marias plūstelės žvejų botai.

Jis pabrėžė, kad savivaldybėms pavieniui bandant kalbinti žvejus ir raginti juos prekiauti žuvimis tiesiai iš laivų norimo rezultato nepavyktų pasiekti. „Turi susėsti Klaipėdos, Palangos, Neringos vadovai, valdininkai, asocijuotų žvejų struktūrų atstovai ir sukurti bendrą prekybos tinklą. Pavyzdžiui, jei šventojiškiai prigaudo daug žuvų, o klaipėdiečiams tądien nepasiseka, dalį kaimynų laimikio reikėtų operatyviai atgabenti į uostamiestį. Ir priešingai. Pirkėjams būtina nustatyti konkrečią dieną ar dienas, vietas, valandas, nuo kada iki kada galima įsigyti tų žuvų. Ir jų neturi trūkti“, – tvirtino M. Rimeikis.

Esą būtina organizuoti ir reklamos sklaidą, nes dėl permainingų pajūrio orų žvejai gali nepagauti jokio laimikio. „Juk pasitaiko audrų, nepalankių orų. Manau, per vietinį radiją anksti rytą turėtų būti pranešama, kada parplauks žvejai. Ir per socialinius tinklus galima paskelbti. Reikia sukurti sistemą bendradarbiaujant ir savivaldybėms – jos pasirūpintų prekybos vietomis, ir žvejams – šie tiektų laimikį“, – aiškino PVRŽA vadovas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad bet kokią iniciatyvą, kuri gali duoti apčiuopiamų teigiamų rezultatų, dera sveikinti. „Žinoma, prekyba žuvimis tiesiai iš laivelių – romantika, tačiau yra ir realybė: turi būti nuolatinė pasiūla ir paklausa. Klaipėdoje, prie Pilies tilto, jau vyko tokia prekyba, bet ji lyg ir nepasitvirtino. Esu už trijų savivaldybių ir žvejų susivienijimą, kad būtų kompleksiškai atgaivinta tokia veikla. Pats šviežias žuvis perku Senajame turguje iš nuolatinės pardavėjos, kuria pasitikiu“, – prisipažino uostamiesčio meras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"