Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Žemdirbių kalvė pajūryje sulaikytų jaunimą

 
2018 09 12 12:00
Nuo sovietinių laikų Kretingos profesinėje mokykloje niekas iš esmės nepasikeitė.
Nuo sovietinių laikų Kretingos profesinėje mokykloje niekas iš esmės nepasikeitė. Gintaro Mikšiūno nuotraukos

Šie mokslo metai Kretingos technologijos ir verslo mokyklai gali būti paskutiniai. Jau penktus metus šios buvusios žemdirbių kalvės ugdytiniai ir pedagogų kolektyvas pasitinka su tokiomis mintimis. Dėl bręstančių reformų neaiški šios mokymo įstaigos perspektyva temdo ne tik jų, bet ir viso regiono ateitį: iš netekusio mokyklos Kretingos rajono išvyktų jauni žmonės, kurie dabar čia pasilieka mokytis amato.

Kadaise klestėjusi būsimų ūkininkų bei mechanikų kalvė dabar atrodo kaip praeities vaiduoklis. Bet jos sklypas su pastatais – strateginėje vietoje. Gyventojai, pedagogai ir mokinių tėvai spėlioja, kad netrukus čia išdygs arba SPA centras, arba kotedžų kvartalas, o amato mokytis vaikams teks važiuoti į Klaipėdą.

Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) pagrindinė šeimininkė – Švietimo ir mokslo ministerija, dalininkė – rajono savivaldybė. Profesinio ugdymo įstaigų reforma, kuri turi būti kažkaip užbaigta apie 2020 metus, vienaip ar kitaip palies 70 buvusių profesinių mokyklų, taip pat ir Kretingos. Dalis jų greičiausiai bus sujungtos, o tos, kurios negali pasigirti gerais rodikliais, – panaikintos.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika sutinka, jog padėtis šioje mokykloje tragiška, tačiau jis įsitikinęs, kad ją galima ir būtina išgelbėti dėl regiono ateities. Kalbos apie dirbtinį mokymo įstaigos nugyvenimą esą – sąmokslo teorija ar niekuo nepagrįstos vietos žmonių apkalbos. Bet jei savivaldybės taryba nesuskubs priimti vienokio ar kitokio sprendimo dėl KTVM, ministerija sujungs ją su viena iš Klaipėdos profesinių mokyklų.

Pasak mero, sprendimas dėl KTVM ateities greičiausiai bus priimtas dar šiais metais. Vis dėlto, kad mokykla išliktų, jai reikalingi mokiniai, o jų, mero teigimu, šiemet surinkta per mažai – užimtos tik 44 iš daugiau kaip 100 vietų. Tai esąs akivaizdus bankrotas.

KTVM direktorė Zita Mockienė, šiai įstaigai vadovaujanti nuo 2012 metų, nesudarė galimybių straipsnio autoriui susipažinti su mokyklos baze bei mokinių buitimi ir atsisakė raštu atsakyti į klausimus dėl šios ugdymo įstaigos ateities. „Aš tikrai negalėsiu atsakyti į klausimus apie profesinių mokymo įstaigų tinklo pertvarką. Informaciją apie tinklo pertvarkos plano projekte numatomas ir šiuo metu svarstomas alternatyvas gali suteikti įstaigos steigėjas ir savivaldybė, jie gali pasakyti, kokiame etape yra mūsų mokyklos pertvarka, kada bus priimti galutiniai sprendimai“, – laiške žurnalistui teparašė KTVM vadovė.

Apleista ir nugyventa

Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistės Virginija Mockutė ir Loreta Daugintytė pasakojo, jog šioje mokykloje situacija tokia bloga, kad neva vien paisant higienos normų ją reikėtų uždaryti.

Blogiausia padėtis esą mokyklos bendrabučiuose: tualetuose popierius ir muilas atsiranda tik patikrinimų metu, skalbyklų nėra, šaldytuvai tokie seni, jog pavojingi naudotis. Mokiniai maisto produktus esą laiko spintelėse ir vartoja sugedusius. Čia veisiasi graužikai. Norėdami išsiskalbti drabužius, vaikai savaitgaliais priversti važiuoti namo. Dalis jų atvyksta mokytis iš nepasiturinčių, rizikos ir daugiavaikių šeimų. Nusiprausti bendrabučiuose neįmanoma, nes vanduo tik šaltas.

Žiemą patalpose šalta. Visuomenės sveikatos biuro specialistės sakė ne kartą tikrinusios patalpas ir išsakiusios pastabas, bet į jas esą neraguota. Jei pasitaikydavo vienas kitas aktyvesnis mokinys, kurio skundai nuaidėdavo iki Kretingos ar net Vilniaus, pasak jų, padėtis šiek tiek pagerėdavo, tačiau trumpam. Darbuotojos įsitikinusios: jeigu tokios buities sąlygos būtų vaikų namuose, tektų įsikišti Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams, o čia šios bėdos esą „mažai kam įdomios“.

Nuo sovietinių laikų Kretingos profesinėje mokykloje niekas iš esmės nepasikeitė.
Nuo sovietinių laikų Kretingos profesinėje mokykloje niekas iš esmės nepasikeitė.

Dėl kritiškos padėties KTVM dirbtuvėse ir kitose gamybinėse patalpose prieš trejus metus aktą surašė mokyklą revizavęs savivaldybės tarybos Švietimo komitetas. Esą nuo to laiko situacija nepasikeitė. Mokiniai ir mokytojai skundžiasi, jog ne tik bendrabučiuose, bet ir klasėse žiemą patalpose labai šalta.

Mokykla gyvena ne vien tik iš biudžeto skiriamų pinigų. Dalį jos pajamų sudaro valgyklos veiklos, žemės ūkio produkcijos pardavimo ir pastatų nuomos pajamos. Bendrabutyje gyvenamosios patalpos esą nuomojamos statybininkams. Per praėjusius metus įvairios papildomos pajamos, atlikto tyrimo duomenimis, sudarė 70 tūkst. eurų. Tačiau paklausti, kam naudojami šie pinigai, tiek esami, tiek buvę mokyklos darbuotojai skėsčioja rankomis. Tiesa, buvo suremontuota viena šoninė mokyklos bendrabučio siena nuo Palangos plento.

Norėtų išsaugoti

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Laučiūtė sakė nesuprantanti, kodėl Vilnius nurodinėja, kaip elgtis su KTVM. Kodėl reikalaujama Kretingos technologijos ir verslo mokyklą jungti su Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija arba Simono Daukanto progimnazija, arba su kuria nors Klaipėdos mokykla? „Jeigu jau jungti KTVM, tai nebent su suaugusiųjų ir jaunimo mokykla. Tai būtų naudinga ir vienai, ir kitai“, – tvirtino komiteto pirmininkė.

„Mokykla yra sustingusi savo praeityje, jai trūksta situacijos analizės ir elementaraus lankstumo bei prisitaikymo prie rinkos poreikių. Rajone gana gerai išplėtotas medienos apdirbimas, baldininkystė, tačiau tokių sričių specialistų mokykla nerengia.“

KTVM jungimas prie vienos iš Klaipėdos mokyklų, politikės nuomone, buvo sugalvotas Vilniuje. Rajonui esą nesudaryta galimybių pasirinkti, kokius specialistus rengti, kurių vietos darbdaviams verkiant reikia. „Ministerija sakė: pasirinkite paklausias specialybes. O paskui nustatė apribojimus“, – apibūdino situaciją J. Laučiūtė. Apie susidariusią padėtį, pasak jos, jau prieš 3–4 metus ne kartą buvo informuota ŠMM, bet ji „lyg nebūtų nieko apie tai girdėjusi“.

Kitas savivaldybės Švietimo komiteto narys – Darius Petreikis įsitikinęs, kad dėl apleistos mokyklos atsakomybė turėtų tekti jos vadovei. „Kiekvienai įstaigai reikalingas šeimininkas, kuris ja rūpintųsi, o aš jokio rūpinimosi tikrai nematau. Mokykla yra sustingusi savo praeityje, jai trūksta situacijos analizės ir elementaraus lankstumo bei prisitaikymo prie rinkos poreikių. Rajone yra gana gerai išplėtotas medienos apdirbimas, baldininkystė, tačiau tokių sričių specialistų ši mokykla nerengia“, – kalbėjo D. Petreikis. Dėl mokyklos išlikimo, jo nuomone, turėtų aktyviau veikti rajono vadovai.

Buvo suremontuota viena šoninė mokyklos bendrabučio siena nuo Palangos plento.
Buvo suremontuota viena šoninė mokyklos bendrabučio siena nuo Palangos plento.

Ateitis – technologijos gimnazija

Pasak mero J. Mažeikos, KTVM jau praleido pačius geriausius savo metus ir nieko nenuveikė. „Nieko rimto per daug metų joje neįvyko, kai kitos regiono technologijų ir verslo mokyklos jau senai priekyje. KTVM mokymo bazė didžiulė – ji tokia išliko nuo sovietmečio. Pasamdėme ekspertus, atlikta studija parodė, kad jeigu nieko nekeisime, mokyklos perspektyvos bus prastos. Daugelis KTVM specialybių dubliuojasi su Klaipėdos mokyklų pasiūlymais. Atstumas iki tų mokyklų mokiniams nedidelis, o šios išlaikymo sąnaudos – didelės“, – kalbėjo meras.

Pasak jo, savivaldybės taryboje sutarta, jog mokykla rajonui yra svarbi, nes didžioji dalis jos mokinių – to paties rajono gyventojai. Dauguma jų – vaikai, turintys mažesnę motyvaciją mokytis, norintys įgyti specialybę. „Su ŠMM aptarėme tokį variantą: mokykla turi tapti savarankiška ir priklausyti savivaldai. Pirmiausia reikėtų, kad ši mokykla būtų sujungta su viena iš Kretingoje veikiančių bendrojo ugdymo įstaigų. Nes jeigu tokiu tempu kaip dabar mažės mokinių, KVTM paprasčiausiai neliks. Taip pat reikia galvoti apie tai, kad naujoji mokykla turėtų išlaikyti technologijų pakraipą“, – kalbėjo meras.

Geriausias variantas, jo manymu, būtų kurti visiškai naują ugdymo įstaigą, pavadinant ją technologinės pakraipos gimnazija, kurioje mokiniai galėtų mokytis bendrųjų ugdymo dalykų, o kartu ir profesijos. „Kretingos rajonas – žemės ūkio kraštas, tad su tuo turėtume sieti specialistų rengimą. Tam lengviausiai galima sukurti reikiamą bazę esamos pagrindu. Būsimos mokyklos profesijos turėtų taip pat sietis su automobilių remontu, nes šios srities specialybės yra populiariausios“, – sakė meras.

Kitas žingsnis, siekiant išgelbėti KTVM, yra politinis sprendimas savivaldybės taryboje. Pasak mero, tam ruošiamasi. Jei savivaldybės taryba to nepadarys, KTVM bus sujungta su viena iš Klaipėdos profesinių mokyklų ir, mero nuomone, „numirs per artimiausius dvejus metus“, o Kretingoje nebeliks jaunų žmonių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"