Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vyčio skulptūra: pilietiškumas pagal kauniečius

 
2018 04 19 9:30
Erdvę prie Kauno pilies papuoš ne tik bronzos skulptūra, ketinama iš esmės atnaujinti ir aikštę./Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Erdvę prie Kauno pilies papuoš ne tik bronzos skulptūra, ketinama iš esmės atnaujinti ir aikštę./Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui metus pirštinę sostinei, t. y. nusprendus Vytį (skulptūrą „Laisvės karys“) priglausti antrame pagal dydį šalies mieste, buvo viešai paskelbta, kad paminklas bus statomas už žmonių aukas ir įmonių labdaros lėšas, kad tai taps suvienijančia pilietiškumo akcija. Tačiau dabar šiuos planus tenka koreguoti.

Buvo įvardyta, kad Vyčio skulptūra kainuos nuo 470 tūkst. iki 550 tūkst. eurų (priklausomai nuo aukščio). Dabar teigiama, jog projektas atsieis 700 tūkst. eurų, o Kauno miesto savivaldybė skirs 500 tūkst. eurų.

„Vyčio negalima statyti bulvių lauke, todėl ir įgyvendinamas bendras projektas su Kauno miesto savivaldybe.“

Vienas Vyčio paramos fondo atstovų Vilius Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ aiškino, esą pati „Laisvės kario“ bronzinė skulptūra nepabrangs nė centu ir kainuos tiek, kiek numatyta, ‑ 472 tūkst. eurų. „Pirminiame variante buvo apskaičiuota, kad skulptūra atsieis 420 tūkst. eurų, tačiau sužinoję konkretų terminą, kada ji turi būti atidengta, o tai liepos 6‑oji, paskubinome datą ir sutikome ukrainiečiams sumokėti už darbą dviem pamainomis. Be to, Vyčio negalima statyti bulvių lauke, todėl įgyvendiname bendrą projektą su Kauno miesto savivaldybe. Ji granito plokštėmis išgrįs aikštę, kad nereikėtų klampoti per purvą, sutvarkys aplinką, įrengs apšvietimą ir stebėjimo kameras. Šie darbai turėtų kainuoti apie 170 tūkst. eurų“, ‑ dėstė pašnekovas.

Kadangi šalia Kauno pilies (šią vietą parinko miestiečiai balsuodami internetu), architektų nuomone, nedera statyti aukštesnės kaip 6 metrų skulptūros, ją nuspręsta daryti būtent tokio aukščio ir užkelti ant žemesnio granito postamento. Kitą savaitę Ukrainoje jau turėtų būti pradėti pačios skulptūros liejimo darbai.

Daugiausia – privačių asmenų lėšų

„Mums nebus gėda pažiūrėti ukrainiečiams į akis. Priešingai, jie turėtų sušokti dėkingumo šokį, nes už darbus esame atsiskaitę į priekį, iki gegužės 1 dienos. Pinigai į fondo sąskaitą krenta kasdien, apie 800 rėmėjų yra paaukoję maždaug 140 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro daugiausia žmonių aukos, bet tikimės, kad pagaliau atsitokės ir verslo atstovai. Valdžios požiūris į Vytį mums labai pakenkė – įmonės bijo remti, nes nenori sulaukti auditų ir kontrolierių. Tiesa, yra ir išimtis, tai – mažos bendrovės Kaune“, ‑ kalbėjo V. Kavaliauskas.

Aukos svyruoja nuo 1 iki 25 tūkst. eurų, esama stambių aukojamų lėšų sumų doleriais. Margas ir pinigus pervedančių asmenų vietovių žemėlapis: projektą yra parėmę Kalifornijoje, Čikagoje, Indianapolyje (JAV), Vokietijoje, Islandijoje, Bukarešte (Rumunijoje), Maskvoje (Rusijoje) gyvenantys lietuviai, taip pat – vilniečiai, kauniečiai ir mažesnių miestų bei miestelių gyventojai.

Savivaldybė užsitikrino pirmą įrašą

Paaukojusieji daugiausia pinigų bus įamžinti lentelėje ant postamento. „Pirma bus įrašyta Kauno miesto savivaldybė“, ‑ neslėpė V. Kavaliauskas. Paklaustas, ar fondo atstovai turėjo kreiptis į Kauno meriją, ar ši pati pasiūlė 0,5 mln. eurų paramą, V. Kavaliauskas bandė išsisukti nuo tiesaus atsakymo. „Savivaldybė turi tokią programą, į ją ir įtraukė skulptūros „Laisvės karys“, kaip naujo įsimintino akcento mieste ir istoriškai svarbaus kovų už laisvę memorialo, pastatymą Kaune, prie istorinės Kauno pilies. Fondas užpildė tokią paraišką“, – aiškino V. Kavaliauskas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas taip pat konkrečiai neįvardijo, kas inicijavo 0,5 mln. eurų paramą skulptūrai. „Ir fondas, ir savivaldybė. Viskas vykdoma pagal „Iniciatyvos Kaunui“ programą. Fondas pateikė paraišką ir kompetentinga komisija nusprendė, kad ją reikia tenkinti“, – nedaugžodžiavo merijos valdininkas.

Vyčio paramos fondo atstovas kategoriškai nesutiko su teiginiu, kad žmones turėjusi suvienyti pilietiškumo akcija nelabai pasisekė. „Skaičiuojant litais mums pavyko surinkti pusę milijono. Įvardykite kokį nors kitą judėjimą ar idėją, kai buvo surinkta daugiau pinigų. Juk mes dar turime tris mėnesius“, ‑ argumentavo V. Kavaliauskas.

Jo žodžiais, birželio 20 dieną Vytis jau bus Lietuvoje, o liepos 6‑ąją stovės prie Kauno pilies. „Mes padedame miestui, nes jei projekto būtų ėmusis savivaldybė, viskas būtų užtrukę gerokai ilgiau“, ‑ tvirtino jis.

Dovana sau?

„Po didelio ažiotažo dėl paminklo Vyčiui ir nesusipratimų dėl jo vietos dovana Kaunui labai pradžiugino ne vieną patriotą. Juolab kad buvo kalbama, jog projektas bus įgyvendintas vien už piliečių aukas ir įmonių labdaros lėšas. Nežinau, ar aukojusieji žinojo, kad paminklas iškils Kaune, ar jie aukojo tikėdamiesi, jog skulptūra stovės sostinės Lukiškių aikštėje. Tačiau dabar šiek tiek nustebino, kad dovana Kaunui, kaip paaiškėjo, yra paties miesto dovana sau. Juk iš 0,7 mln. eurų vertės projekto 0,5 mln. eurų skirs Kauno miesto savivaldybė. Diskusijos dėl to, mano žiniomis, Kauno miesto taryboje nebuvo, įsakymą priėmė administracijos direktorius. Bet, kaip sakoma, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“, ‑ kalbėjo Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Susitarimą dėl skulptūros „Laisvės karys“ prieš pat Naujuosius metus pasirašė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, skulptorius Arūnas Sakalauskas ir Vyčio paramos fondo vadovas Česlovas Jezerskas. Sudarant sutartį A. Sakalauskas buvo įvardytas kaip vienintelis autorius. Šiandien, be jo, dar minimi Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas. Tuomet A. Sakalauskas sakė, kad vienintelė vieta, kurioje per tokį trumpą laiką įmanoma iš bronzos išlieti Vyčio skulptūrą, yra didžiulė liejykla Ukrainoje. Jai gali prireikti maždaug 6 tonų bronzos.

Kauno miesto savivaldybė patvirtino biudžetą vasario 27 dieną. Beje, lėšos skulptūrai „Laisvės karys“ statyti buvo „paslėptos“ vienoje iš penkių programų – „Skulptūrų, kurios suteiktų viešajai erdvei patrauklumo ir individualumo, sukūrimo ir įrengimo srities projektų, finansuojamų Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis“ eilutėje.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius kovo 21 dienos įsakymu patvirtino skulptūrų sąrašą. Jame, be „Laisvės kario“, įrašytos dar septynios skulptūros. Visoms aštuonioms pastatyti numatyta 649 tūkst. eurų, iš jų 500 tūkst. eurų bus skirta Vyčiui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"