Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vinco Kudirkos klėtelė – tarsi akmuo po kaklu

 
2018 07 04 16:00
Antrą šimtmetį pradėjusi skaičiuoti V. Kudirkos klėtelė jos savininkei tapo sunkiai pakeliama našta.
Antrą šimtmetį pradėjusi skaičiuoti V. Kudirkos klėtelė jos savininkei tapo sunkiai pakeliama našta. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Šiemet vilkaviškiečiai liepos 6-osios vakarą giedoti Lietuvos himną kviečiami į miesto aikštę, o ne į Paežerius, prie „Tautiškos giesmės“ autoriaus Vinco Kudirkos klėtelės, kaip būdavo ankstesniais metais.

Klėtelės savininkė šiais metais oficialių renginių joje nepageidavo, taip protestuodama prieš vietos ir šalies valdžios nenorą bent kiek prisidėti prie ne tik jai, bet ir visai Lietuvai brangaus objekto priežiūros.

Savininkės pozicija

Klėtelės savininkė šiais metais oficialių renginių joje nepageidavo, taip protestuodama prieš vietos ir šalies valdžios nenorą bent kiek prisidėti prie ne tik jai, bet ir visai Lietuvai brangaus objekto priežiūros.

Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Paežerių kaime, prie V. Kudirkos laikus menančios medinės šimtametės klėtelės, liepos 6-osios vakarą giedoti Lietuvos himną jau buvo tapę tradicija. Renginys pritraukdavo dešimtis, o kartais ir šimtus žmonių.

„Pirmą kartą himnas šioje vietoje giedotas 2012 metais, nors „Tautiška giesmė“ čia skambėdavo ir kitomis progomis. Kai klėtele buvo leidžiama naudotis vietos muziejui, šis niekuomet neprieštaravo tokiems susiėjimams. Tačiau šiemet renginį teko derinti su pastato savininke. Ji nepageidavo, kad prie klėtelės vyktų koks nors oficialus susibūrimas“, – pasakojo R. Medelienė. Centro direktorė prisipažino, jog tokia marijampolietės Alvyros Taujinskienės pozicija ją šiek tiek nustebino.

Pati A. Taujinskienė aiškino nedraudžianti liepos 6 dieną žmonėms susirinkti prie klėtelės ir giedoti Lietuvos himną, tačiau sakė jokių iškilmių nepageidaujanti, nes niekas nenori jai padėti rūpintis istorinio objekto išsaugojimu. „Su šluota susirinkusių žmonių tikrai nevaikysiu, bet manęs ten gali ir nebūti, todėl niekas klėtelės neatrakins“, – tvirtino marijampolietė.

Ir džiaugsmas, ir skausmas

V. Kudirkos klėtelę kaip palikimą paveldėjusi A. Taujinskienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad praėjusiais metais skelbė apie klėtelės pardavimą, siūlė ją pirkti Vilkaviškio rajono savivaldybei, o šalies valdžiai – mainyti į butą Vilniuje. Tuomet marijampolietė sulaukė nemažai dėmesio, bet visa pagalba kalbomis ir baigėsi.

„Tuo metu labai skubiai reikėjo tvarkyti vieną medinės klėtelės sieną, nes yrantys sienojai nebeišgalėjo išlaikyti stogo – sienos skėtėsi. Tačiau realios paramos nesulaukiau. Man teko remontuoti pastatą iš savo pensijos“, – dėstė ne vieną dešimtmetį architekte dirbusi moteris.

Pasak A. Taujinskienės, ji jau anksčiau iš Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistų buvo gavusi klėtelės remonto sąlygas, bet joms vykdyti neturėjo lėšų, nes reikėjo atlikti archeologinius, architektūrinius ir kitus tyrimus. Todėl teko rinktis: arba viską daryti pagal reikalavimus, arba remontuoti klėtelę be leidimų ir projektų, tik užkertant kelią toliau jai nykti. A. Taujinskienė pasirinko antrą variantą – šiaurinę pastato dalį apkalė medinėmis lentelėmis, kad apsaugotų jo sienojus nuo lietaus poveikio.

Vinco Kudirkos klėtelę suremontavusi jos savininkė užsitraukė paveldosaugininkų nemalonę./Antano Žilinsko nuotrauka
Vinco Kudirkos klėtelę suremontavusi jos savininkė užsitraukė paveldosaugininkų nemalonę./Antano Žilinsko nuotrauka

Dėl to klėtelės savininkė užsitraukė paveldosaugininkų nemalonę – kitą savaitę KPD Marijampolės skyriuje bus svarstoma, kokią administracinę baudą skirti A. Taujinskienei už savavališkus darbus.

„Administracinių nusižengimų kodeksas numato tik piniginę baudą. Koks bus jos dydis, paaiškės nagrinėjant bylą“, – aiškino KPD Marijampolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas.

A. Taujinskienė pažymėjo, kad jai klėtelė – ir džiaugsmas, ir galvos skausmas. „Būdama garbaus amžiaus negaliu ja rūpintis, bet niekas – nei vietos, nei šalies valdžia – nenori šio objekto. Todėl mėginsiu ieškoti klėtelei kito šeimininko“, – atviravo moteris.

V. Kudirkos vieta

Ant Paežerių ežero kranto stovinčioje medinėje klėtyje, menančioje V. Kudirkos laikus, muziejus buvo įkurtas 1965 metais. Iš pradžių manyta, kad šią vietą galima laikyti V. Kudirkos gimtine, bet, kaip vėliau paaiškėjo, jo gimtoji sodyba buvo kitoje Paežerių kaimo vietoje. Į namus prie Paežerių ežero Kudirkai persikėlė kiek vėliau. Klėtelę 1867 metais pastatė V. Kudirkos tėvas Motiejus. Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo sugriauta, liko tik klėtelė, kurią V. Kudirka itin mėgo.

Sovietmečiu klėtelė, kurioje saugotas V. Kudirkos smuikas, tapo mūsų tautiškumo skleidimo simboliu, tuomet traukusiu tūkstančius lankytojų. Čia ilgus metus muziejaus puoselėtojas Stasys Ankevičius grieždavo V. Kudirkos smuiku „Tautišką giesmę“.

Vėliau ne vieną dešimtmetį V. Kudirkos klėtelė buvo Vilkaviškio krašto muziejaus filialas, nors pats pastatas jam nepriklausė. Mat atkūrus Lietuvos nepriklausomybę klėtelė grąžinta buvusių Kudirkynės savininkų palikuonims.

Nieko nedomina

Vilkaviškiečiai turėjo vizijų klėtelę paversti etnografiniu muziejumi, turinčiu nedidelį amatų centrą. Tada lankytojai galėtų susipažinti ir su V. Kudirka, ir su šiuo kraštu, vietos žmonių amatais. Tačiau tiems sumanymams įgyvendinti nėra pinigų.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka sakė tikintis, kad V. Kudirkos klėtelė bus išsaugota ir taps valstybės nuosavybe, nes ji – ne tik rajonui, bet ir visai Lietuvai svarbus objektas. Juolab jog savivaldybės finansinė situacija tikrai nėra tokia gera, kad ji galėtų įsigyti ir restauruoti Paežeriuose esančią V. Kudirkos klėtelę.

„Mes dar pernai kreipėmės ir į Seimo Kultūros komitetą, ir į Vyriausybę, ir Kultūros ministeriją, tačiau nieko paguodžiančio neišgirdome“, – neslėpė meras.

Tą patį teigė ir istorikas, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Žilinskas. Apie susidariusią situaciją jis informavo kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, o per pokalbį Paežerių dvare su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson išgirdo, kad Kultūros ministerija turi globoti daug kultūros objektų, tad klėtelės išpirkti negali, nes tokios naštos nepakeltų. „Man keista atrodo ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio tyla. Nors jis skelbiasi esąs Lietuvos kultūros gelbėtojas ir globėjas, V. Kudirkos tėviškės likimu nesidomi“, – stebėjosi A. Žilinskas.

Pats R. Karbauskis „Lietuvos žinias“ tikino apie V. Kudirkos klėtelę Paežerių kaime beveik nieko nežinantis – apie ją komiteto posėdžiuose nekalbėta, todėl pasakyti, kas laukia šio objekto, negalintis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"