Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vienkartinės pašalpos – išbandymas merijoms

 
2018 09 06 12:00
Merijoms netrukus atsivers daugiau galimybių padėti gyventojams įvairių nelaimių atvejais./Alinos Ožič nuotrauka
Merijoms netrukus atsivers daugiau galimybių padėti gyventojams įvairių nelaimių atvejais./Alinos Ožič nuotrauka

Šalies savivaldybių administracijose – subruzdimas, nes valdininkai ir vietos politikai turi apsispręsti, kokias vienkartines pašalpas merijos galės dalyti nepasiturintiems gyventojams.

Savivaldybių atstovai neslepia, jog neprieštarautų, jei įstatymų leidėjai leistų merijoms laisviau disponuoti vienkartinei paramai skirtomis lėšomis – nebūtų ribojimas jų dydis ir paskirtis. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė nuogąstauja, kad tuomet savivaldybių administracijos pradėtų piktnaudžiauti rodomu pasitikėjimu.

Aiškesnė paskirtis

Praėjusių metų pabaigoje Seimui pakeitus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, merijoms atsivers daugiau galimybių padėti gyventojams įvairių nelaimių atvejais – pašalpos galės būti ne tik vienkartinės, bet ir tikslinės, sąlyginės, periodinės, skirtos skoloms už teikiamas komunalines paslaugas padengti.

Rimantė Šalaševičiūtė: „Vienos savivaldybės gal ir galėtų pačios spręsti dėl pašalpų paskirties ir dydžio, bet kai kuriomis labai pasitikėti negalima.“

Į įvairesnes pašalpas nuo spalio mėnesio galės pretenduoti ir alytiškiai. Pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Sonatos Dumbliauskienės, miesto taryba patvirtino naują piniginės socialinės paramos teikimo tvarką. Be vienkartinių pašalpų, bus ir tikslinės, sąlyginės bei periodinės.

Tikslinę pašalpą gaunančiam asmeniui iš dalies bus kompensuojamos skolos už suvartotą elektros energiją ar dujas, kai dėl esamos padėties netenkinami žmogaus gyvybiniai poreikiai. Tikslinė pašalpa negalės viršyti 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio – 183 eurų.

Periodinė (iki 3 VRP dydžių, 366 eurai) pašalpa, nevertinant pajamų, bus mokama atliekant asmens švarinimo, kenkėjų naikinimo ar sukauptų šiukšlių iš būsto išvežimo paslaugas, jeigu asmens elgesys pažeidžia viešąją tvarką ir bendruomenės interesus, dėl jo neveikimo kyla grėsmė jo paties ir aplinkinių saugumui.

Sąlyginę (iki 1,5 VRP, 183 eurai) pašalpą galės gauti asmenys, kurie gydosi nuo priklausomybės ligų. Ji taip pat bus mokama asmenims, nukentėjusiems dėl prekybos žmonėmis. Pateikę atitinkamus dokumentus, jie galės apmokėti nakvynės, transporto, dokumentų vertimo ar kitas būtinąsias išlaidas.

Vargstantiems alytiškiams išliks galimybė pretenduoti į vienkartinę pašalpą, jos dydis ir teikimo kriterijai nepakito.

Socialiai teisingiau

S. Dumbliauskienės tikinimu, išskaidžius pašalpas piniginė socialinė parama taps veiksmingesnė, tikslesnė, socialiai teisingesnė ir skaidresnė. Nuo šiol ji bus skiriama tik tiems asmenims, kurie susiduria su skurdu ir socialine atskirtimi.

„Iki šiol merija turi teisę skirti tik vienkartinę pašalpą onkologiniams ligoniams ir kitais atvejais. Tačiau „kiti atvejai“ yra pernelyg abstrakti sąvoka, todėl ją reikėjo gryninti ir numatyti galimas situacijas, kurioms esant savivaldybė galėtų padėti žmonėms, kol jie dar nėra visiškai įklimpę į skolų liūną“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Anot jos, būna atvejų, kai socialiai remtinai šeimai yra būtina materialinė parama, bet jos negalima suteikti, nes šeima turi skolų už komunalines paslaugas, elektrą. Savivaldybė paremdavo vieną kitą į tokią situaciją pakliuvusią šeimą. Nuo spalio įsigaliojus naujovei, ši parama galės būti didesnė – pašalpą bus galima skirti ne kartą per metus, bet dažniau, kai tik šeima vėl pakliūva į bėdą. „Nemanau, kad dėl to labai padaugės pašalpų prašytojų, nes jų skyrimo sąlygos nelengvėja. Jei matysime, kad asmuo atsisakė siūlyto darbo ar dalyvavimo užimtumo programoje, jis tos pašalpos tikrai negaus“, – kalbėjo S. Dumbliauskienė. Ji minėjo, kad šiemet pašalpoms jau išdalyta 16 tūkst. eurų, pernai – 23 tūkst. eurų, 2016 metais – 20 tūkst. eurų.

Rankos nėra laisvos

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, LSA viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad jo vadovaujamos savivaldybės administracija nelaimės ištiktiems ar skurstantiems gyventojams skiriamų vienkartinių pašalpų kol kas nėra išskaidžiusi ir išplėtusi galimybių jas gauti.

„Tai ketiname padaryti artimiausiuose tarybos posėdžiuose. Jei to nepadarysime, apskritai neturėsime teisės skirti vienkartinių pašalpų“, – pažymėjo jis.

Anot A. Vrubliausko, vienkartinės pašalpos skiriamos, jei tik matoma būtinybė tai daryti. „Tačiau savivaldybių rankos vis dar nelaisvos – suteikta gana daug teisių, kad tokia parama pasiektų vargingiausiuosius, bet yra nustatyti didžiausi pašalpų dydžiai, todėl savivaldybės laisvai žarstyti lėšų negali“, – dėstė Alytaus rajono meras.

Jis sakė manantis, kad Seimas ir Vyriausybė galėtų labiau pasitikėti savivaldybėms ir suteikti joms teisę pačioms spręsti, kokiu atveju ir kam skirti vienkartinę pašalpą. „Juolab kad merijos jas skiria iš savo biudžeto lėšų“, – pridūrė LSA viceprezidentas.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Ne visos vertos pasitikėjimo

Seimo SRDK pirmininkė R. Šalaševičiūtė „Lietuvos žinioms“ teigė abejojanti, ar verta savivaldybėms leisti pačioms spręsti dėl pašalpų paskirties ir jų dydžio. „Savivaldybė savivaldybei nėra lygi, jos labai skirtingos. Viskas priklauso nuo požiūrio, nuo administracijos. Vienos gal ir galėtų pačios spręsti, bet kai kuriomis labai pasitikėti negalima“, – sakė ji.

Parlamentarė tikino iš patirties žinanti, kad merijose vienkartinės pašalpos toli gražu ne visada skirstomos taip, kaip derėtų. Esą kartais jos suteikiamos be pagrindo, o tie, kuriems pašalpos turėtų būti skirtos, jų negauna.

„Vienareikšmiškos nuomonės, ko gero, nėra. Tačiau reikia prisiminti, kad tada, kai įstatyme nebuvo įtvirtinta, kam savivaldybės gali naudoti sutaupytas socialinės paramos lėšas, kai kurios merijos jomis finansavo gatvių ir aikščių tvarkymą, dengė bankų paskolas, statė paminklus“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"