Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Ventės ragą pasieksime laivais

 
2018 07 12 12:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Liepos viduryje bus pradėtas „tiesti“ 1,6 kilometro ilgio vandens kelias į Ventės ragą, tad jau rudenį šią vietovę lankytojai galės pasiekti jachtomis ir pramoginiais laivais.

Iki šiol į vieną įdomiausių turistinių objektų, žavinčių seniausiu Lietuvoje autentišku švyturiu ir ornitologine stotimi, tenka vykti sausuma.

Nuo rudens garsųjį Ventės ragą bus galima pasiekti ne tik sausuma, bet ir vandens keliu.

Naujas turizmo galimybes ėmė plėtoti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Vandens keliui sukurti iš Europos Sąjungos (ES) fondų ir Vyriausybės gauta per 170 tūkst. eurų. Dar apie 160 tūkst. eurų (ES ir Vyriausybės lėšos) atsieis Ventės rago molo rekonstrukcija. Ji bus baigta netrukus.

„Manome, jog tai proveržis vietinio turizmo srityje. Svarstome galimybę Ventės rage įrengti ir paviljoną, kuriame keliautojai galėtų užkąsti, atsigerti kavos ar gaiviųjų gėrimų. Taip pat pradėta plėtoti vadinamojo ornitologinio turizmo koncepcija“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Laivyba – jau šiemet

Šiuo metu baigiamas rekonstruoti ir laivams švartuoti pritaikomas Ventės rago molas, pastatytas 1986 metais kaip ledlaužis ir pėsčiųjų promenada. Anot Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus atstovo Roko Cicėno, pernai Kuršmarėse buvo labai pakilęs vandens lygis, todėl rekonstrukcijos darbai vyko lėčiau. „Šiemet vanduo nuslūgęs. Atsivėrė po vandeniu buvusios molo skylės, tad tenka jas lopyti. Preliminariu vertinimu, rekonstrukcija bus baigta po 2–3 savaičių“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Tačiau siekiant, kad Ventės rage švartuotųsi laivai, vien to nepakanka – reikia ir farvaterio. Dabar, norėdami iš Nidos pasiekti Ventės ragą, marių kruizą pasirinkę poilsiautojai turi plaukti ne tiesiai į Ventę, bet į Mingės kaimą Nemuno deltoje. Čia jų laukia specialiai užsakytas autobusas, vežantis į ornitologinę stotį, o paskui parvežantis atgal į Lietuvos Venecija vadinamą gyvenvietę, iš kurios vėl plaukiama į Nidą. Situacija kardinaliai pasikeis sukūrus naują laivybos arteriją. Ji bus 1,6 kilometro ilgio ir drieksis nuo seniai laivininkų naudojamo vandens kelio Atmatos upė – Nida iki Ventės rago krantinės.

Pasak Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus direktoriaus Ramūno Grigonio, farvaterio kasimo darbai prasidės nuo liepos 15-osios. Rangovė – kauniečių UAB „Hidrum“. Projekto vertė – 170 126 eurai.

„Būtume galėję pradėti darbus anksčiau, tačiau Kuršių mariose galioja griežti aplinkosaugos reikalavimai dėl paukščių, žuvų migracijos, neršto. Todėl marių dugno gilinimas vyks nuo liepos 15-osios iki rugsėjo vidurio. Rangovai – patyrę, savo srities profesionalai, jiems šio termino turėtų pakakti“, – teigė R. Cicėnas.

Pagal sutartį numatyta, kad farvateris bus 1,2 metro gylio ir 25 metrų pločio. „Kai rangovai baigs darbus, muziejus turės 5 metus prižiūrėti tą vandens kelią. Marių dugnas – kintantis, farvateris gali būti užneštas smėliu. Todėl norime apsidrausti ir padaryti daugiau“, – kalbėjo R. Cicėnas.

Reikės prižiūrėti

Muziejininkai jau kurį laiką intensyviai derėjosi tiek su Šilutės rajono, tiek su Neringos miesto valdžia dėl naujojo vandens kelio eksploatacijos. Norima, kad jo priežiūrą perimtų savivaldybės, nes jos esą labiausiai suinteresuotos turizmo galimybėmis.

Šilutės rajono meras V. Laurinaitis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog tokios atsakomybės nesikratytų. „Manome, kad tą arteriją galėtume prižiūrėti kartu su Neringos savivaldybe, nes būtent iš Nidos vyksta daug kruizų į Nemuno deltą. Atšaka, kuria bus galima laivais nuplaukti tiesiai į Ventės ragą, labai svarbi. Rajone dabar plėtojame vadinamojo ornitologinio turizmo koncepciją. Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje toks turizmas itin populiarus, o mes Nemuno deltoje turime visas sąlygas, bet jomis nesinaudojame“, – dėstė rajono vadovas.

Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, vandens turizmo plėtojimas, alternatyvių keliavimo galimybių skatinimas – vieni kurorto prioritetų. „Džiaugiamės atsirandančiais naujais vandens maršrutais, kurie kuria pridėtinę vertę visam regionui, didina Neringos patrauklumą. Pridėtinę vertę neabejotinai kurs ir vandens kelias į Ventės ragą. Žinoma, kalbėti apie šio kelio palaikymą galėsime tik įvertinę mūsų finansines galimybes“, – neslėpė jis.

Turizmo postūmis

Ventės ragas, jame įsikūrusi ornitologinė stotis su muziejumi, lankytojams atviras švyturys labai populiarūs nuo pavasario iki rudens. „Per metus mus aplanko apie 250 tūkst. turistų. Jeigu žmonės galėtų pasiekti Ventės ragą ne tik sausuma, bet ir vandens keliu, jų būtų dar daugiau. Dabar čia galima atplaukti nebent plokščiadugne arba pripučiama valtele“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Šilutės rajono turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė tikino, kad įtakos turistų pagausėjimui turi bet koks naujas infrastruktūrinis projektas. „Vandens kelias į Ventės ragą tikrai sulauks dėmesio. Ypač nudžiugti turėtų paukščių mylėtojai. Dirbti mūsų centre yra priimtas ornitologas, nes manome, kad pamarys gali tapti paukščių stebėtojų rojumi, tik reikia išplėtoti rinkodarą, sukurti koncepciją, išreklamuoti galimybes“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino ji.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Edita Lubickaitė pritarė – vandens keliai regione yra gyvybiškai svarbūs. „Gyvename tarp vandenų, o pasiekti Neringą problemiška – keltai, rinkliavos. Todėl vandens keliai tampa puikiausia alternatyva. Jie aktualūs ir turizmo plėtotojams, ir vietos verslininkams. Galimybe iš Nidos tiesiogiai laivais nuplaukti iki Ventės rago neabejotinai bus naudojamasi“, – tikino E. Lubickaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"