Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Valdininkai susizgribo: M. K. Čiurlionio kelio skulptūras saugos valstybė

 
2018 09 14 11:25
Garsiausi to meto medžio drožėjai, kalviai, stalius, tapytoja 1975-1976 metais sukūrė 24 kūrinius - "Čiurlionio kelio" skulptūras, stogastulpius, kompozicijas. Dabar jie tapo bešeimininkiu turtu. regionunaujienos.lt nuotrauka
Garsiausi to meto medžio drožėjai, kalviai, stalius, tapytoja 1975-1976 metais sukūrė 24 kūrinius - "Čiurlionio kelio" skulptūras, stogastulpius, kompozicijas. Dabar jie tapo bešeimininkiu turtu. regionunaujienos.lt nuotrauka

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelio šešios skulptūrų grupės ir aštuonios pavienės skulptūros paskelbtos valstybės saugomais objektais. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, atsižvelgdama į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teikimą, pasirašė tai skelbiantį įsakymą.

30-ies medžio skulptūrų ansamblis yra sukomponuotas prie kelio nuo Senosios Varėnos, kur M. K. Čiurlionis gimė, iki Druskininkų – Varėnos rajono ir Druskininkų miesto savivaldybių teritorijose, rašoma pranešime spaudai.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelio skulptūrų grupę paskelbus valstybės saugomais objektais, jų valdytojai galės kreiptis dėl finansavimo iš valstybės biudžeto joms restauruoti.

Skulptūras tautodailininkai iš medžio išskobė 1975–1976 metais, minint dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimimo šimtmetį, jų būklė šiek tiek tvarkoma buvo tik 2000-aisiais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"