Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sudegintos bagažinėje merginos artimieji teisybės ieškos ES Teisingumo Teisme

 
2018 06 21 11:49
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniaus apygardos administracinis teismas nepaskelbė sprendimo byloje dėl žalos atlyginimo automobilio bagažinėje Dembavoje sudegintos ir pagalbos nesulaukusios merginos artimiesiems – nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Į šį teismą kreipiamasi prašant priimti prejudicinį sprendimą šiame ginče, ketvirtadienį paskelbė teisėja Rasa Ragulsytė-Markovienė.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja privalomą vietos nustatymo duomenų teikimą, kai skambinama iš įrenginių be SIM kortelių.

Teismas taip pat kelia klausimą: jei nacionalinis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę asmenims paskambinti Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu 112 be SIM kortelės, ar ši aplinkybė reiškia, kad vietos nustatymo duomenys turi būti nustatyti pagal direktyvos reglamentavimą.

„Jeigu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atsakymai reikštų, kad Lietuvos atsakingos institucijos šioje situacijoje turėjo pareigą užtikrinti Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu 112 skambinančiojo asmens vietos nustatymą, teismui šioje administracinėje byloje gali būti reikšminga tai, ar nacionalinis teisinis reglamentavimas užtikrino tinkamą asmens, skambinusio Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu 112, vietos nustatymo tikslumą“, – paskelbė teismas.

Teismas taip pat prašo atsakyti ir į klausimą, ar nacionalinis teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, privalo nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Europos Sąjungos teisės pažeidimo ir asmenų patirtos žalos, ar pakanka nustatyti netiesioginį priežastinį ryšį, jeigu pagal nacionalinę teisę ar teismų praktiką to pakanka valstybės atsakomybei kilti.

Laukiant išaiškinimo bylos nagrinėjimas dėl žalos priteisimo sustabdytas.

Valandą skambino BPC

Skubios pagalbos telefonas 112 yra įdiegtas ir veikia visoje Europoje. 2013 metų rugsėjį Panevėžio rajone du vyrai išžagino nepilnametę ir uždarė į bagažinę. Nusikaltėliai iš jos telefono neatėmė. Pagrobta ir uždaryta automobilio bagažinėje mergina 10 kartų, daugiau nei valandą skambino Bendrosios pagalbos centrui (BPC) prašydama pagalbos, tačiau jos nesulaukė ir prarado galimybę būti išgelbėta.

„Mes manome, kad teismas pagrįstai nusprendė kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, klausimai užduoti iš esmės tokie, ko mes ir prašėme. Iškelti klausimai: pirmiausia, ar teisinis reglamentavimas suteikia prielaidą manyti, kad pažeidimas buvo pakankamai šiurkštus, taip pat priežastinio ryšio vertinimas. Manome, kad priežastinio ryšio problema šioje byloje yra pati didžiausia“, – žurnalistams sakė ieškovams byloje atstovaujanti Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros docentė Loreta Šaltinytė.

Ji mano, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas suteiktų tvirtesnį pagrindą Lietuvos teismui priimti sprendimą. Teisininkė sako, kad ši byla be galo sudėtinga ir tikriausiai Lietuvos teismų praktikoje nėra panašaus sudėtingumo bylų.

„Byloje keliami klausimai, kurie nėra išplėtoti nei Lietuvos teismų, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje“, – sakė L. Šaltinytė.

Šioje byloje keltas klausimas, kad pagrobta mergina galėjo skambinti iš telefono be SIM kortelės.

L. Šaltinytė atkreipė dėmesį į tuo metu vyravusią praktiką nereaguoti į skambučius, nerodančius skambinančiojo numerio.

„Tuo metu buvo priimta nereaguoti į skambučius, kurie gaunami nerodanti telefono numerių, tai yra be SIM kortelės, kad yra apgaulingi skambučiai, esą tai laiko švaistymas. Mes manome, kad toks operatorės elgesys ir policijos pareigūno, kuris gavo pranešimą, atsainus ir ciniškas sureagavimas, neskubėjimas siųsti pagalbą buvo nulemtas to, kad šis skambutis iš karto buvo kvalifikuotas kaip melagingas“, – žurnalistams sakė L. Šaltinytė.

Ji mano, kad jei Lietuva būtų įgyvendinusi direktyvą, policija būtų galėjusi aiškiai sureaguoti ir išgelbėti galimybės būtų didesnės.

BPC įranga nerodė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono numerio, be kurio šios įstaigos darbuotojai negalėjo nustatyti skambinančiosios tikslios buvimo vietos.

Po valandos gelbėtojai gavo pranešimą apie miške atvira liepsna degantį automobilį. Atvykus į įvykio vietą ir užgesinus automobilį, jo bagažinėje rastas sudegęs kūnas.

17-metės dukters ir anūkės netekę artimieji kreipėsi kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės 4 milijonus eurų neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjai prašė teismo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė Europos Sąjungos teisės aktų.

Atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Ryšių reguliavimo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos ir Bendrojo pagalbos centro

17-metės netekusi šeima sako, kad dėl šio pažeidimo mergina prarado galimybę būti išgelbėta.

„Lietuvos valstybė solidariai atsakinga už nusikaltimą kartu su jį įvykdžiusiais asmenimis“, – rašoma skunde.

Nei Vilniaus BPC, nei Panevėžio BPC dviem būdais nesugebėjo nustatyti skambinusiosios buvimo vietos. BPC darbuotojos ir pagalbos prašiusios merginos pokalbiai, kaip ir kiti pokalbiai su BPC, buvo įrašinėjami.

„Girdėti, kaip ją veža, kaip ištraukia iš automobilio, kaip žagina. Ji prašo pagalbos kaip atidaryti bagažinę, BPC nežinojo, negalėjo suteikti pagalbos. Gyvybė užgeso nepadėjus ragelio, buvo girdėti automobilio spragsėjimas“, – žurnalistams sakė pareiškėjams atstovaujantis advokatas Arūnas Žalnieriūnas.

Septyniolikmetė nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį. Vėliau prieš merginą buvo panaudota seksualinė prievarta, o, siekiant nuslėpti nusikaltimus, kaltinamieji auką netrukus nužudė, automobilio bagažinėje sudegindami ją gyvą.

J. Jakubaitis ir D. Antanaitis yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"