Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sparti Kauno rajono plėtra džiugina ir kelia iššūkių

 
2018 04 23 17:20
Aptarti statybų pokyčius Kauno rajone susirinko gausus būrys specialistų / 
Aptarti statybų pokyčius Kauno rajone susirinko gausus būrys specialistų /  Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka

Kauno rajonas yra viena iš nedaugelio šalies vietovių, kur gyventojų skaičius kasmet auga. Vien 2017 metais čia pastatyta daugiau kaip tūkstantis naujų būstų: kiek pat kiek ir Kaune, nors mieste gyvena tris kartus daugiau gyventojų. Vis dėlto Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas neslepia: džiaugsmą dėl demografinės padėties ir sparčios plėtros stelbia nerimas, nes dažnai urbanizuotose vietovės paliekama netinkamai sutvarkoma infrastruktūra.

Kauno rajono savivaldybės mero nuomone, Vyriausybė taip pat turi prisidėti prie švietimo, sveikatos ir kitų paslaugų plėtros savivaldybėse, pagerinti vietinės reikšmės kelių finansavimą. „Vienai savivaldybei, taikant dabartinę finansavimo formulę, tai yra sunkiai įgyvendinamas projektas. Jeigu dabartinį finansavimą išdėstytume į metų seką, tai mums reikėtų 70 metų, kad išasfaltuotume visus vietinės reikšmės kelius“, ‑ neslėpė V. Makūnas.

Naujakuriai spaudžia savivaldybę ne tik dėl dulkančių kelių, jie reikalauja vaikų darželių ir pradinių mokyklų, viešų poilsio zonų. Negana to, kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai, pardavę namus, neįrengia gatvių apšvietimo, palieka nesutvarkytus šaligatvius. Šias problemas dažniausiai taip pat tenka spręsti savivaldybei.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas neslėpė, jog nekilnojamojo turto vystytojai yra linkę apeiti teisės aktų reikalavimus. / Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas neslėpė, jog nekilnojamojo turto vystytojai yra linkę apeiti teisės aktų reikalavimus. / Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka

Bandys pažaboti neatsakingus vystytojus

„Dažnas galvoja, kaip daugiau eurų išgauti iš vieno kvadratinio metro, o tuomet ateityje tokiuose rajonuose ir kyla problemos. Ir tai nėra vien Kauno rajono problema, panaši situacija yra susidariusi Klaipėdos ir kituose rajonuose, esančiuose šalia didžiųjų miestų“, ‑ sakė Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Jis neslėpė, jog nekilnojamojo turto vystytojai yra linkę apeiti teisės aktų reikalavimus ir kartu pastebėjo, kad Kauno rajone infrastruktūrai dėmesio skiriama daugiau nei kitose vietovėse. „Esama nemažai problemų ir kai kurios iš jų ypač pastebimos sparčiai urbanizuojamame Kauno rajone. Tai, kad vyksta didžiulė plėtra, yra pliusas Kauno rajonui, savivaldybei. Tačiau esant tokiam dideliam intensyvumui tenka atitinkamai tvarkyti infrastruktūrą. Toks mastas, koks vyksta Kauno rajone, pareikalauja nemažų lėšų, todėl natūralu, kad savivaldybė, neturi tiek lėšų, todėl ne visos infrastruktūrinės teritorijos yra pilnai išvystomoms“, ‑ sakė M. Narmontas.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas pastebėjo, kad gyventojų požiūris keičiasi: jei anksčiau dažniausia buvo norima ištrūkti iš miesto ir įsikurti ant žemės, dabar reikalaujama gerokai daugiau / Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas pastebėjo, kad gyventojų požiūris keičiasi: jei anksčiau dažniausia buvo norima ištrūkti iš miesto ir įsikurti ant žemės, dabar reikalaujama gerokai daugiau / Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka

Pasak AM atstovo, esama pavyzdžių, kai kelių šimtų sklypų kaimas neturi normalaus privažiavimo. „Turime keletą rajonų, kuriuose vyrauja labai mažas būstas. Gerai, kai jie statomi mieste, tačiau užmiestyje kyla klausimų dėl tvarumo, nes teritorijos tampa monolitinėmis, be socialinės infrastruktūros: vaikų darželių, mokyklų, poilsio zonų, viešojo maitinimo įstaigų. Su šiais iššūkiais reikia tvarkytis, prie to dirba Vyriausybė, Aplinkos ministerija. Manome, kad Savivaldybių infrastruktūros įstatymas ateityje turėtų suvaldyti teritorijų plėtros problemas, kad kartu su gyventojais atkeliautų ir visa teritorijai reikalinga infrastruktūra: pradedant asfaltu ir baigiant vaikų darželiu, mokykla“, ‑ kalbėjo AM Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad kartu keičiasi ir gyventojų požiūris. Jei anksčiau dažniausia buvo norima ištrūkti iš miesto ir įsikurti ant žemės, dabar reikalaujama gerokai daugiau. „Žmonės nebenori bėgti į plynus laukus ir laukti, kol ten atsiras tinklai, nenori važinėti purvinais automobiliais, išdaužytomis gatvėmis. Jie ieško jau dabar, kur gali gauti aukštą gyvenimo kokybę, kuo toliau, tuo labiau tai bus jaučiama“, – pabrėžė M. Statulevičius.

Sukurs sąlygas sąžiningai konkurencijai

Savivaldybių infrastruktūros įstatymo projektą Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Jei bus patvirtintas, Savivaldybių infrastuktūros įstatymas įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Jis, M. Narmonto nuomone, turėtų sukurti sąlygas sąžiningai konkurencijai tarp pačių savivaldybių, nekilnojamojo turto vystytojų ir pramonės objektų statybų.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas įsitikinęs: Vyriausybė taip pat turi prisidėti prie švietimo, sveikatos ir kitų paslaugų plėtros savivaldybėse, pagerinti vietinės reikšmės kelių finansavimą / Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas įsitikinęs: Vyriausybė taip pat turi prisidėti prie švietimo, sveikatos ir kitų paslaugų plėtros savivaldybėse, pagerinti vietinės reikšmės kelių finansavimą / Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka

„Svarbiausias dalykas yra turėti tokius instrumentus, kad atėjus gamykla ar vystytojas į Kauno rajoną žinotų, kad tokios pat sąlygos yra Kauno mieste ir Vilniaus rajone. Nes dabar mes pastebim, kad savivaldybės išradinėja savo taisykles, savo tvarkas“, ‑ teigė AM atstovas.

Kauno rajonas pasižymi ne tik gyvenamojo sektoriaus plėtra, bet ir sparčiausiai šalyje besivystančiomis pramonės zonomis. Pernai Kauno LEZ, Sergeičikų kaime, nusprendė investuoti pasaulyje žinomos kompanijos „Continental“, „Hella“, „Hollister“, Domeikavos seniūnijoje ‑ „Hegelman Transporte“. Plečiasi ir Garliavos, Muniškių, Ringaudų pramonės zonos.

„Manau, kad naujų stambių gamintojų atėjimas tiek į Kauno laisvąją ekonominę zoną, tiek į kitas pakaunės vietoves bus teigiamas postūmis. Stambių gamintojų atėjimas sukuria aukštos kokybės biurų, verslo centrų, kur žmonės norės dirbti, ir būstų poreikį. Žmonių, gaunančių didesnį atlyginimą, didesni ir lūkesčiai būstu. Jie norės brangesnio, kūrybiškesnio, kokybiškesnio, ekonomiškai ir energetiškai efektyvesnio būsto. Tokio būsto poreikis tik didės, tai jau dabar matome iš Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos pavyzdžių“, ‑ sakė M. Statulevičius.

„Siekiame, kad plėtra Kauno rajone vyktų atsakingai: nauji gyvenamieji kvartalai būtų patogūs, netrūktų poilsio zonų, o verslas netrikdytų gyventojų. Klaidų galima išvengti tik derinant įvairių grupių interesus, tariantis su specialistais, atsakingomis žinybomis veikiant kartu“, ‑ pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Problemoms aptarti Raudondvaryje surengta konferencija „Statybų pokyčiai Kauno rajone: kartu, atsakingai, kitaip“. Forume, be jau minėtų Aplinkos ministerijos Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovų, taip pat dalyvavo teritorijų planavimo, kraštovaizdžio specialistai, vietos bendruomenių atstovai, architektai.

Kauno rajono savivaldybės specialistai pristatė kur, kada ir kiek bus statoma mokyklų, darželių, kultūros ir sporto statinių, kokiais keliais pakaunėje važiuosime, riedėsime, plauksime, kaip bus vystoma vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų plėtra bei pastatų statyba Kauno marių regioninio parko prieigose.

Taip pat pasidalinta teritorijų planavimo, architektūros vizija: ko savivaldybė sieks, ką skatins ir ko netoleruos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"