Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Smegduobių krašte pavasario nelaukiama

 
2018 03 18 12:00
Prie Žalsvojo šaltinio yra nuoroda.
Prie Žalsvojo šaltinio yra nuoroda. pasvalys.lt nuotrauka

Balandis kelioms Biržų rajono gyventojų šeimoms, gyvenančioms ant prarajos, – nerimo metas. Namus, o galbūt ir juos pačius graso praryti jų sodybose atsivėrusios smegduobės.

Smegduobėmis garsėjančiame Biržų regioniniame parke šįmet atsivėrė kol kas tik viena smegduobė, nors dėl itin šlapio rudens geologai pranašavo naujų smegduobių gausą. Biržų regioninio parko vadovo Kęstučio Barono teigimu, ilgametė patirtis rodo, kad smegduobės atsiveria atšilus orams, kai žmonės pradeda džiaugtis pavasariu. Kitų vietovių gyventojams besiveriančios smegduobės tampa atrakcija, o kelios Biržų rajono gyventojų šeimos, kurių sodybose jau porą metų yra atsivėrusios smegduobės, nuolat patiria pavojų.

Nuolat jaučia nerimą

K. Baronas pabrėžė, kad dėl itin drėgno praėjusių metų rudens smegduobių dar gali atsiverti. „Šiemet sausio mėnesį Biržų regioninio parko teritorijoje atsivėrė kol kas viena smegduobė“, – sakė jis. Anot Biržų regioninio parko vadovo, daugiausia smegduobių atsiranda balandžio mėnesį. Jis ypač nerimavo, kad plečiasi smegduobės, kurios atsivėrė prieš dvejus metų poros žmonių ūkiuose, netoli jų gyvenamųjų namų.

„Iš tiesų tie žmonės nuolat patiria pavojų. Labai gaila, kad valstybė nėra jiems numačiusi jokios pagalbos“, – apgailestavo K. Baronas. Jo manymu, žmonės patys turėtų gelbėtis ir savo lėšomis išsikelti kitur. „Todėl Biržų krašto žmonės pavydi šilutiškiams, nes šiems potvynių metu valstybė rodo kur kas daugiau dėmesio ir padeda įvairios tarnybos“, – sakė Biržų regioninio parko vadovas.

Tvarkys giliausią smegduobę

Beje, pavasario lietūs išplovė ir tebeplauna 21 metro gylio smegduobę, žinomą Žalsvojo šaltinio vardu. Tačiau jau skirta lėšų sutvarkyti giliausiam Lietuvos urvui (jis prieš 60 metų atsivėrė Pasvalyje), iš kurio trykšta minėtas šaltinis.

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jos Pasvalys itin didžiuojasi giliausiu Lietuvoje urvu. „To sieros vandenilio prisotinto vandens, žinoma, negeriame, tačiau žmonės juo gydo skaudamus sąnarius“, – sakė jis. Meras priminė, kad tarpukariu Pasvalys garsėjo kaip kurortas, į kurį gydytis atvažiuodavo sergantieji sąnarių ligomis. „Tiesa, tam tikslui sieros vandenilio turintis vanduo buvo imamas iš kito šaltinio, jo dabar nebėra“, – teigė rajono vadovas.

Giliausias Lietuvoje

Pasvalio miesto seniūnas Kęstutis Mitras pasakojo, kad šio miesto įžymybe vadinamas Žalsvasis šaltinis neatlaikė gausaus pavasario lietaus – sugriuvo apsauginė šaltinio sienelė. Apie tai buvo informuota Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Parengus tvarkymo darbų projektą ir išrinkus šaltinio teritoriją tvarkysiančius specialistus, bus pradėti darbai. Kol kas neskelbiama, kiek lėšų tam skirta.

Kai 1960-aisiais ištryško Žalsvasis šaltinis, ne vieną dešimtmetį manyta, kad smegduobės gylis siekia apie aštuonis metrus. Tačiau speleologams nuodugniai ištyrus šį urvą nustatyta, kad jis yra beveik 21 metro gylio.

Šio šaltinio vanduo niekada neužšąla, tad žiemą prie jo visada gausu paukščių. Šaltinio kraštai – iš gipso ir dolomito. Kaip tikino VSTT vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas, tirpstant gipsui Žalsvasis šaltinis keičia formą.

Smegduobėmis garsėjančiame Biržų regioniniame parke šįmet atsivėrė kol kas tik viena smegduobė, nors dėl itin šlapio rudens geologai pranašavo naujų smegduobių gausą.

Gydomieji šaltiniai nedomina

Biržų regioninio parko direktorius K. Baronas priminė, kad Šiaurės Lietuvoje yra du garsūs šaltiniai, kurių vanduo taip pat kvepia siera. Vienas jų yra Likėnų kurorte, kitas – Pasvalyje. „Tačiau jie – neįspūdingi, tad turistai juos ne itin lanko“, – sakė parko vadovas. Anot jo, į smegduobėmis garsėjantį Biržų regioninį parką atvykstantys šalies ir užsienio turistai paprastai nori pamatyti Kirkilų apžvalgos bokštą, prie jo esančius karstinės kilmės Kirkilų ežerėlius. Turistus domina ir ilgiausias medinis tiltas per Širvėnos ežerą bei Karvės olos vardą turinti smegduobė.

Ši maždaug 200 metų smegduobė yra 13 metrų gylio, į ją veda laiptai. Karvės ola ji vadinama, nes tikima, kad joje prasmegusi karvė. Pastaruoju metu numatyta keisti apirusius laiptus į smegduobę, ją aptverti. „Prie smegduobės priėję turistai neturėtų nugarmėti. Tačiau neramu, kad į karstines įgriuvas neįkristų jokių taisyklių nepaisantys keturratininkai“, – sakė Biržų regioninio parko vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"