Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sirams Jonava nėra vien tarpinė stotelė

 
2018 03 13 12:30
Iš septynių pasilikusių Vilniuje sirų pabėgėlių keli sėkmingai dirba kirpėjais / 
Iš septynių pasilikusių Vilniuje sirų pabėgėlių keli sėkmingai dirba kirpėjais /  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kauno regiono darbdaviai griauna mitą, kad jie bijo nemokančių lietuvių kalbos, išpažįstančių kitą religiją ir puoselėjančių kitas nei mūsų tradicijas darbuotojų. Dešimt Jonavoje ir dvylika Kaune besidarbuojančių pabėgėlių iš Sirijos tvirtina, kad Lietuva yra patraukli šalis, nors klimatas čia jiems per šaltas, o atlyginimai ir išmokos maži.

Ruklos pabėgėlių centro direktorius Robertas Mikulėnas pabrėžė, kad pastaruoju metu itin suaktyvėjo pabėgėlių įdarbinimas. Tam palankios ir Užimtumo įstatymo nuostatos – dvejus metus jų darbo vietos finansuojamos iš darbo biržos biudžeto padengiant 75 proc. darbo užmokesčio ir sumokant „Sodros“ įmokas už įmonės įdarbintą žmogų. „Darbdaviams tokia politika priimtina“, – sakė R. Mikulėnas.

Iš 468 asmenų, perkeltų į Lietuvą iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, yra likę 73 žmonės. Jie įsidarbino Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Rukloje, Kaišiadoryse ir Kėdainiuose.

Daugiausia pabėgėlių iš Sirijos yra įdarbinusi Jonavos baldų įmonė „Baldai Jums“ ir tekstilės fabrikas „A grupė“. Iš 468 asmenų, perkeltų į Lietuvą iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, yra likę 73 žmonės. Jie įsidarbino Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Rukloje, Kaišiadoryse ir Kėdainiuose. Kaišiadoryse trys pabėgėliai dirba paukštyne, vienas – moksliniu darbuotoju Lietuvos žemdirbystės institute Kėdainių rajone. Kaune liko 12 sirų. Jie dirba įvairius ‑ kepėjo, virtuvės – darbus arba pagalbiniais darbininkais statybose, baldų gamybos įmonėse. Iš septynių pasilikusiųjų Vilniuje keli sėkmingai dirba kirpėjais, virėjais bei darbininkais Rudaminos paukštyne.

Šie imigrantai susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir visi Lietuvos gyventojai – darbo apmokėjimas mūsų šalyje yra per menkas. „Pabėgėliai iš Sirijos tvirtina, kad Lietuva jiems yra patraukli šalis, tačiau čia klimatas per šaltas, o atlyginimai ir išmokos yra mažoki. Daugelis atvykėlių neslepia, kad jų tikslas ‑ įsikurti ekonomiškai stipresnėse valstybėse“, – teigė R. Mikulėnas.

Vertino atsargiai

Jonavos bendrovėje „Baldai Jums“ šiuo metu dirba septyni sirai. Pasak šios bendrovės direktoriaus Alfonso Meškausko, jie atlieka vidutinio sudėtingumo operacijas. „Sunkiausia buvo pasiryžti. Iš pradžių į pabėgėlių įdarbinimą žiūrėjome gana atsargiai. Po kelių pokalbių apsisprendėme priimti dirbti pirmuosius du iš jų. Po dviejų mėnesių įsitikinę, kad problemų nekyla, įdarbinome dar keturis, o vėliau – dar vieną. Dabar jau matome, kad jie dirba produktyviai“, – pasakojo A. Meškauskas.

Pradžioje iškilusius klausimus padėjo spręsti pakviestas vertėjas, vėliau bendrauti padėjo „Google“ vertėjo programa. „Kadangi pabėgėliai lanko lietuvių kalbos kursus, nesudėtingus dalykus su jais jau galima išsiaiškinti ir bendraujant mūsų šalies kalba. Visi šie žmonės dirba skirtingose brigadose, tai irgi padeda jiems greičiau mokytis lietuvių kalbos“, – įsitikinęs „Baldai Jums“ vadovas.

Prieš Naujuosius metus du iš fabrike dirbančių pabėgėlių paprašė savaitės atostogų. Vienas važiavo į Olandiją, o kitas norėjo aplankyti artimuosius Vokietijoje. „Žinoma, toptelėjo mintis, kad po atostogų jie pas mus nebegrįš“, – neslėpė direktorius. Tačiau abu darbuotojai sugrįžo. Kad šių žmonių ketinimai įsikurti Lietuvoje rimti, esą liudija ir tai, jog jie visi išsinuomojo butus, įsigijo automobilius.

Paklaustas, ar ateityje žada priimti dar daugiau pabėgėlių dirbti įmonėje, A. Meškauskas buvo atviras: „Manau, kad mūsų 400 darbuotojų kolektyve įdarbinti 7 pabėgėliai kol kas yra pakankamas skaičius, o vėliau matysime.“

UAB „Baldai Jums“ kolektyvas, pasak direktoriaus, pabėgėlius priėmė geranoriškai. „Jie ir patys yra bendraujantys, neišsišokantys, nereikalaujantys kokių nors išskirtinių sąlygų. Visada pabrėžiame, kad jie sakytų, kaip yra iš tikrųjų, nepagražintų situacijos, tačiau sirai tvirtina, kad jiems viskas gerai. Nesulaukėme nusiskundimų ir iš mūsų darbutojoų“, – pasakojo A. Meškauskas.

Pasirinko darbą pagal patirtį

Šiuo metu trys sirai dirba ir Jonavoje esančiame tekstilės fabrike „A Grupė“. Du iš jų kolektyvą papildė beveik prieš pusmetį, trečiojo darbo stažas – 1,5 mėnesio. „Įsidarbinti pas mus norėtų dar du, tačiau šiuo metu neturime laisvų darbo vietų“, ‑ sakė „A Grupės“ generalinis direktorius Virginijus Vizbaras.

Du vyrai yra siuvėjai, o vienas – sukirpėjas. Dažniausiai pabėgėliai ieško tokio pat darbo, kokį yra dirbę savo šalyje. „Pasodinime juos prie siuvimo mašinų ir supratome, kad jie tikrai turi šio darbo patirties. Didžiausias iššūkis buvo kalba, todėl Ruklos pabėgėlių centrui įteikėme pagrindinių mūsų gamyboje vartojamų žodžių (siūlas, ritė, adata, siūti ir pan.) žodynėlį. Šie žmonės pas mus atėjo jau mokėdami šiuos žodžius. Įdarbinti sirai nekalba nei anglų, nei rusų kalba. Todėl į pagalbą teko pasitelkti šiuolaikines priemones – „Google“ vertėją. Mes rašydavome lietuviškai, o jie – arabiškai“, ‑ pasakojo V. Vizbaras. Dabar pusmetį fabrike triūsiantys vyrai jau gali susikalbėti lietuviškai.

Paklaustas, kaip į naujuosius darbuotojus reagavo įmonės kolektyvas, bendrovės vadovas neslėpė: geranoriškai, bet pakikendami. Pas mus nėra vyrų siuvėjų, tad moterims iš pradžių buvo šiek tiek keista. Vis dėlto sirai įrodė, kad sugeba atlikti jiems patikėtas užduotis“, ‑ teigė „A Grupės“ generalinis direktorius.

Kadangi bendrovė savo produkcijai kelia itin didelius reikalavimus, kiekvienam sirui paskirta patyrusi kuratorė, kuri prižiūri jų darbą, pataria ir taiso klaidas. Įmonės vadovas neslėpė – pabėgėliams mokamas 900 eurų atlyginimas.

V. Vizbaras neabejojo, kad „A Grupėje“ įsidarbinusiems sirams Jonava nėra laikina stotelė. Vienas jų jau pasirašė ilgalaikės buto nuomos sutartį, kitam buto ieškoma. „Jonavoje klaikiai trūksta butų nuomai“, – neslėpė pašnekovas.

Pabėgėliai „A Grupėje“ yra bandę įsidarbinti ir anksčiau. „Bet vieną pasodinome prie siuvimo mašinos ir paaiškėjo, kad jis ne kažin ką sugeba. Kitas buvo įsidarbinęs, bet iš karto perspėjo, kad greitai išvažiuos pas savo giminaičius į Vokietiją. Taip ir buvo. Dabar dirbantys vyrai kol kas nekalba apie išvykimą. Vieno žmona neseniai pagimdė vaikelį, tad jie pajuto Lietuvos socialinių garantijų, medicinos srities pranašumus. Pas mus dirbantys asmenys teigia, kad jiems čia saugu ir gerai“, – aiškino V. Vizbaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"