Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Savižudybių prevencijai stiprinti – naujas tyrimas

 
2018 01 10 16:00
Lietuvoje kaupiama savižudybių statistika, tačiau labai mažai surinkta duomenų apie jų priežastis. /
Lietuvoje kaupiama savižudybių statistika, tačiau labai mažai surinkta duomenų apie jų priežastis. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kauno ir Panevėžio apskričių bei dalies Žemaitijos regiono gyventojų, kurių artimieji savo noru pasirinko mirtį, bus prašoma atsakyti į klausimus, kas nusižudžiusių žmonių gyvenime turėjo būti kitaip, kad jų gyvybės būtų buvusios išsaugotos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros vedėja profesorė Nida Žemaitienė pradeda tyrimą, kuris, kaip tikimasi, prisidės prie savižudybių prevencijos.

Atliekant šį Lietuvos mokslo tarybos remiamą beveik 84 tūkst. eurų vertės tyrimą planuojama apklausti pusantro šimto nusižudžiusių žmonių artimųjų ir išsiaiškinti, kaip pasirinkusieji mirtį gyveno pusmetį iki savižudybės, kaip jie jautėsi, ar ieškojo pagalbos, ar ji buvo jiems suteikta. Apibendrinus duomenis ir suformulavus išvadas, bus ieškoma būdų užbėgti savižudybėms už akių.

Lietuvoje kaupiama savižudybių statistika, tačiau labai mažai surinkta duomenų apie jų priežastis.

Aiškinsis, kaip pasiekiama riba

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2016-aisiais nusižudė 813 mūsų šalies gyventojų. Praėjusiųjų metų duomenys dar nesukaupti, tačiau žinoma, kad 2017-aisiais per mėnesį nusižudydavo vidutiniškai po daugiau kaip pusšimtį žmonių (sausį – 65, vasarį – 47, kovą – 57, balandį – 54, gegužę – 91, birželį – 81).

Stengdamasi padėti ties gyvenimo ir mirties riba balansuojantiems asmenims, savižudybių prevencijos srityje dirbanti profesorė N. Žemaitienė nutarė imtis Lietuvoje kol kas naujo tyrimo – su savo noru pasitraukusių artimaisiais aiškintis, kaip žmogus pasiekė ribą, kai jau nebepajėgė gyventi.

„Lietuvoje kaupiama savižudybių statistika, tačiau labai mažai surinkta duomenų apie jų priežastis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. N. Žemaitienė pasakojo, kad aštuonių specialistų komanda, kurioje – psichologai, mokslo darbuotojai, informacinių technologijų specialistas, yra pasirengę porą metų rinkti duomenis apie tai, kas, artimųjų požiūriu, vyksta su žmogumi pusę metų iki savižudybės.

„Aiškinsimės, ar iki nusižudydami žmonės ieškojo pagalbos, domėsimės, kaip ir kur tai darė, į ką kreipėsi, ar gavo būtinąją pagalbą“, – dėstė profesorė. Ji pabrėžė, jog taip pat bus renkami duomenys, kaip artimieji reagavo į žmogų, kuris galiausiai nusižudė, kaip prieš tai bandė jam padėti. Taip pat norima sužinoti, ar, artimųjų manymu, mirtį galiausiai pasirinkusiam žmogui deramai padėjo sveikatos priežiūros įstaigos ir socialinių paslaugų teikėjai.

Numatyta bendrauti su 150 nusižudžiusių žmonių artimaisiais Panevėžio ir Kauno apskrityse bei dalyje Žemaitijos. „Ėmėmės tikrai sunkaus darbo, tad bendraudami su nusižudžiusių asmenų artimaisiais esame pasirengę suteikti pagalbą ir jiems“, – pažymėjo profesorė.

Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas nebuvo padaryta, kad žmogus gyventų, ir identifikuoti klaidas, kurių vengiant ateityje būtų galima sumažinti savižudybių skaičių.

Apklaus anonimiškai

Atliekant tyrimą dalyvausianti kupiškėnė psichologė Valija Šap, kuri yra žinoma kaip savižudybių prevencijos projekto įgyvendinimo Kupiškio rajone iniciatorė ir vadovė, „Lietuvos žinioms“ teigė, jog savižudybė anaiptol nėra staigus pasirinkimas, tai gana ilgas procesas.

„Tačiau mūsų šalyje iki šiol nebuvo renkami duomenys apie savižudybę, kaip apie procesą“, – sakė ji. V. Šap įsitikinusi, kad jos ir kolegų darbas užpildys šią spragą. „Apklausa bus anoniminė, nei nusižudžiusių asmenų, nei jų artimųjų vardai ar pavardės nebus viešinami“, – pabrėžė V. Šap.

Ji teigė, kad svarbiausia bus išsiaiškinti, kas turėjo įtakos nusižudžiusio žmogaus pasirinkimui, ar jam mėginta padėti ir – kas itin svarbu – kaip artimieji vertina suteiktą pagalbą. „Visos artimųjų mums suteiktos žinios padės mokslui, leis geriau atpažinti žmogų, kuris rengiasi žudytis, ir užkirsti tam kelią“, – sakė psichologė.

V. Šap tenka nemažai bendrauti su policininkais, pedagogais, socialiniais darbuotojais, kurie mokomi neleisti įvykti savižudybei. „Pabendravę su nusižudžiusiųjų artimaisiais mes, psichologai, dar ir pasitikrinsime, ar tinkamai mūsų mokymus priima tie, kuriems tenka susidurti su suicidinių ketinimų turinčiais asmenimis“, – kalbėjo psichologė.

Ji akcentavo, jog išgirdę žmogaus užuominas apie savižudybę jo aplinkos asmenys turi į tai pažiūrėti rimtai, nenumoti ranka ir skatinti jį kreiptis į specialistą.

V. Šap pasidžiaugė, kad pavasarį sueis ketveri metai, kai Kupiškio rajone savižudybių prevencijai skiriamas išskirtinis dėmesys, o per tą laiką metinis nusižudžiusiųjų rajono gyventojų skaičius sumažėjo beveik perpus (nuo 15 iki 7).

Susirūpinęs pasaulinis klubas

Įvertinusios Kupiškio rajono iniciatyvą, dalytis savižudybių prevencijos patirtimi jos atstovus kviečiasi Kelmės, Jonavos, Ukmergės, Raseinių rajonų savivaldybės, šiai sričiai skiriančios papildomų lėšų.

Anot V. Šap, savižudybėmis Lietuvoje susirūpinęs pasaulinis „Rotary“ klubas yra pasirengęs skirti 90 tūkst. dolerių prevenciniam darbui. „Matydama pastangas padėti kenčiantiems ir apie savižudybę galvojantiems žmonėms, tikiu, kad išsaugosime kuo daugiau jų“, – pažymėjo V. Šap.

Emocinė parama telefonu teikiama

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija. Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII visą parą
Vaikų linija. Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII 11:00 – 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba). Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui 8 800 77277 II-VI 16.00 – 20.00
Pagalbos moterims linija. Budi profesionalai, savanoriai konsultantai 8 800 66366 I-VII visą parą
Vilties linija. Budi profesionalai, savanoriai konsultantai 116 123 I-VII visą parą
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"