Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Savivaldybės akibrokštas Seimo neišgąsdino

 
2018 05 23 9:10
Teigiama, kad Jonas Mulokas, kurio koplytstulpį siūlyta pastatyti prie Seimo rūmų, patenka į žymiausių pasaulio architektų dešimtuką, tad būtų nedovanotina prarasti unikalų jo kūrinį.
Teigiama, kad Jonas Mulokas, kurio koplytstulpį siūlyta pastatyti prie Seimo rūmų, patenka į žymiausių pasaulio architektų dešimtuką, tad būtų nedovanotina prarasti unikalų jo kūrinį. Projekto vizualizacija

Nors Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė iniciatyvai šalia Seimo rūmų pastatyti 17 metrų aukščio stilizuotą koplytstulpį, sukurtą pagal vieno ryškiausių išeivijos architektų Jono Muloko projektą, parlamentarai neketina nuleisti rankų. Parlamente kuriami planai, kaip sužlugdyti savivaldybės užmačias.

J. Muloko šeimos narių dovanojamą koplytstulpį valstybės atkūrimo 100-mečio proga planuota pastatyti prie Seimo rūmų, šalia Sausio 13-osios aukų memorialo. Tokiai idėjai kovą pritarė Seimo valdyba, jai neprieštaravo ir parlamento rūmų bei Nepriklausomybės aikštės architektas Algimantas Nasvytis. Balandį 90-metį minėjusio architekto nuomone, laisvės kovų dalyvių atminimui pagerbti skirtas koplytstulpis labai tiktų šalia Seimo rūmų, papildytų Sausio 13-osios memorialo ansamblį ir prasmingai įsilietų į teritorijos architektūrinę visumą.

Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija konstatavo, kad vieta šalia Seimo šiam meno kūriniui netinkama.

Tačiau sostinės savivaldybės nuomonė, kurią išsiaiškinti parlamentarai suskubo prieš įgyvendinant projektą, buvo kitokia. Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija konstatavo, kad vieta šalia Seimo šiam meno kūriniui netinkama. Komisija rėmėsi sostinės architektūros ir urbanistikos ekspertų išvada, esą etnografinės stilistikos ir miestiškos, urbanizuotos Seimo prieigų erdvės derinys nėra geras variantas. Savivaldybės akibrokšto sulaukę projekto rengėjai teigė ieškosią kompromisinių sprendimų.

Ieškos išeities

Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės teigimu, sunkiai suprantama, kad savivaldybei nepatinka dovana, kuri papuoštų miestą. „Tikrai bus ieškoma sprendimo. Gaila, kad procesas taip užvilkintas. Žinoma, iki liepos 6-osios, kaip buvo planuota, projekto įgyvendinti nepavyks“, – apgailestavo parlamentarė.

Pasak Seimo vicekanclerio Antano Dimaičio, savivaldybės komisija savo rašte pabrėžė, kad dėl paties meno kūrinio vertės jokių abejonių neturima, kliūva tik jam statyti parinkta vieta. „Bandome ieškoti variantų, norime išsiaiškinti tokio sprendimo motyvus“, – teigė jis.

Žemės sklypas, kuriame, kaip planuota, turėjo iškilti koplytstulpis, pagal panaudos sutartį priklauso Seimui, ne savivaldybei. Nors monumentas būtų aukštas, Seimo rūmų „nepraaugtų“, derėtų prie Sausio 13-osios memorialo. Dėl šios priežasties naujo akcento atsiradimui neprieštaravo ir vienas memorialo autorių architektas Kęstutis Kisielius.

Padovanoti koplytstulpį Lietuvos valdžiai JAV gyvenantys J. Muloko šeimos nariai pasiūlė prieš dešimtmetį. Tačiau iki šiol įvairios mūsų šalies institucijos nesutarė, kur šis meno kūrinys labiausiai tiktų. Svarstyta jį statyti Lukiškių aikštėje ar ant Tauro kalno.

„Jei mes mėginsime pastatyti visa tai, ką gauname dovanų, o gauname, patikėkite, iš tiesų daug, sunku įsivaizduoti, kaip atrodys Vilnius.“

Nusipelno geresnės vietos

Pasak Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos nario architekto Andriaus Bakšio, sostinėje egzistuoja „dovanų problema“. „Jei mes mėginsime pastatyti visa tai, ką gauname dovanų, o gauname, patikėkite, iš tiesų daug, sunku įsivaizduoti, kaip atrodys Vilnius. Kai kurioms dovanoms daromas politinis spaudimas, visi ko nors nori, reikalauja. Todėl iš principo negalima taip lengvai dalyti viešųjų erdvių“, – teigė architektas. Jo asmenine nuomone, J. Muloko darbas yra puikus ir nusipelnė geresnės vietos – tokios, kad visiems būtų aišku, kodėl jis ten pastatytas. „Geriausias pavyzdys – Kauno Muzikinio teatro sodelyje skulptoriaus Roberto Antinio jaunojo skulptūrinė kompozicija, sukurta šioje vietoje susideginusiam Romui Kalantai atminti. Matai ir tiki, kad tai yra jo vieta“, – sakė A. Bakšys. Jo teigimu, tokį projektą reikėtų vertinti visapusiškai, matyti, „ką tas paminklas nori pasakyti aplinkai“ ir „kaip ta aplinka veiks žmones“.

„Gal sukurtų dar vieną įdomią lankytiną edvę, kur žmonės važiuotų ir žiūrėtų. Pats darbas dėl savo mastelio, meniškumo tikrai to vertas. Tačiau ašis Katedros aikštė – Seimo rūmai yra pakankamai rimta, kad mes, Lietuvos žmonės, galėtume įprasminti kokius nors esminius mūsų šaliai ir jos žmonėms momentus. O tokios dovanos, nors iš esmės ir gražios, vis tiek suponuotos tam tikrų asmeniškumų. Todėl vietų joms reikėtų ieškoti delikačiau“, – sakė A. Bakšys.

Minėtos savivaldybės komisijos vicepirmininkas kultūrininkas Darius Kuolys prisipažino parėmęs iniciatyvą dėl koplytstulpio pastatymo prie Seimo. „Pritariau iš pagarbos architektui Algimantui Nasvyčiui, kuris aprobavo šį projektą. Tačiau aš likau su mažuma“, – sakė D. Kuolys.

Rima Baškienė: "Sunkiai suprantama, kad savivaldybei nepatinka dovana, kuri papuoštų miestą. Tikrai bus ieškoma sprendimo."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Rima Baškienė: "Sunkiai suprantama, kad savivaldybei nepatinka dovana, kuri papuoštų miestą. Tikrai bus ieškoma sprendimo."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pasirengę dialogui

Vieno projekto kuratorių architekto Dariaus Linarto teigimu, savivaldybės komisijos pareikšta nuomonė tėra rekomendacinio pobūdžio. „Bet kokiu atveju esame pasirengę dialogui ir kompromisui“, – sakė jis. Architektas apgailestavo, kad savivaldybės komisijai svarstant šį klausimą projekto autoriai „buvo nušalinti nuo proceso“ – jų argumentai esą mažai rūpėjo tiek komisijai, tiek ekspertams. „Susidarė įspūdis, kad viskas buvo nuspręsta iš anksto. Gal viskas būtų buvę kitaip, jei mums būtų leista atsakyti į klausimus, įvardyti motyvus“, – sakė D. Linartas.

Jis spėjo, kad neigiamam sprendimui įtakos galėjo turėti „asmeniškumai“, atsiradę dėl Seimo raginimo savivaldybei kuo greičiau suderinti klausimą. Šiuo metu jokios kitos vietos minėtam koplytstulpiui architektas sakė nematantis. „Senamiestyje jis nederėtų, skirtųsi stilistika. O čia, prie Seimo, toks akcentas visiškai tiktų“, – tvirtino jis. D. Linarto nuomone, galima būtų svarstyti ir laikino koplytstulpio pastatymo variantą, kol būtų rasta visiems priimtina vieta. „Vilties, kad projektą įgyvendinsime dar šiemet, lieka. J. Mulokas patenka į žymiausių pasaulio architektų dešimtuką, būtų nedovanotina prarasti unikalų jo kūrinį“, – sakė architektas.

Svarbiausi darbai – JAV

J. Mulokas gimė 1907 metais Jusiagiryje, Rokiškio rajone. 1927-aisiais baigė Rokiškio gimnaziją, 1927–1935 metais studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1935–1937 metais J. Mulokas atliko privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1944-aisiais emigravo į Vokietiją, 1949 metais išvyko gyventi į JAV. Nuo 1937-ųjų vertėsi profesine architekto praktika. J. Mulokas mirė 1983 metais Santa Monikoje.

Profesinę veiklą J. Mulokas pradėjo 1937-aisiais. Nuo 1939 metų kartu su savo įkvėpėju architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu dirbo atstatant Vilniaus architektūros paminklus. Lietuvoje žinomiausiu J. Muloko projektu laikoma 1942 metais atstatyta nugriauta Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios kupolo viršutinė dalis – Jogailaičių karūna. 1940 metais jis suprojektavo Židikų kapinių koplyčią, į kurios rūsį buvo perkelti rašytojos Šatrijos Raganos palaikai. Svarbiausi architekto darbai sukurti JAV. Tarp jų yra nemažai bažnyčių – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Sent Luise (1956 m.), Švč. Mergelės Marijos Gimimo Čikagoje (1957 m.), Švč. Mergelės Marijos Kasteryje (1966 m. ), Kryžiaus kelio koplyčia Kenebankporte (1963 m. ).

Teigiama, kad J. Muloko kūryba bene vienintelė tokio masto lietuvių liaudies meno interpretacija šiuolaikinės architektūros priemonėmis. 1970–1974 metais projektuodamas ir įgyvendindamas Lietuvių jaunimo centrą Čikagoje, architektas pastato pagrindiniame fasade iš 6000 plytų savo rankomis sudėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Vyčio preliudą“. J. Mulokas taip pat yra projektavęs nemažai rezidencijų, gyvenamųjų namų Kalifornijoje, Čikagoje. Jo palikimas – ir antkapiniai paminklai, koplytstulpiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"