Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Savam miesteliui dovanoja kapines

 
2018 01 01 10:31
Vienas Kriaunų simbolių – vartai.
Vienas Kriaunų simbolių – vartai. wikipedia.org nuotrauka

Du Rokiškio rajono Kriaunų miestelio gyventojai nutarė padovanoti po turimos žemės plotą Kriaunų kapinių plėtrai.

Kriauniškės pensininkės Janinos Jočienės dovana – 50 arų, ūkininko Antano Kazlausko dovanojama žemė sudaro daugiau kaip 1,3 hektaro. Žmonės teigia šiam žingsniui ryžęsi dėl to, kad miestelio bei jo apylinkių mirusiųjų netektų laidoti... į vandenį.

Nepagarba žmogiškumui

Abiejų kriauniškių žemės dovanojimo dokumentus tvarkęs Povilas Stakys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad tokios dovanos prireikė todėl, kad šią lietingą vasarą ne vieną karstą teko leisti į vandens prisipildžiusią Kriaunų kapinių duobę. „Tikrai baisu yra skandinti karstus. O dar baisiau žinoti, kad apsemtos kapinės netrukus gali tapti įvairių mirtinų infekcijų židiniu. Pasaulio istorija byloja, kad ne viena epidemija prasidėjo netinkamai palaidojus mirusiuosius“, – sakė P. Stakys. Jis pabrėžė, jog esamos akmenine tvora aptvertos Kriaunų kapinės baigiamos prilaidoti, netrukus mirusieji turėtų būti pradėti laidoti gretimame valstybinės žemės sklype, skirtame kapininių plėtrai. „Tačiau tas sklypas – ypač šaltiniuotas, jame nuolat žliugsi vanduo“, – pabrėžė P. Stakys. Jis teigė, jog ir kriauniškiai pabūgo dėl perspektyvos po mirties būti jame paskandinti, o taip pat ir Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonas Laimonas Nedveckas prasitarė nešventinsiantis pažliugusios kapinėms skirtos žemės. „Esu šios bažnyčios zakristijonas, tad žinau klebono poziciją, kuris tvirtina, kad skandinti velionių karstus – baisi nepagarba žmoniškumui“, – teigė P. Stakys.

P. Stakys sakė, jog susirūpinę dėl galimybės po mirties būti palaidotiems oriai, surinkę 258 parašus kriauniškiai reikalavo, kad vietos valdžia surastų deramą vietą kapinėms. „Kaip paprastai būna, į mūsų iniciatyvą bemaž nebuvo sureaguota, teisintasi, kad išpirkinėti žemei nėra pinigų“, – sakė P. Stakys. Anot jo, kaip tik tada, daugelio džiaugsmui ir nuostabai, dovanoti savo žemę kapinių plėtrai pasisiūlė du vietos gyventojai. „Janina Jočienė padovanojo savo žemės plotą, kuris ribojasi su esama kapinių teritorija. Antano Kazlausko žemė yra kitoje pusėje kelio, šalia kurio įsikūrusios Kriaunų kapinės“, – teigė P. Stakys. Jis piktinosi, kad šia vertinga ir visiems gyventojams reikalinga dovana Kriaunų seniūnijos valdžia neapsidžiaugė, o atvirkščiai – ėmė priekaištauti, kad ne jie, valdžios atstovai, o patys gyventojai seniūnijos teritorijoje imasi daryti tvarką.

Šlapia visur

Kad nebuvo įvertintas padovanojęs 1,32 hektaro žemės, „Lietuvos žinioms“ teigė ir pats ūkininkas A. Kazlauskas. „Pats aš tikiuosi numiręs būti palaidotas mūsų šeimos kapavietėje, esančioje Rokiškyje. Tačiau žinau, kad negalėsiu ramiai gyventi žinodamas, kad man artimi ir brangūs Kriaunų žmonės po mirties turės atgulti į vandenį. Tai ir buvo man paskata visų labui atiduoti turimos žemės dalį“, – sakė A. Kazlauskas, kuris pasidžiaugė iš viso valdantis 170 hektarų žemės. Drauge jis sakė, jog po šios dovanos pasijuto tarsi būtų padaręs ką nors blogo, vietos seniūnui suteikęs papildomo darbo. „Neslėpsiu, skaudu susidurti su abejingumu gyviesiems, nepagarba mirusiesiems“, – sakė A. Kazlauskas.

Rokiškio rajono Kriaunų seniūnijos seniūnas Arvydas Rudinskas tvirtino, jog kriauniškių dovanos išties pridarė papildomų rūpesčių. „Žmonės kažkodėl nenori suprasti, kad daugybę nuostolių žemdirbiams pridariusi šiųmetė lietinga vasara, dėl kurios visoje Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, pažliugdino ne tik Kriaunų kapinių, ir aplinkinių teritorijų žemę“, – tvirtino seniūnas. Jis teigė, jog tam, kad tai įrodytų, pasikvietė specialistus, kurie ima ir kapinių plėtrai numatytos, ir vietos gyventojų kapinėms dovanojamos žemės mėginius. „Jei netiki žodžiu, mėginsime tyrimų rezultatais įrodyti gyventojams, jog lyjant lietui šlapia tampa visa mūsų ežeringos vietovės žemė“, – sakė A. Rudinskas. Seniūno pozicijai pritarė ir „Lietuvos žinių“ kalbinta jo pavaduotoja Ramunė Širvinskienė, kurios teigimu, dovanotoje privačioje žemėje šiuo metu taip šlapia, kaip ir valstybinėje, kurioje numatyta kapinių plėtra.

Renkasi artimiausias kapines

Su problema, kad iškasus duobę, skirtą mirusiajam laidoti, ji kaipmat prisipildo vandens, yra susidūrę Anykščių rajono Raguvėlės gyventojai. Šių kapinių prižiūrėtojas Kęstutis Rudys teigė, jog per pusantrų metų (tiek laiko jis prižiūri šias kapines), jose buvo palaidoti vos du mirusieji. Taip yra todėl, kad raguvėliškiai artimiesiems laidoti renkasi gretimų kaimų ar miestelių kapines, leisti karstus į vandenį ryžtasi vienetai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"