Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Redakcijos paštas. Jei Salomėjos Neries vardas netinkamas, Kazio Škirpos tikrai netinka

 
2018 03 27 16:05
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugų miestelyje „Salomėjos Neries gatvės“ nebebus. Pavadinimas bus pakeistas į „S. Smetonienės gatvė“. Istorikė I. Jakubavičienė, Smetonienės gyvenimo tyrinėtoja, „ragino kitas savivaldybes imti pavyzdį iš Daugų“ ir „visokių vaismedžių pavadinimais pavadintas gatves pervardyti mūsų šaliai nusipelniusių žmonių vardais“, parašė LŽ.

Nu ką, Daugai pakeitė pavadinimą iš nedemokratiško į nedemokratišką. Bet tai jau Daugų savivaldybės reikalas, o ne Vilniaus. Kaip Vilniaus miesto Tarybos narys, turiu atsakymą.

O ką Salomėja padarė? Pati nešaudė nieko ir pati neištrėmė jokių žmonių. „Tik“ parašė poeziją. Bet vis tiek, dėl jos kolaboravimo su okupantais – jos vardas netinkamas gatvės pavadinimams.

Vilniuje yra norinčių pakeisti nedemokratišką Škirpos alėjos pavadinimą į demokratiškesnę, pavyzdžiui, Valstybės Šimtmečio gatvė (paminėti Basanavičiaus Lietuvą o ne Škirpos įsivaizduojamą „Naują Lietuvą“ be jos žydų, lenkų ir kitų „svetimų rasių“) arba gal „Vėliavos gatvę“, paminėti tą Lietuvą už ką Basanavičius ir partizanai kovojo, o ne tą Škirpos „nepriklausomą Lietuvą“ aljanse su Hitleriu.

Ta prasme visiškai sutinku su istorike, kad gatvės pavadinimai turi atspindėti miesto vertybes ir parodyti pasauliui ką miestiečiai galvoja apie savo istoriją. Salomėjos vardas nelabai patenka į tą kategoriją, manau.

Pavyzdžiui, pabandžiau inicijuoti nedemokratiško Cvirkos skvero pavadinimo keitimą, bet pavadinimų komisija atsisako tai diskutuot. Esu balsavęs už „L. Kaczynskio gatvę“ dėl jo labai reikšmingų darbų už Lietuvos demokratišką laisvę. Na, jis nebuvo gay friendly, bet jo kiti darbai tokie reikšmingi, kad man jo homofobiški pasisakymai netrukdo balsuojant „už“.

O kaip dėl Škirpos alėjos?

Dažnai girdžiu, kad Škirpa „pats nešaudė“ žydų. Kaip ir Hitleris „pats nešaudė“. Silpnas pateisinimas. Škirpa „tik“ vadovavo organizacijai, kuri platindavo žiaurią antisemitinę propagandą prieš Holokaustą, ragindavo įspėti žydus, kad jiems Lietuvoje „vietos nebus“ ir sako lietuviams, kad jiems reikia gąsdinti žydus, kad pastarieji pabėgtų iš Lietuvos, nes po to būtų lengviau „galutiniai“ spręsti „problemą“. Škirpa „tik“ tai padarė.

O ką Salomėja padarė? Pati nešaudė nieko ir pati neištrėmė jokių žmonių. „Tik“ parašė poeziją. Bet vis tiek, dėl jos kolaboravimo su okupantais – jos vardas netinkamas gatvės pavadinimams. Sutinku.

Žinau, kad Škirpa padarė herojišką veiksmą 1919m., pakeliant trispalvę virš Gedimino bokšto. Tai tiesa, bet pagalvokime – ar tas veiksmas pakankamai reikšmingas, kad galime pamiršti apie jo vėlesnius pro-nacistinius veiksmus? Mano, Mero (ir nemažai kolegų Taryboje) atsakymas yra – „Nepakankamai“.

Niekas nebesako, kad visos informacijos apie Škirpos antisemitinius veiksmus klastotos. Pati valstybė ir Genocido centras konfirmuoja, kad jis taip padarė. Škirpai nepavyko parduoti Lietuvą vokiečiams, ir galų gale jie įkalinėjo jį, bet tai nereiškia kad jis parduot nepabandė, ir tai tikrai nereiškia kad jis norėjo laisvę Lietuvos gyventojams. Po daug diskusijų, visi galime sutikti kad jis tikrai dirbdavo už nedemokratišką Lietuvą ir kritikavo Basanavičiaus demokratinęs idėjas. Škirpa pasiūlė paaukoti Lietuvos žydus ir lenkus, vardan Lietuvos. Daug kas sutinka, kad tai yra nepateisinima.

Tuo tarpų, daug kas sako, kad blogai yra „ištrinti“ dalykus iš istorijos. Klausimas, ar galime pamiršti apie Škirpos antisemitizmą nukreipta prieš Lietuvos žmones? Ar galime „ištrinti“ tuos „nepatogus“ faktus iš istorijos? Kokiame kontekste atleidžiama skatinti etninę valymą savo šalies gyventojų?

Tarybai klausimas toks – Ar tinkama suteikti gatvei tokio žmogaus vardą? Ar galime, nepaisant tų „nepatogų“ faktų, šlovinti tą žmogų gatvės pavadinimo suteikimo būdu? Ar tai atspindi Vilniaus dabartines vertybes?

Nežinau, kodėl mums reikia tokių ilgų debatų apie tai, bet debatai tęsiasi. Pamažu, manau kad mano kolegos Taryboje pradės suprasti, kodėl Škirpos vardas netinkamas kaip gatvės pavadinimas, juolab reikšmingiausioje Vilniaus vietoje, t.y. prie Gedimino bokšto. Nežinau kaip Gediminas balsuotų, bet manau kad jis įkūrė atviresnę įvairesnę Lietuvą nei Škirpa norėjo įkurti, ir manau kad Basanavičius protingai pasirinko įtraukti žodžius „demokratiniu pagrindu“ į savo deklaraciją. Tai gerbkime ir šlovinkime.

Norėčiau, kad gatvės pavadinimai Vilniuje atspindėtų mūsų demokratines vertybes atitinkamai. Deja, demokratijoje kartais procesas veikia lėtai.

Mark Adam Harold,

Vilniaus miesto Tarybos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"