Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Rasų kapinėms – 2 mln. eurų

 
2018 03 12 10:13
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sostinėje pradedamos tvarkyti istorinės Rasų kapinės, tam skirta daugiau kaip 2 mln. eurų, pranešė savivaldybė.

Savivaldybė pasirašė sutartį su konkurso laimėtojais – bendrovėmis „Litcon“ ir „Ekstra statyba“, jos paruošiamuosius darbus pradeda nuo pirmadienio.

Anot savivaldybės, Rasų kapinėse bus sutvarkytos šešios koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapavietė, iš jų 141 yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą.

Taip pat bus atnaujinti ir sutvarkyti istoriniai kapinių takai, laiptai, stabilizuoti beslenkantys šlaitai, apšvietimas, įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos.

Už savivaldybės lėšas planuojama atnaujinti kapinių administracijos pastatą, kapinių tvoras.

Žadama, kad istorinės Rasų kapinės bus baigtos tvarkyti iki 2020 metų.

„Rasų kapinės – vienas didžiausių turistų traukos objektų Vilniuje, įtrauktas į daugybę paveldosaugos katalogų visame pasaulyje. Sutvarkius šią istorinę vietą, Vilniuje turėsime dar didesnį turistų srautą. Be jokios abejonės, jie turi vaikščioti saugiais, apšviestais, sutvarkytais takais, o tai ir bus padaryta, įgyvendinus vieną reikšmingiausių miestui projektų“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Rasų kapinės įkurtos 1801 metais. Čia Amžinojo poilsio yra atgulę Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai Jonas Basanavičius, Povilas Višinskis, broliai Vileišiai, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, mokslininkas Mykolas Romeris, Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 metais kovojant už Vilnių, 1941 metų birželio sukilimo dalyviai, pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, 1863–1864 metų sukilimo dalyviai, Vilniaus universiteto profesoriai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"