Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Prokurorės sprendimas gali tapti precedentu naikinti paveldo pastatus

 
2018 09 26 12:38
Iš Aukštosios Fredos dvaro komplekso pastato liko vos viena siena ir dalis ugniasienių./KPD Kauno skyriaus nuotrauka
Iš Aukštosios Fredos dvaro komplekso pastato liko vos viena siena ir dalis ugniasienių./KPD Kauno skyriaus nuotrauka

Beveik prieš metus Kaune nuskambėjusiame skandale, kai buvo sunaikinta kultūros vertybė – Aukštosios Fredos dvaro komplekso pastatas – netikėtas posūkis. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė Vida Viduolienė nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugriovimo. Šokiruoti paveldosaugininkai nutartį jau apskundė.

Prokurorė tvirtino, kad neva nesurinkta duomenų, pagrindžiančių, jog pastato savininkė bendrovė „Aidava“ būtų nugriovusi saugomo pastato sienas. V. Viduolienė neatsižvelgė į liudininkų pasakojimus ir rėmėsi bendrovės direktoriaus Andriaus Račiūno parodymais, kuris tikino, kad pastatas buvo avarinės būklės ir galėjo nugriūti dėl gamtinių sąlygų.

„Prokurorės sprendimas skaudina ir neramina. Tokio pobūdžio bylose dažnai taip atsitinka – kol nėra kirvio nugaroje, niekas nesupranta, kad padarytas nusikaltimas. Kai nušauna, nužudo, visiems viskas aišku, o kai nugriovė, sakoma, kad pats pastatas nugriuvo. Nejuokinkim pasaulio, bent į vietą nuvažiuotų, o garantuoju, kad nebuvo ir nematė. Ta siena gal 60 centimetrų, jos atominė bomba neišgriautų. Mes iš to duoną valgome, ir žinome, kad savaime siena nesugriuvo. Galėjo įsigilinti, užsakyti ekspertizę. Tai dar ne pabaiga, dar yra kur apskųsti“, – piktinosi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus.

Jis akcentavo, kad toks sprendimas gali tapti blogu precedentu. „Tai ženklas panašiems veikėjams, kad galima griauti paveldosaugos objektus buldozeriais ir sakyti, kad pastatai patys sugriuvo. Turime Palangą, Nidą, Žaliakalnį Kaune, Užupį ir Žvėryną Vilniuje. Čia yra daug mažų pastatukų, vietoj kurių kažkam niežti nagus pastatyti didelius naujus „, – sakė S. Stoškus.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus neslėpė, kad prokurorės sprendimas paveldosaugininkus šokiravo, papiktino ir įskaudino./ Lietuvos žinių nuotrauka
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus neslėpė, kad prokurorės sprendimas paveldosaugininkus šokiravo, papiktino ir įskaudino./ Lietuvos žinių nuotrauka

Prokurorės sprendimas paminklosaugininkus nustebino ir dėlto, kad pastato savininkas savo kaltę yra pripažinęs: jis neskundė Kultūros paveldo departamento paskirtos maksimalios, daugiau kaip 11 tūkst. eurų baudos, ir ją dalimis moka. „Jei moka, reiškia, kad sutinka su pažeidimu, pripažįsta, kad sieną nugriovė ir sutiko ją atstatyti“, – pastebėjo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas.

Tai apskaičiuotas žingsnis, sutikdama atstatyti, „Aidava“ išvengė dar vienos baudos beveik – 240 tūkst. eurų – už Lietuvos valstybės patirtą žalą dėl kultūros paveldo sunaikinimą.

„Lietuvos žinios“ praėjusių metų spalį rašė, kad tokio masto kultūros paveldo objekto sunaikinimo Kaune dar nebuvo. Iš XIX a. Aukštosios Fredos dvaro komplekso pastato liko vos viena siena ir dalis ugniasienių. Savininkas tuomet tikino, kad dalies pastato sugriovimu kaltinamas neteisingai, neva tai padarė pastarųjų mėnesių lietūs.

Šiuo metu šalia minėto valstybės saugomo objekto, tame pačiame sklype, jau pastatytas naujas daugiabutis. Sparčiai stiebiasi ir naujos sunaikinto kultūros paminklo sienos. „Mūsų tikslas išlieka toks pat, koks buvo anksčiau – atstatyti nekeičiant nei architektūros, nei statinio paskirties. Pagal mūsų viziją, čia turėtų būti edukacinis centras“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs „Aidavos“ direktorius A. Račiūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"