Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Priekrantės žvejai – bejėgiai prieš ruonius

 
2015 12 29 6:00
Baltijos pilkieji ruoniai - galvasopė pajūrio žvejams.
Baltijos pilkieji ruoniai - galvasopė pajūrio žvejams. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Baltijos jūros priekrantės žvejai tarsi išganymo laukia Aplinkos ministerijos žadamų imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti pilkųjų ruonių jiems daromą žalą.

„Liūdni popieriai. Gal po dešimtmečio kas nors ir pasikeis. Jūroje ruonių vis daugėja, jie naikina mūsų laimikį. Aplinkos ministerija vis žada ką nors daryti. Esame suskaičiavę, kad per mėnesį ruoniai sudrasko 100 tinklų. Nebeapsimoka žvejoti“, – LŽ teigė priekrantės žvejys Vytautas Sekreckas.

Žvejai pilkuosius ruonius jau atvirai vadina kenkėjais, tačiau šie jūrų žinduoliai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, tad jų medžioti negalima.

Žlunga verslas

Pastaraisiais metais kiekvieną žiemą ir ankstyvą pavasarį pagrindinė priekrantės žvejų tema – ne kas ir kiek žuvų sugavo, o kiek prarado. Mat jūroje pradėjus siautėti ruonių gaujoms žūklė yra tikras iššūkis, o žvejai apimti nevilties dėl nuostolingos veiklos.

„Net žvejai mėgėjai pradėjo skųstis. Ruoniai net nebebijo žmonių, puola bandomis. Anksčiau jų tiek nebuvo, o dabar per dieną jūroje vizualiai ruonių suskaičiuoji 50. Ir tai – tik iškilusius į vandens paviršių, o kiek jų dar po vandeniu“, – pasakojo V. Sekreckas.

Jis pateikė ir pavyzdį: echoloto rodmenys rodė, jog žuvų tinkluose – daug, tačiau nuplaukę jų ištraukti žvejai liko prie suskilusios geldos.

„Nė vienos žuvies neberadome. Viskas išplėšta, išdraskyta. Kalbėjau su kolegomis. Giruliuose, Karklėje, Palangoje, Šventojoje – tas pats. Tų ruonių pilna – daugiau nei karvių laukuose vasarą. Neįmanoma žvejoti, verslas žlunga. Seniai svarstome iš jo pasitraukti, nes ruonių negalima medžioti. Švedai, suomiai juos šaudo, o pas mus – saugo valstybė“, – kalbėjo žvejys.

Randa tik išgraužas

Šventojoje į jūrą išplaukiantis Antanas Valiukas pasidalijo pikantiškomis detalėmis apie tai, kaip pilkieji ruoniai doroja žuvis.

„Jie nuėda jas iki uodegos, kur ikrai. Dabar menkės, stintos eina, o randi išgraužas. Šlakio nebepagausi apskritai, strimėles išdrasko, o menkes iškart suėda“, – pasakojo žvejys.

Esą Švedijos žvejai dėl ruonių net išparduoda laivus, atsisako verslo. „Panašiai ir mes mąstome, bet dar žvejojame. Jei trauki tinklą, o jame – tik 1,5 kilogramo sveikų žuvų, tai koks čia pragyvenimas?“ – skundėsi šventojiškis.

Jūroje dažniausiai užmetami 50–60 metrų ilgio tinklai, o vienas toks kainuoja beveik 60 eurų.

Ministerija reaguoja

Aplinkos ministerijos atstovai LŽ patikino, kad Baltijos priekrantės žvejų problemos dėl ruonių yra rimtos, ir jau svarstoma, kaip jas spręsti: bus taikomas žvejų įrangos praradimo kompensavimo mechanizmas.

2013–2014 metais organizuotas ne vienas seminaras ir mokymai, skirti ruonių populiacijai prie mūsų krantų. Patirtimi dalijosi specialistai iš Lenkijos, Estijos, Suomijos, Švedijos. Dabar medžioti ruonius galima tik Suomijoje ir Švedijoje. Suomijoje galima nušauti 600 ruonių, bet tiek nesumedžiojama. Mat medžioti galima ten, kur jie ilsisi, kolonijose, nes jūroje nušauti ruonį ne taip jau ir paprasta.

Aplinkos ministerija, norėdama įvertinti ruonių keliamą žvejams problemą, kreipėsi į Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos aplinkosaugos institucijas. Visos šios šalys pripažino, kad ruoniai daro didelę žalą žvejybai.

Suomiai kompensuoja žalą už 1,7 mln. eurų per metus, estai siūlo subsidijas ruoniams atsparioms gaudyklėms įsigyti, kompensuoja žalą, bet prašymai kompensuoti reti, o minėtų gaudyklių žmonės įsigyti taip pat neskuba.

Kaimynėse valstybėse bandoma taikyti įvairias pasyvias apsaugos nuo ruonių priemones, kai apsieinama be šautuvo. Pavyzdžiui, statomi tinklai su švytinčiais plūdurais, naudojamas skausmą sukeliantis garsinis signalas per arti tinklų priplaukiantiems ruoniams, siūloma žvejoti nesudraskomomis gaudyklėmis, specialiais tinklais.

Lenkijoje nuolat stebima per 3 tūkst. pilkųjų ruonių, Latvijoje – 1500–4500, Estijoje – apie 3600, Suomijoje – beveik 10 tūkst. ruonių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"