Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Prie vairo – šimtametis: lauk nelaimės?

 
2018 04 24 16:54
Senyvo amžiaus vairuotojams sunku susitaikyti su tuo, kad sveikata nebeleidžia vairuoti. Tokie senoliai neretai patriukšmauja gydymo įstaigose ir netgi grasina medikams.
Senyvo amžiaus vairuotojams sunku susitaikyti su tuo, kad sveikata nebeleidžia vairuoti. Tokie senoliai neretai patriukšmauja gydymo įstaigose ir netgi grasina medikams. fotolia.com nuotrauka

Visuomenė į senukus, sėdinčius prie automobilio vairo, žvelgia skeptiškai, baiminasi dėl jų ir kitų eismo dalyvių saugumo. Vyriausias šiandien Lietuvos keliais važinėjantis vairuotojas – 97-erių. Išlieka retorinis klausimas: kaip tokie senukai gauna medikų leidimą vairuoti ir kaip juos atkalbėti nuo vairavimo?

Vis dėlto nors tokio amžiaus žmonės linkę daryti žioplas klaidas, policijos pareigūnai senukus vadina gana drausmingais, geranoriškais vairuotojais, vengiančiais intensyvaus eismo ir apskritai retai išriedančiais į gatves. Kiti palaikantieji tokio amžiaus vairuotojus sako, kad mobilumas yra socialumo atributas.

Vairuotojo teisės išduotos iki 100 metų

Į „Vakarų ekspresą“ kreipėsi 92-ejų metų vairuotojo giminaičiai (pavardžių viešinti nenorėjo), susirūpinę senuko galimybėmis vairuoti automobilį.

„Jis buvęs vairuotojas – negali gyventi be vairavimo, nors to daryti jau nebeturėtų: nualpsta, sunkiai valdo koją. Bijome, kad vairuodamas gali ką nors partrenkti, sužaloti. Tačiau senukui išduotos teisės iki 100 metų. Nors sveikatą senukas turi pasitikrinti kasmet, tačiau sveikatos pažymą būtina pateikti „Regitroje“ tik prieš išduodant vairuotojo pažymėjimą. Sustabdžius policijai juk reikia parodyti tik vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos ir draudimo dokumentus. Nežinome, ką daryti, kreipėmės į „Regitrą“, policiją, tačiau jie nieko padaryti negali. Atrodo, kad laukiame nelaimės“, – apgailestavo klaipėdiečių pora.

Pašnekovai negalėjo suprasti, jog egzistuoja amžiaus cenzas, nuo kada galima vairuoti, tačiau nėra amžiaus ribos, kada jau nebeleistina.

„Pažįstu jauną žmogų, kuris tikrai galėtų vairuoti, tačiau yra žvairas ir dėl to jam neišduoda sveikatos pažymos. O tokiam 92 metų senukui, kuris patyręs net kelis mikroinsultus – be problemų. Neseniai, darbuodamasis garaže, jis patyrė širdies priepuolį – gydytojai sakė, kad tokio amžiaus žmogui tai yra normalu. O jei taip atsitiktų sėdint prie 1989-ųjų „Volgos“ vairo?“ – teiravosi giminaičiai.

Nori, kad vairuotų ilgiau

VĮ „Regitra“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas taip pat įžvelgė problemą, kad vairuotojo pažymėjimo ir sveikatos pažymos galiojimo terminas nėra susietas, o pati sistema ydinga.

„Vairuotojo pažymėjimas galioja dešimt metų, o sveikatos pažyma tokio amžiaus žmonėms – tik vienerius. Kadangi, kai vairuotoją sustabdo policija, prievolės pateikti sveikatos pažymą nėra, sistema neveikia taip, kaip turėtų. Būtų galima vairuotojo pažymėjimą taip pat išduoti kas vienerius metus, tačiau tai kainuoja ir pinigus, ir laiką, – sakė jis. – Mes norime apriboti, uždrausti, tačiau Vakarų Europoje, atvirkščiai: žmogui leidžiama vairuoti maksimaliai ilgai vien dėl to, kad mobilumas yra socialumo atributas. Na, o pas mus – požiūris kitoks. Dėl menkiausio sveikatos sutrikimo jau reikia drausti.“

Pašnekovo teigimu, senukai nėra didelė grėsmė kitiems eismo dalyviams. Jie išvis retai išvažiuoja į gatves, to nedaro ir intensyviausio eismo metu.

„Manau, kad ne giminaičiai turėtų spręsti, kad žmogus vairuoti nebegali, o medikai, kurie tokiu atveju gali kreiptis į policiją, o pareigūnai šią informaciją pateikia mums. Nežinau, kodėl medikai negali kreiptis tiesiai į mus, tačiau tokia sistema“, – komentavo S. Šuminas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog vienoje medicinos įstaigoje jam sveikatos pažymos neišduoda, tačiau kita įstaiga vairuoti leidžia.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog vienoje medicinos įstaigoje jam sveikatos pažymos neišduoda, tačiau kita įstaiga vairuoti leidžia. „Kodėl egzistuoja toks nesusipratimas, neaišku, – rankomis skėsčiojo pašnekovas. – Vis dėlto nors ir egzistuoja prievolė turėti galiojančią sveikatos pažymą, tačiau, jei tokios neturi, už tai niekas nebaudžia.“

Pasiteiravus, ar nereikėtų už tai vairuotojams susimokėti baudą, S. Šuminas apeliavo į žmonių sąžinę: „Jei žinočiau, kad negaliu vairuoti, aš tikrai nevairuočiau, nes kelčiau pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Kitose valstybėse netgi nereikia sveikatos pažymos – užtenka užpildyti deklaraciją, kad esi sveikas. Prieš egzaminą tik patikrina regą. Viskas. Ten manoma, kad detalus sveikatos tikrinimas yra laiko ir pinigų švaistymas, taip pat nebūtinai susijęs su saugiu eismu. Mes tikrai daug kur perspaudžiame, nors neturime jokių faktinių duomenų.“

Sunkiai susitaiko, negalėdami vairuoti

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė pažymėjo, kad B kategorijos vairuotojams iki 55-erių sveikatos pažymėjimas išduodamas dešimčiai metų, iki 70 – penkeriems metams, iki 80 – kartą per dvejus metus, o nuo 80 – kasmet. Tokia sveikatos patikra kainuoja 15,10 Eur.

„Visais atvejais žmogus turi apsilankyti pas oftalmologą, psichiatrą, šeimos gydytoją, neurologą, otolaringologą. Esant papildomoms indikacijoms – ir pas endokrinologą, kardiologą, pulmonologą. Esu ir aš išdavusi sveikatos pažymą šviesaus proto ir geros sveikatos aštuoniasdešimtmetei vairuotojai“, – prisiminė L. Venckienė.

Pasiteiravus, kaip gali įvykti tokia situacija, kai sveikatos pažyma išduodama sunkiai koją valdančiam ir alpstančiam 92 metų senoliui, pašnekovė sakė neįsivaizduojanti.

„Neįsivaizduoju tokio gydytojo savižudžio, kuris, matydamas tokius metus ir sveikatos sutrikimus, išduotų pažymą. Tai – absurdas. Nebent žmogus tikrai gerai išsilaikęs, – mąstė pašnekovė. – Būna pas mus ir triukšmaujančių senolių, kurie negali susitaikyti su mintimi, kad jų sveikatos būklė neleidžia jiems vairuoti. Būna, kasdien ateina, triukšmauja, grasina.“

Pasiteiravus, kokia tikimybė, kad medikai į sutrikimus pažiūri pro pirštus, pašnekovė atsakė, jog už visus medikus ji atsakyti negali. „Yra reglamentuota tvarka, teisės aktais patvirtintos procedūros“, – teigė ji.

Daro žioplas klaidas

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika teigė, jog senyvo amžiaus eismo dalyviai nėra jau toks grėsmingas reiškinys, o senukų sukelto eismo įvykio, kuris būtų pareikalavęs aukų, jis teigė nepamenantis.

„Jie linkę daryti žioplas vairavimo klaidas. Jie nepamato vairavimo ženklų, į kažką atsitrenkia manevruodami atbuline eiga. Dažniausiai senukai apgadina kitas transporto priemones statydamiesi savo automobilį aikštelėje ar iš ten išvažiuodami. Mes tai traktuojame kaip pabėgimą iš eismo įvykio vietos. Pagal padarytą žalą atsakomybė nėra maža – 300 eurų ir daugiau. Suradę tokį vairuotoją mes net nustembame, kad jis nė nesuprato ir nepajuto atsitrenkęs į kitą automobilį. Taigi, matome, kad jie iš eismo įvykių pabėga ne iš piktos valios, baudas visuomet sumoka tvarkingai. Tik egzistuoja nemaža rizika, kad nepastebėję jie nepartrenktų kokio mažamečio. Tačiau esame demokratinė, liberali valstybė, tad, manau, negalime uždrausti žmonėms gyventi laisvai. Jei medikų komisija nustato, kad asmuo gali vairuoti, tai kodėl jis turėtų to nedaryti?“ – teiravosi M. Džermeika.

Policija iš gydymo įstaigų sulaukia nemažai informacijos apie epilepsijos priepuolius. Tokiu atveju policija iškart kreipiasi į „Regitrą“, kuri ir apriboja teisę vairuoti.

Policija iš gydymo įstaigų sulaukia nemažai informacijos apie epilepsijos priepuolius. Tokiu atveju policija iškart kreipiasi į „Regitrą“, kuri ir apriboja teisę vairuoti.

„Giminaičiams patarčiau būti geranoriškiems, padėti, patarti vairuotojui. Pasiūlyti jį palydėti. Aš taip spręsčiau problemą. Tačiau skųsti žmogų apie nesamus pažeidimus yra netolerantiška ir neetiška“, – teigė Klaipėdos Kelių policijos viršininkas.

Daugelis senukų į gatves išrieda tik per didžiąsias šventes. Prieš Vėlines policija netgi išplatina pranešimą spaudai, siekiantį atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, įspėti apie senukus kelyje. Tačiau įskaitinių eismo įvykių tomis dienomis negausėja. Manau, pagausėja nebent techninių, paprastų eismo įvykių skaičius, kurį registruoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

„Labiausiai Klaipėdos mieste nukenčia patys senoliai, ypač einantys per pėsčiųjų perėją. Nukenčia ir senyvo amžiaus moteriškės autobusuose“, – priminė M. Džermeika.

Vyriausias vairuotojas – 97-erių

Ingrida KUORYTĖ, VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė

Apie 10 proc. žmonių, turinčių galiojantį vairuotojo pažymėjimą, sudaro 65–97 m. amžiaus asmenys. Šio amžiaus imties moterų yra kiek daugiau nei 5 proc., o vyrų daugiau nei 13 proc.

Jei analizuojame konkrečiai 90–97 metų amžiaus vairuotojus, galima pastebėti, jog tokių yra vos 0,02 proc. Moterų – 12, o vyrų – 349. Sausio mėnesio duomenimis, vyriausias asmuo, kuris turi galiojantį VP, yra 97 metų vyras ir 92 metų moteris. Abiejų jų vairuotojo pažymėjimai nauji, keisti ne daugiau kaip prieš 10 metų. Nėra gauta jokio pranešimo iš medicinos įstaigų, jog jie negali vairuoti automobilio.

Praėjusiais 2017 m. vyriausias asmuo, kuris laikė B kategorijos egzaminą, buvo 79 metų. Jei imtume amžiaus grupę nuo 70 m. ir vyresnius – vairavimo egzaminus laikė 4 asmenys.

Apie informavimo tvarką

Jolanta JUŠKEVIČIENĖ, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialistė

Sveikatos apsaugos ministerija 2010 metais išleido įsakymą, kuriame nurodoma informavimo tvarka. Kai žmogus dėl ligos nebegali vairuoti automobilio, gydymo įstaiga praneša Kelių policijai. Taip pat informuojama, kada bus kita sveikatos patikra, galinti turėti įtakos šio sprendimo pakeitimui. Per metus tokių atvejų mūsų ligoninėje būna apie 10. Dažniausiai tai būna dėl epilepsijos ar demencijos.

„Matau didelę problemą“

Algimantas KRIŽINAUSKAS, Lietuvos respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktorius

Senoliai kelyje, mano nuomone, yra didelė problema. Kai senukas vairuoja kur nors Skuode, nieko tokio. Bet man baisu, kai tokį vairuotoją pamatau Vilniuje ar Klaipėdoje. Manau, kad užtenka ir jaunų žioplių, kurie prie vairo sapnuoja. O reakcija, regėjimas metams bėgant tikrai ne gerėja. Man baisu dėl mano vaikų, anūkų ir dėl savęs.

Amerikoje, kur senoliai, kaip ir Lietuvoje, vairuoja iki mirties, su jais yra daug problemų. Ten senukai vairuotojai dažnai sukelia grandininius eismo įvykius, kai kartais susiduria net 20 automobilių. Mačiau, kaip vienas toks vairuotojas vos sugebėjo įlipti į automobilį... Kiti, būna, užmiega, praranda nuovoką.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"