Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Prie bendruomenių valdymo prisidėtų klerkai

 
2018 07 10 14:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Seime radosi Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektas. Jei būtų priimtas, jis esą sudarytų teisines prielaidas stiprinti šį svarbų pilietinės visuomenės ir savivaldos elementą. Tačiau ne vienus metus veikiančių bendruomenių atstovai tikina, kad ilgai lauktas įstatymas gali tapti deklaracijų rinkiniu.

Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektą parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK). Jo pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė aiškino, kad šiuo metu tokių organizacijų steigimą, valdymą, pertvarkymą, likvidavimą ir kai kuriuos veiklos aspektus apibrėžia Vietos savivaldos, Nevyriausybinių organizacijų plėtros, Asociacijų įstatymai.

Reda Kneizevičienė: „Neužtenka atvažiuoti į bendruomenės šventę ir ten pasakyti kalbą. Norėtųsi kur kas realesnės pagalbos.“

Tačiau nėra įstatymo, kuriame vietos bendruomeninių organizacijų veikla būtų reglamentuota sistemiškai. Esą rengiant projektą atsižvelgta į tokių organizacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Sudarytų tarybas

Be kita ko, parlamentarai siūlo steigti Nacionalinę vietos bendruomeninių organizacijų tarybą, o savivaldybėse – tokiais pat principais veikiančias vietos bendruomeninių organizacijų tarybas.

Nacionalinę tarybą sudarytų 20 narių: aštuoni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas, vienas Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos atstovas ir 10 nacionalinės skėtinės vietos bendruomeninės organizacijos deleguotų atstovų. Tarybos sudėtį tvirtintų Vyriausybė, o nario kadencijos trukmė būtų dveji metai. Ši taryba teiktų pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos ir jos įgyvendinimo prioritetų, programų ir priemonių finansavimo. Numatoma, kad šios tarybos darbą techniškai prižiūrėtų Vidaus reikalų ministerija.

Savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų taryba būtų sudaroma savivaldybės tarybos sprendimu dvejų metų kadencijai. Ne daugiau kaip pusę šios tarybos narių sudarytų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip pusę tarybos narių – vietos bendruomeninių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Taryba teiktų pasiūlymus savivaldybių institucijoms ir išplėstinėms seniūnaičių sueigoms dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių vietos bendruomeninių organizacijų veiklos skatinimo, iniciatyvų finansavimo tikslingumo, viešųjų paslaugų teikimo, atstovų delegavimo dalyvauti savivaldybių institucijų sudaromų komitetų, darbo grupių, komisijų darbe, vietos verslumo skatinimo ir kitų savivaldybės gyventojams svarbių reikalų bei viešųjų poreikių. Šios tarybos darbą techniškai tvarkytų savivaldybės administracija.

Daug vilčių

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad kaimų bendruomenės jau seniai laukia, kada jų veikla bus reglamentuota vienu įstatymu. Tad organizacija susipažino su Seime rengiamu projektu, pateikė jam pasiūlymų.

„Pagal dabartinius įstatymus bendruomenės sutapatinamos su asociacijomis, nors tai nėra tas pats. Bendruomenės rūpinasi plačiomis sritimis – ir socialine gerove, ir kultūra, ir kaimų infrastruktūra. Todėl reikia sutvarkyti teisinę bazę, kad bendruomenės galėtų veikti visavertiškai“, – kalbėjo V. Šetkienė.

Anot jos, taip pat laukiama, kad bus sumažinti reikalavimai bendruomenių veiklai. Mat esama bendruomenių, kurios nėra aktyvios ir kurių veikla nėra išplėtota. Tačiau tiek aktyvios, tiek neaktyvios bendruomenės privalo teikti tokias pačias veiklos ir finansines ataskaitas. Tad jau šiemet nemažai daliai kaimų bendruomenių kilo problemų, kai Registrų centrui reikėjo pateikti praėjusių metų finansines ataskaitas, nes jos neturi buhalterių. Todėl teko ieškoti, kas suteiktų buhalterines paslaugas.

V. Šetkienės tikinimu, jei bendruomenės nebūtų traktuojamos kaip asociacijos, galbūt būtų galima palengvinti viešųjų pirkimų konkursus.

„Net ir įsigaliojus siūlomam įstatymui, daug kas priklausys nuo vietos valdžios požiūrio į bendruomenes ir nuo pačių bendruomenių aktyvumo. Ar šis įstatymas pateisins lūkesčius, parodys laikas“, – aiškino Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė.

Reikėtų daugiau darbų

Įstatymą parengę parlamentarai tikina, kad jį priėmus būtų sudarytos palankesnės sąlygos bendruomeninių organizacijų kūrimuisi, jų plėtrai bei narių sutelktumui. Tačiau Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos (LVBOS) pirmininkė Reda Kneizevičienė neslėpė abejonių, ar tikrai vietos valdžia norės išgirsti bendruomenes. Esą ir iki šiol ji galėjo atsižvelgti į jų pasiūlymus, pastabas, tačiau dažniausiai rinkdavosi kitą kelią – ignoravimo.

Bendruomenės neįžvelgia realių valdžios žingsnių, kurie palengvintų jų gyvavimą, nėra motyvacinių priemonių, kurios skatintų bendruomeniškumą,

– dažniausiai apsiribojama skambiomis frazėmis.

„Kai kurios bendruomenės neapsiriboja vien kultūrine ar socialine veikla, kuria ir darbo vietas. Tačiau tuomet jos traktuojamos kaip verslo subjektai, nors tas jų verslas labiau yra socialinė veikla“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino R. Kneizevičienė.

Anot jos, kai kurios savivaldybės, kol bus parengtas minėtas įstatymas, pačios ėmėsi iniciatyvos ir merijose įkūrė bendruomenių veiklos koordinatorių etatus. Šie specialistai palengvina bendruomenių gyvenimą – padeda joms parengti projektus, susirasti finansavimo šaltinių.

„Neužtenka atvažiuoti į bendruomenės šventę ir ten pasakyti kalbą. Norėtųsi kur kas realesnės pagalbos“, – tikino LVBOS pirmininkė. Jis neslėpė abejonių, kad įstatymas parengtas tik dėl paukščiuko.

Bandymo užvaldyti neįžvelgia

Seimo VVSK pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog dėl įstatymo nuostatų, kad tiek nacionalinėje, tiek savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų tarybose bendruomenių atstovai sudarytų tik pusę jų narių, jis neįžvelgia politikų bandymo valdyti bendruomenes.

„Kol kas kai kurios bendruomenės ar atskiri jų nariai nėra labai aktyvūs. Be to, nereikia manyti, kad jei įstatyme neįrašytos bendruomenės, jos yra pamirštos“, – kalbėjo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"