Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Po svarbaus atradimo Vilnius žada iki 2023-iųjų įamžinti Didžiąją sinagogą

 
2018 07 26 14:15
Kasinėjimai Didžiosios Sinagogos vietoje./
Kasinėjimai Didžiosios Sinagogos vietoje./ LŽ archyvo nuotrauka

Archeologai ketvirtadienį paskelbė radę Didžiosios Vilniaus sinagogos vieną iš svarbiausių dalių – bima vadinamą sakyklą.

Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, ją sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

Po šio atradimo Vilniaus valdžia žada, kad mokyklos pastatas per porą metų bus nugriautas, o iki 2023 metų sinagogos atminimas bus tinkamai įamžintas.

Dirba tarptautinė komanda

Sakyklą, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas, atrado tarptautinė komanda iš Lietuvos, Izraelio ir JAV.

„Radome bimą – centrinę maldos pakylą, kuri buvo Toskanos baroko stiliaus. Ji buvo vienas iš pagrindinių sinagogos akcentų“, – BNS sakė tyrimui vadovaujantis Izraelio archeologas Jonas Seligmanas.

„Tai išties labai jaudinamas įvykis. Kalbant apie šios vietos viešą demonstravimą ateityje, tai bus vienas iš pagrindinių eksponuojamų objektų, kurie bus rodomi lankytojams“, – pridūrė jis.

Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat rastos tyrimų metu.

Archeologai taip pat atvėrė didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalis.

Atskleidžia žydų gyvenimą

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Vilnius dėl savo reikšmės žydų kultūrai vadintas Šiaurės Jeruzale.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatytas dviejų aukštų mūrinis darželis, vėliau ten įsikūrė mokykla.

„Tai ne tik archeologinis radinys. Jis padės geriau suprasti tiek Lietuvos žydų istoriją, tiek nacių ir sovietų režimų ideologiją, kaip greitai viską galima sunaikinti“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į jį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Sutvarkys iki jubiliejaus

Lietuvoje ne vienus metus vyksta diskusijos, kaip įamžinti sinagogą – svarstoma atkastus fragmentus ateityje uždengti stiklu ar įrengti muziejų.

Mokykla iš pastato išsikėlė praėjusiais metais. Jos pastatas bus nugriautas per porą metų, o iki tol pastatą žadama nuomoti kūrybinėms dirbtuvėms.

Meras Remigijus Šimašius žada, kad sinagoga bus įprasminta per artimiausius penkerius metus – iki 2023 metų, kai bus švenčiamas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus.

„Architektūrinėse dirbtuvėse bus ieškoma praktinių išraiškų. Archeologiniai tyrimai padeda suprasti, kiek yra išlikę. Tai sukuria rimtas prielaidas parodyti žmonėms bimą, kolonas, grindinį, sienas“, – BNS sakė meras.

„Galime turėti puikų mūsų istorijos vaizdą. Tikslas – kad tai atsirastų Vilniaus 700 metų jubiliejui“, – teigė R. Šimašius.

Jaudinanti akimirka

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje buvo daugiau kaip pusantro šimto sinagogų. Beveik visa Vilniaus žydų bendruomenė buvo nužudyta per Holokaustą nacių okupacijos metais. Dabar Vilniuje veikia tik viena sinagoga.

Vilniaus žydų bendruomenės vadovas Simonas Gurevičius sakė negalėjęs sulaikyti ašarų, kai meldėsi prie atrastos bimos.

„Meldžiausi ten bene pirmas po 77 metų, kai skambėjo paskutinės Vilniaus mažojo geto kankinių maldos“, – BNS sakė S. Gurevičius.

„Man tai buvo galimybė kartu jau su savo vaikais bent akimirkai susiliesti su Šiaurės Jeruzalės šlove, pratęsti šimtus metų egzistavusią, vėliau nacių ir sovietų naikintą, bet vis dar gyvą tradiciją“, – pridūrė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"