Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Pinigų žemdirbiai reikalaus peticija

 
2018 01 15 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šalies miestuose bei kaimuose prašoma gyventojų pasirašyti peticiją Europos Parlamentui (EP), kuria reikalaujama Lietuvos žemdirbių nelaikyti antrarūšiais ir mokėti jiems ne mažesnes tiesiogines išmokas nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiams.

Ar išmokos žemdirbiams nuo 2021 metų iš tiesų didės – neaišku, nes reikia, kad žemdirbių siekius ne tik žodžiais palaikytų ir šalies valdžia. Be to, koją gali pakišti Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES.

Peticijoje pažymima, kad 2004 metais Lietuvos žemdirbiai buvo vieni didžiausių narystės ES entuziastų.

Jaučiasi diskriminuojami

Peticija „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ siekiama, kad nuo 2021-ųjų tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip 2020 metų ES išmokų vidurkis, o išmokos už žalinimą ir kitų naujų aplinkosaugos elementų taikymą būtų vienodos visoje ES. Ją inicijavo penkias žemdirbių organizacijas – Lietuvos ūkininkų ir Šeimos ūkininkų sąjungas, Pieno gamintojų, Grūdų augintojų ir Žemės ūkio bendrovių asociacijas – vienijanti Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba.

Peticijoje teigiama, kad 2004 metais Lietuvos žemdirbiai buvo vieni didžiausių narystės ES entuziastų. Ne tik dėl to, kad tikėjosi finansinės paramos, kuri buvo būtina norint modernizuoti ir pertvarkyti Lietuvos žemės ūkį. Dar daugiau jie tikėjo galimybėmis, kurios atsivėrė dirbant bendroje rinkoje, kartu su kitomis ES narėmis sprendžiant ekonominius ir aplinkosauginius iššūkius, socialines ir demografines kaimo teritorijų problemas. Ūkininkai ir žemės ūkio įmonės stengėsi modernizuoti ir plėtoti savo ūkius, dažnai – savo ir savo šeimų gerovės sąskaita. Jie kantriai laukė žadėto ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo. Tačiau nei 2014 metais, pasibaigus pereinamajam 10 metų laikotarpiui, nei pastaruoju 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu to nesulaukta.

Negana to, praėjus 13 metų nuo įstojimo į ES paaiškėjo, kad ir augant šalies žemės ūkio produktyvumui atsilikimas nuo ES vidurkio ne mažėja, bet didėja. 2004 metais pagal bendrosios produkcijos gamybą vienam hektarui žemės naudmenų Lietuva atsiliko 1282 eurais, 2015-aisiais atotrūkis jau buvo 1324 eurai. Pasirodžius pirmosioms gairėms, kaip bendroji žemės ūkio politika atrodys ateinančiu finansiniu laikotarpiu, aiškėja, kad išmokų suvienodinimo galima nesulaukti ir po 2020 metų.

„Neseniai Lietuvoje viešėjo Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius Tassos Haniotis. Jis pritarė mūsų idėjai surinkti tūkstančius parašų peticijai, raginančiai Lietuvos žemdirbių nelaikyti antrarūšiais“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

Apėmė visą šalį

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ambrakaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad sausį interesantų skyriuje sulaukia nedaug, todėl ir parašų kol kas surinkta negausiai. „Dabar toks metas, kad žemdirbiams pas mus tvarkyti kokių nors reikalų nereikia, todėl ir užeina vienas kitas. Bet atėjusieji pasirašo peticiją, dar nebuvo nė vieno, atsisakiusio tai padaryti“, – tvirtino jis.

Šiame rajone parašai žemdirbių peticijai renkami ne tik savivaldybės administracijoje, bet ir visose seniūnijose. Tai daro ir žemdirbių organizacijų atstovai. Anot LŪS pirmininko J. Talmanto, parašai renkami visuose šalies rajonuose. Prie šio proceso prisidėjo merijų žemės ūkio specialistai, seniūnijų darbuotojai, seniūnaičiai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos padalinių darbuotojai ir bendruomenių aktyvistai. Kai kur peticiją galima pasirašyti ir kaimų parduotuvėse, paštuose, pieno surinkimo punktuose. Parašai bus renkami iki vasario 5 dienos.

„Tikimės surinkti iki 100 tūkst. parašų. Peticiją nuvešime ir įteiksime EP Peticijų komitetui“, – kalbėjo J. Talmantas.

Delsti nederėtų

EP narys Bronis Ropė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad dabar pats laikas bandyti išreikalauti Lietuvos žemdirbiams panašaus dydžio išmokas, kokias gauna kitų ES šalių žemdirbiai. Mat diskusijos dėl finansinės perspektyvos nuo 2021 metų vyksta tik iki gegužės mėnesio. EK gegužę finansinės perspektyvos projektą jau turi pateikti svarstyti Europos Parlamentui.

„Gerai, kad žemdirbių organizacijos nelaukia ir kai ką daro, nes tai, kad dabartinių išmokų Lietuvos žemdirbiams dydžiai nesąžiningi, pripažįsta ir EK. Kiek bus surinkta parašų, nėra taip svarbu. Vis dėlto tūkstančiai parašų peticijai suteiks solidumo ir rodys, kad tai nėra keleto žmonių, o labai didelės dalies Lietuvos gyventojų nuomonė“, – dėstė B. Ropė.

Europarlamentaro tikinimu, peticija – viena demokratinių priemonių, kuriomis galima daryti įtaką rengiamiems teisės aktams. Ar į ją bus atsižvelgta – kitas klausimas. Gali būti, kad taip, bet ar dėl to padidės išmokos žemdirbiams – nežinia. B. Ropės teigimu, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES bendrijos biudžetą mažina apie 10 mlrd. eurų. Todėl proporcingai gali mažėti ir žemės ūkio finansavimas. Žemdirbių rėmimo fondas trauktųsi beveik 4 mlrd. eurų. Tikėtina, kad Lietuvai bus skirta panaši pinigų suma, kaip ir dabar, bet išmokos priartės prie ES vidurkio, nes kitų šalių žemdirbiams jos bus sumažintos.

„Dar diskutuojama, ar didesnių įsipareigojimų savo biudžetų sąskaita negalėtų prisiimti ES valstybės narės. Tačiau vienos valstybės galėtų paremti daugiau, kitos – mažiau. Todėl kol kas sunku pasakyti, kokie sprendimai gali būti priimti pavasarį“, – sakė B. Ropė.

Reikia pagalbos

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Kazio Starkevičiaus teigimu, norint, kad Lietuvos žemdirbiai ateinantį ES finansinį laikotarpį gautų panašaus dydžio išmokas, kaip ir kitų ES šalių žemdirbiai, vien Lietuvos žemės ūkio organizacijų iniciatyva renkamų parašų ir peticijos neužteks.

„Tai nėra tik žemdirbių reikalas. Kaimo reikalai turėtų rūpėti visiems, nes nuo to, kaip bus remiami žemdirbiai, priklausys, ar Lietuvoje kaimai bus visiškai ištuštėję, ar besivystantys“, – aiškino jis.

Todėl, anot K. Starkevičiaus, žemdirbių reikalai turėtų rūpėti ir politikams, Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos vadovams, kurie kol kas optimizmu padėti žemdirbiams, siekiant suvienodinti išmokų dydžius, esą netrykšta.

„Jau buvo sutarta, kad nuo 2014 metų Lietuvos žemdirbiai gautų didesnes išmokas, bet pasikeitus mūsų šalies derybininkams paaiškėjo, kad didesnės išmokos žemdirbius pasieks tik baigiantis finansiniam laikotarpiui – 2020 metais“, – aiškino parlamentaras.

K. Starkevičiaus tikinimu, neužteks vien įteikti EP peticiją, reikia ir „dirbti“ su Vokietijos, Prancūzijos, kitų ekonomiškai stipresnių nei Lietuva šalių atstovais, kad šie suvoktų situaciją. Mat išmokų padidinimas vienos šalies žemdirbiams reiškia, kad jos kažkam bus sumažintos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"