Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Partizano žūties vieta kelia susirūpinimą

 
2018 06 28 12:00
Susitarti dėl šio namo išpirkimo ir pavertimo muziejumi nepavyksta.
Susitarti dėl šio namo išpirkimo ir pavertimo muziejumi nepavyksta. Valdo Mintaučkio nuotrauka

Kario-partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo atstovai apgailestauja, kad mūsų šalis negeba pasirūpinti šio paskutinio Aukštaitijos partizano žūties vieta, kurią lankant kyla apmaudas ir apima gėda.

Siaubūno slapyvardį turėjęs paskutinis Aukštaitijos partizanas A. Kraujelis, apsuptas daug metų jį persekiojusių, bet suimti taip ir nepajėgusių sovietinių smogikų, nusišovė savo svainio sodyboje Utenos rajono Papiškių kaime 1965-ųjų kovą. Dabar ši kultūros paveldo statusą turinti sodyba, į kurią kviečia prie kelio Utena-Vilnius esanti nuoroda, yra vargana, apsilaupiusi, kiūrančiu stogu.

Taip atrodančią sodybą Lietuvos gėda įvardijęs A. Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo vadovas Vilius Aleksandras Maslauskas apgailestauja, kad privatiems asmenims priklausančios sodybos šis fondas tvarkyti negali, o už kultūros paveldą atsakingos institucijos nepasirūpina derama jos priežiūra.

Susitarti dėl šio namo išpirkimo ir pavertimo muziejumi nepavyksta.

Paveldosaugininkai teigia, jog galima bausti A. Kraujelio žūtį menančios sodybos savininką, bet iš baudų – jokios naudos, nes žmonės nepajėgūs jos tvarkyti, o investuoti valstybės ar Utenos savivaldybės lėšas į tokį objektą nėra prasmės.

Sodybos oficialus savininkas Egidijus Pinkevičius tikina, kad ji yra prižiūrima pagal šeimos išgales. „Mes, šios sodybos paveldėtojai, neprieštarautume, kad ji būtų sutvarkyta, tačiau patys paversti jos muziejumi nepajėgiame“, – sakė jis.

Kurtų muziejų

Į „Lietuvos žinias“ kreipęsis V. A. Maslauskas pabrėžė, jog deramai sutvarkyti sodybą, kurioje nusišovė 20 metų po karo partizanavęs A. Kraujelis, yra vienas svarbiausių jo vadovaujamo fondo siekių. „Sutvarkėme šio partizano gimimo vietą Molėtų rajono Kaniūkų kaime, pastatėme A. Kraujeliui paminklą prie namo, kuriame jis žuvo, o dabar mūsų tikslas – sutvarkyti patį namą, kuriame įrengtame bunkeryje partizanas slapstėsi“, – pasakojo jis. V. A. Maslausko teigimu, valstybė nepadeda įgyvendinti šio kilnaus sumanymo.

V. A. Maslauskas priminė, kad A. Kraujelis, apsuptas sovietinių smogikų, nusišovė savo svainio Antano Pinkevičiaus name kaime. Prieš nusišaunant A. Kraujeliui, jo paleista kulka kliudė ir svainį Antaną, šis netrukus ligoninėje mirė. Tuomet A. Pinkevičiaus našlę vedė jo brolis Albinas Pinkevičius, kuris ir apsigyveno garsiajame name.

„Šiuo metu sodybą valdo trys Albino Pinkevičiaus sūnūs. Deja, susitarti su jais dėl namo išpirkimo ir pavertimo muziejumi nepavyksta“, – sakė V. A. Maslauskas. Jis tikino, kad muziejumi paverstame name būtų atkurtas po krosnimi partizano A. Kraujelio išsikastas bunkeris, kuriame jis slapstėsi nuo persekiotojų. „Neabejojame, kad šios sodybos tikrai Lietuvai reikėtų ir kad ji būtų gausiai lankoma“, – pažymėjo fondo vadovas. Jis pridūrė, kad menkai prižiūrima sodyba gali nebeilgai stovėti.

Broliai nesusitaria

Sodybą kartu su dviem broliais paveldėjęs E. Pinkevičius „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad joje gyvena bedarbis jo brolis, kuris nepajėgus sodyba pasirūpinti taip, kaip pageidautų Kario-partizano A. Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo atstovai ir kaip norėtų visa Pinkevičių šeima.

„Pagal išgales padedame broliui išgyventi, paremontuojame ir sodybą, bet nesame pajėgūs tinkamai ją sutvarkyti“, – sakė E. Pinkevičius. Jis pasakojo, kad fondo atstovai siūlė išpirkti šią sodybą ir nupirkti kitoje Utenos rajono vietoje esantį pastatą, taip pat siūlė nupirkus sodybą paversti ją muziejumi, o broliui gyventi pritaikyti pačios sodybos ūkinį pastatą.

„Nenoriu vardyti priežasčių, bet turiu pripažinti, kad mums, trims broliams, dėl sodybos pardavimo susitarti nepavyksta“, – dėstė E. Pinkevičius. Paklaustas, kokią šios sodybos ateitį jis matantis, vyras atsakė, jog apie tai niekada nesusimąstęs, šio klausimo su broliais neaptarinėjęs. „Tiesą sakant, norėčiau, kad mūsų vaikystės gyvenamajame name būtų įkurtas muziejus. Bet labai abejoju, ar mano brolis norėtų gyventi šalia to muziejaus“, – sakė garsios ir žmonių lankomos sodybos savininkas.

Grėsmės nėra

Utenos rajono savivaldybės paveldosaugos specialistas Arvydas Mitalas teigė, jog šiuo metu savivaldybė yra numačiusi teikti prioritetą kultūros paveldo objektų statusą turintiems rajono teritorijoje esantiems dvarams. „Jų būklė gerokai prastesnė nei sodybos, kurioje žuvo A. Kraujelis“, – konstatavo jis.

A. Mitalas sutiko, jog minimas namas nėra prižiūrimas taip, kaip derėtų. „Ir aš pats, ir seniūnija žinome šios sodybos gyventojo problemas, bet taip pat žinome, kad bausti už prastą sodybos priežiūrą jį galime išsijuosę, tačiau iš to nebus jokios naudos. Žmogus nepajėgus susitvarkyti“, – sakė paveldosaugos specialistas. Anot jo, dėmesys namui bus skirtas sutvarkius kitus paveldo objektus.

„Turėčiau pasakyti ir tai, kad įkūrus tame name muziejų reikėtų rūpintis jo priežiūra, o savivaldybei, t. y. mokesčių mokėtojams, tai būtų nemenka našta“, – pažymėjo A. Mitalas.

Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus specialistė Kristina Jonikienė teigė, jog namo, kuriame žuvo A. Kraujelis, paveldėtojams buvo surašyti reikalavimai, kuriuos jie privalėjo vykdyti rūpindamiesi šiuo kultūros paveldo objektu. „Reikalavimus jie įvykdė, grėsmės šiam objektui šiuo metu nėra“, – konstatavo ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"