Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Panevėžys pasirengęs prisiimti kaltę už duobėtas gatves

 
2018 01 24 13:00
Naujoji tvarka pirmiausia skirta nuostoliams atlyginti tais atvejais, kai duobėtose gatvėse apgadinami automobiliai.
Naujoji tvarka pirmiausia skirta nuostoliams atlyginti tais atvejais, kai duobėtose gatvėse apgadinami automobiliai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Panevėžio valdžia nustatė tvarką, pagal kurią iš miesto biudžeto bus atlyginama tiems, kurie dėl savivaldybės kaltės patirs nuostolių įvažiavę į gatvių duobes, suklupę ant išsiklaipiusių šaligatvių arba ant kurių užkris nenugenėto medžio šaka.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža teigė, jog naujoji tvarka pirmiausia skirta nuostoliams atlyginti tais atvejais, kai duobėtose gatvėse apgadinami automobiliai. Drauge jis pabrėžė, jog už europines lėšas atsinaujinanti Aukštaitijos sostinė pradės tvarkytis taip, kad jau netrukus mieste neliks tokių pavojų keliančių gatvių, tad ir daug pinigų žalai atlyginti neturėtų prireikti.

Atlygins ir moralinę žalą

Anot R. Paužos, per pastaruosius dvejus metus Panevėžio miesto merija yra gavusi 20 prašymų atlyginti žalą, prašančiųjų manymu, patirtą dėl savivaldybės kaltės. Administracijos vadovas pasakojo, kad kone visi prašymai sietini su atvejais, kai automobiliu įvažiavus į gatvėje žiojinčią duobę, transporto priemonė buvo apgadinta.

„Tiesa, būta dar vieno reikalavimo atlyginti žalą. Jį parašė moteris, kuri susižalojo mankštindamasi ant savivaldybės pastatytų treniruoklių“, – sakė R. Pauža. Anot jo, moteris neturėjo įrodymų, kad nukentėjo dėl netinkamai sumontuotų mankštintis skirtų priemonių, tad žala jai neatlyginta. Tuo metu įrodžiusieji, kad nukentėjo dėl deramai neprižiūrimų gatvių, vienokį ar kitokį žalos atlyginimą gavo. R. Pauža pasidžiaugė, jog su šiais žmonės pavyko susitarti be teismo.

„Tvarka, pagal kurią patyrusiems nuostolių jie bus atlyginami, ir priimta stengiantis išvengti teismų, kurie abiem besibylinėjančioms šalims kainuoja nemažai laiko bei lėšų“, – aiškino miesto administracijos vadovas. Dėl savivaldybės kaltės žalą patyrusių asmenų, įmonių, įstaigų pretenzijas vertins speciali komisija.

„Jeigu žalos dydis bus iki 3 tūkst. eurų, kompensacijai išmokėti pakaks mano įsakymo, o jei žala bus didesnė, dėl jos kompensavimo bus kreipiamasi į savivaldybės tarybą“, – dėstė R. Pauža. Jis pabrėžė, jog nustačiusi nuostolių atlyginimo tvarką savivaldybė įsipareigoja prašymus išnagrinėti ir nuostolius atlyginti per mėnesį. Pinigai skiriami iš savivaldybės biudžeto, tenkančio valdymo išlaidoms. Planuojama atlyginti dėl savivaldybės kaltės patirtą ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą.

Mano, kad kainuos nedaug

Pakliuvusieji į bėdą ir siekiantys už tai atlygio turės laikytis atitinkamos tvarkos. „Tokiu atveju visų pirma būtina kreiptis į policiją“, – sakė R. Pauža. Nutarus į savivaldybę kreiptis dėl žalos atlyginimo, bus privalu pateikti policijos išduotą eismo įvykio aprašą ir pristatyti dokumentus, liudijančius, kiek pinigų išleista automobiliui transportuoti iš įvykio vietos, jo remontui bei kitoms su įvykiu susijusioms išlaidoms.

Anot administracijos vadovo, iš ankstesnių kreipimųsi į savivaldybę dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašomos sumos nedidelės. „Todėl tikiuosi, kad dėl savivaldybės kaltės patirti nuostoliai nebus dideli ir nereikės daug lėšų jiems atlyginti“, – kalbėjo R. Pauža. Esą miesto atsinaujinimą paskelbusiame Panevėžyje netrukus apskritai turėtų nelikti duobėtų gatvių.

Tačiau tvarkingos gatvės – kol kas tik Panevėžio ateitis, mat šiuo metu važiuoti ne viena jų – nelygu dalyvauti slalomo varžybose. Tokią kelionę per Panevėžį labai gerai prisimena rokiškėnas Vytautas Šlikas. Jis už sugadintą automobilį įvažiavus į šio miesto Juliaus Janonio gatvėje tada buvusią duobę iš savivaldybės 2012-aisiais prisiteisė 2598 litus (752 eurus).

Vakar V. Šlikas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad minėtas įvykis jam tapo itin nemalonus, mat dėl savivaldybės kaltės sudaužęs automobilį, esą turėjo iškęsti ir merijos atstovų patyčias. „Panašų incidentą esu patyręs Vokietijoje. Tuomet man nedelsiant buvo sutvarkytas automobilis, išmokėta kompensacija už sugaištą laiką, o kol buvo taisomas automobilis, vietos valdžios atstovo buvau užimamas ir maitinamas restorane“, – prisiminė rokiškėnas.

Žingsnis civilizacijos link

Negavęs norėtos Panevėžio valdžios pagalbos, V. Šlikas į nelaimės vietą kvietė policiją, ieškojo, kas apdaužytą automobilį pargabentų iš Panevėžio į Rokiškį, rūpinosi jo tvarkymu, o vėliau paprašęs, jog Panevėžio miesto savivaldybė jo patirtą žalą atlygintų sumokėdama 1500 litų. „Va čia ir prasidėjo patyčios“, – sakė jis.

Anot rokiškėno, paprašius žalos atlyginimo, buvo netiesiogiai pasišaipyta tvirtinant, kad jis, tuomet į devintą gyvenimo dešimtmetį įžengęs žmogus, galbūt dėl garbaus amžiau neįvertino situacijos ir įvažiavo į duobę. „Reikalaujant savivaldybės teisininkams, turėjau nešti pažymas ir įrodinėti, kad nesu visiškai nusenęs ir dar galiu vairuoti, bei aiškinti kitus man nemalonius dalykus“, – pasakojo V. Šlikas. Jis pasidžiaugė, jog teismas jį apgynė ir iš Panevėžio miesto savivaldybės priteisė kone dvigubai didesnę sumą, negu iš pradžių buvo prašęs, o savivaldybė taip pat turėjo atlyginti teismo išlaidas. „Gaila, kad už tuomečių valdininkų ambicijas turėjo sumokėti visi mokesčių mokėtojai“, – apgailestavo V. Šlikas. Kartu jis pasidžiaugė, kad priėmęs naują tvarką Panevėžys žengė deramą žingsnį civilizacijos link.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius R. Pauža teigė girdėjęs, kad Lietuvoje yra daugiau savivaldybių, kuriose galioja atlyginimo už nuostolius, patirtus dėl savivaldybės kaltės, tvarka.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"